Aneurizmos priezastys ir gydymas

Turinys

1. Tipai
2. Gydymas
3. Simptomai
4. Priezastys
5. Diagnoze
6. Outlook
7. Prevencija

Aneurizma yra arterijos issipletimas, kuri sukelia arterines sienos silpnumas. Daznai nera simptomu, taciau plysusi aneurizma gali sukelti mirtinas komplikacijas.

Aneurizma reiskia silpnejima arteriju sieneleje, kuri sukelia arterijos isstumima ar isstumima.

Dauguma aneurizmu nerodo simptomu ir nera pavojingi. Taciau ju sunkiausioje stadijoje kai kurie gali pazeisti, sukelia gyvybei pavojinga vidini kraujavima.

Ligu kontroles ir prevencijos centrai (CDC) teigia, kad aortos aneurizmai kiekvienais metais Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) sukelia daugiau kaip 25 000 mirciu.

Kiekvienais metais JAV yra apie 30 000 smegenu aneurizmu. Apytiksliai 40 proc. Siu atveju sukelia mirti per 24 valandas.

Greiti faktai apie aneurizmus

• Aneurizmos veikia ivairius arterijas. Svarbiausi aneurizmai veikia arterijas, tiekiancias smegenis ir sirdi. Aortos aneurizma veikia kuno pagrindine arterija.
• Aneurizmo plysimas sukelia vidini kraujavima.
• Aneurizmo rizika, kad vystosi ir plysimas, skiriasi tarp individu. Rukymas ir aukstas kraujospudis yra pagrindiniai aneurizmos vystymosi rizikos veