Kas yra amnezija ir kaip ji gydoma?

Turinys

1. Kas yra amnezija
2. Tipai
3. Simptomai
4. Priezastys
5. Diagnoze
6. Gydymas

Amnese yra tada, kai asmuo nebegali isiminti ar atgauti atmintyje saugomos informacijos. Tai labai retas, nepaisant to, kad yra populiari filmu ir knygu tema.

Siek tiek pamirsta, visiskai skiriasi nuo amnezijos. Amnezija reiskia didziuli atminimu praradima, kuris neturetu buti pamirstas.

Tai gali buti svarbus etapai gyvenime, isimintini ivykiai, pagrindiniai zmones musu gyvenime ir svarbus faktai, apie kuriuos mums buvo pasakyta ar mokoma.

Greiti faktai apie amnezija

Stai keletas pagrindiniu dalyku apie amnezija. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Amnezija yra nesugebejimas nustatyti nauju prisiminimu, prisiminti senus prisiminimus ar abu.
• Kiti amnezijos simptomai gali apimti sumaisti ir nekoordinuotus judesius.
• Alkoholio vartojimas gali sukelti amnezija, vadinama Wernicke-Korsakoff psichoze.
• Amnezija gali sukelti daugybe dalyku, iskaitant traumine patirti ir smegenu suzalojima.
• Amnezija paprastai issivysto be gydymo.

Kas yra amnezija?

Amnezija gali atsirasti del galvos traumos.

Su amnezija taip pat sunku atsiminti praeiti, isiminti naujaja informacija ir isivaizduoti ateiti. Taip yra todel, kad mes sukureme busimus scenarijus, remdamiesi musu ankstesniu patirciu prisiminimais.

Musu sugebejimas prisiminti ivykius ir patirti apima ivairius sudetingus smegenu procesus. Mes vis dar nesuprantame, kas atsitinka, kai ka nors prisimename, ar bandome isgauti musu smegenyse saugomus duomenis.

Dauguma amnezijos serganciu zmoniu dazniausiai yra aiskus ir jauciasi savimi. Taciau jie gali patirti dideliu sunkumu mokydami nauja informacija, kovodami atsimindami ankstesne patirti ar abu.

Tipai

Yra daug skirtingu amnezijos tipu. Toliau pateikiamas dazniausiai pasitaikanciu sarasu sarasas:

• Anterograde amnezija: Asmuo negali prisiminti naujos informacijos. Neseniai ivyke dalykai ir informacija, kuri turetu buti saugoma trumpalaikeje atmintyje, isnyksta. Tai dazniausiai atsiranda del smegenu traumos, kai smugis i galva sukelia smegenu pazeidima. Asmuo prisimins duomenis ir ivykius, ivykusius pries suzalojima.
• Retrograzine amnezija: Tam tikrais budais priesinga anterograde amnezijai, zmogus negali prisiminti ivykiu, ivykusiu pries ju trauma, taciau jie prisimena, kas ivyko po jo. Retais atvejais retrogradine ir anterograudine amnezija gali atsirasti kartu.
• Laikina pasauline amnezija: Laikinas visos atminties praradimas ir, sunkiais atvejais, sunku formuoti naujas atmintines. Tai yra labai retai ir labiau tiketina vyresnio amziaus su kraujagysliu (kraujo indu) liga sergantiems zmonems.
• Traumine amnezija: Atminties nuostoliai atsiranda del kieto smugio i galva, pavyzdziui, automobilio avarijos atveju. Asmuo gali patirti trumpa samones praradima ar koma. Amnezija paprastai buna laikina, taciau, kaip ilgai tai trunka, priklauso nuo to, kiek sunkus suzeidimas. Amnezija gali buti svarbus streso indikatorius.
• Wernicke-Korsakoffo psichoze: Padidejes piktnaudziavimas alkoholiu gali sukelti progresyvu atminties praradima, kuris laikui begant blogeja. Asmuo taip pat gali tureti neurologines problemas, tokias kaip prastas koordinavimas ir pojuciu praradimas pirstu ir pirstu. Tai taip pat gali sukelti nepakankama mityba, ypac tiamino (vitamino B1) trukumas.
• Hysterine (fugos ar dissciative) amnezija: Retai zmogus gali pamirsti ne tik savo praeiti, bet ir ju tapatybe. Jie gali atsibusti ir staiga nesupranta, kas jie yra. Net jei jie ziuri i veidrodi, jie nepripazista savo atspindzio. Vairuotojo pazymejimas, kreditines korteles ar asmens tapatybes kortele bus beprasmes. Paprastai tai sukelia ivykis, kurio metu zmogaus protas negali tinkamai susidoroti. Gebejimas prisiminti paprastai grizta letai ar staiga per kelias dienas, taciau sokiruojancio ivykio atmintis niekada negali grizti visiskai.
• Vaiku amnezija (kudikio amnezija): Zmogus negali atsiminti ivykiu nuo ankstyvos vaikystes, galinciu del kalbos vystymosi ar kai kuriose smegenu atminties srityse, kurios nevisiskai subrendziamos vaikystes metu.
• Postipnotine amnezija: Hipnozes ivykiai negalima atsaukti.
• Saltinio amnezija: Asmuo gali prisiminti tam tikra informacija, bet ne kaip ir kur gavo ta informacija.
• "Blackout" fenomenas: Sunkus gerimas gali palikti asmeni, turincia atminties spragas, kur jie negali atsiminti laiko gabaleliu metu.
• Prosopamnezija: Asmuo negali prisiminti veidu. Zmones gali ja isigyti ar gimti.

Simptomai

Amnezija yra reta bukle.

Dazni amnezijos simptomai yra sie:

• Gebejimas mokytis naujos informacijos yra sutrikes anterograde amnezija.
• Gebejimas prisiminti ankstesnius ivykius ir anksciau zinoma informacija sutrinka retrogradiska amnezija
• Neteisingi prisiminimai gali buti visiskai israstas arba susideda is realiu prisiminimu, kurie buvo netinkami laiku, reiskinyje, vadinamame konfabuliacija.
• Nes koordinuoti judesiai ir drebulys rodo neurologines problemas.
• Gali buti sutrikimas ar dezorientacija.
• Gali atsirasti problemu su trumpalaikes atminties, dalinio ar visisko atminties praradimu
• Asmuo gali nesugebeti atpazinti veidu ar vietu.

Amnezija skiriasi nuo demencijos. Demencija apima atminties praradima, taciau ji taip pat apima kitas svarbias pazinimo problemas, kurios gali tureti itakos paciento gebejimui atlikti kasdienes veiklas.

Priezastys

Bet kokia liga ar traumos, kuri paveikia smegenis, gali trukdyti atminciai. Atminties funkcija uzsiima daugybe skirtingu smegenu daliu vienu metu.

Smegenu strukturu, kurios sudaro limbine sistema, pvz., Hipokampa ir talamuma, pazeidimas gali sukelti amnezija - limbine sistema kontroliuoja musu emocijas ir prisiminimus.

Medicinine amnezija

Amnezija, atsiradusi del smegenu suzalojimo ar zalos.

Galimos priezastys yra:

• Insultas
• Encefalitas arba smegenu uzdegimas del bakterines ar virusines infekcijos ar autoimunines reakcijos
• Celiacine liga gali buti susijusi su amnezija, supainiojimu ir asmenybes pokyciais
• Deguonies trukumas, atsirandantis del, pavyzdziui, sirdies priepuolio, kvepavimo distreso ar apsinuodijimo anglies monoksidu
• Kai kurie vaistiniai preparatai, pvz., Miega vaistas Ambienas
• Subarachnoidine kraujavimas arba kraujavimas tarp kaukoles ir smegenu
• Smegenu auglys, turintis itakos smegenu daliai, susijusiai su atmintimi
• Kai kurie traukuliai
• Elektrokonvulsinis gydymas (ECT)) arba elektrosoko terapija, psichiatrinis gydymas, kai traukuliai sukelti terapiniam poveikiui, gali sukelti laikina atminties praradima
• Galvos traumos, del kuriu gali atsirasti atminties praradimas, kuris paprastai buna laikinas

Psichologine amnezija

Taip pat zinomas kaip disociative amnezija, tai yra sukelta emocinio soko, pavyzdziui:

• smurtinis nusikaltimas
• seksualines ar kitokios prievartos
• karines kovos
• stichine nelaime
• teroristinis aktas

Bet kokia netoleruotina gyvenimo situacija, sukelianti stipru psichini stresa ir vidini konflikta, gali sukelti tam tikra amnezija. Psichologiniai stresoriai dazniausiai sutrikdo asmeninius, istorinius prisiminimus, o ne trukdo nustatyti naujus prisiminimus.

Diagnoze

Gydytojas tures atmesti kitas galimas atminties praradimo priezastis, iskaitant demencija, Alzhaimerio liga, depresija ar smegenu augli.

Jie atliks issamia medicinine istorija, kuri gali buti sunku, jei pacientas nepamirstu. Gali reiketi dalyvauti seimos nariai ar globejai.

Gydytojui bus reikalingas paciento leidimas kalbeti apie savo medicinine informacija su kitu asmeniu.

Klausimai gali buti tokie:

• Ar pacientas gali prisiminti neseniai ivykius ir ivykius velgi laiku?
• Kada prasidejo atminties problemos?
• Kaip jie vystesi?
• Ar bet kokie veiksniai gali sukelti atminties praradima, pavyzdziui, galvos trauma, operacija ar insulta?
• Ar seimos istorija yra bet kokia neurologine ar psichiatrine busena?
• Ar zmogus vartoja alkoholi?
• Ar jie vartoja bet koki vaista?
• Ar jie emesi nelegaliu narkotiku, tokiu kaip kokainas ar heroinas?
• Ar simptomai mazina ju sugebejima rupintis savimi?
• Ar jie turi depresijos ar traukuliu istorija?
• Ar jie kada nors turejo vezi?

Fizinis egzaminas gali apimti smegenu ir nervu sistemos aspektu patikrinima, pavyzdziui:

• refleksai
• jutimo funkcija
• balansas

Gydytojas taip pat gali patikrinti paciento:

• teismo sprendimas
• Trumpalaike atmintis
• ilgalaike atmintis

Atminties vertinimas pades nustatyti atminties praradimo masta. Tai pades rasti geriausia gydyma.

Jei norite suzinoti, ar yra kokiu nors fiziniu pazeidimu ar smegenu anomaliju, gydytojas gali uzsisakyti MR arba CAT scana arba elektroencefalograma (EEG).

Kraujo tyrimai gali parodyti bet kokia infekcija ar mitybos trukumus.

Gydymas

Daugeliu atveju amnezija issivysto savaime be gydymo. Taciau, jei yra esminis fizinis ar psichinis sutrikimas, gydymas gali buti butinas.

Psichoterapija gali padeti kai kuriems pacientams. Hipnoze gali buti veiksmingas budas priminti prisiminimus, kurie buvo pamirsti.

Parama seimai yra labai svarbi. Nuotraukos, kvapai ir muzika gali padeti.

Gydymas daznai apima metodus ir strategijas, padedancius kompensuoti atminties problema.

Tai gali buti:

• Darbas su profesionaliu terapeutu, norint isigyti naujos informacijos, kad butu galima pakeisti prarastas prisiminimus, arba naudoti esamus prisiminimus kaip pagrinda naujos informacijos igijimui.
• Mokymosi strategijos informacijos organizavimui, kad butu lengviau juos saugoti.
• Naudodamiesi skaitmenine pagalba, pvz., Ismaniaisiais telefonais, kad padetumete kasdienes uzduotis ir primenktumete pacientams apie svarbius ivykius, vaistu vartojima ir kt. Galite buti naudingas kontaktu sarasas su veidu nuotraukomis.

Siuo metu nera jokiu narkotiku, skirtu amnezei prarastos atminties atstatymui.

Nepakankamai mityba ar Wernicke-Korsakoff sindromas gali sukelti atminties praradima del tiamino (vitamino B1) trukumo, todel gali buti naudinga tiksline mityba.

Visa grudu grudai, ankstiniai pupeles (pupos ir lesiai), riesutai, liesa kiauliena ir mieles yra turtingi tiamino saltiniai.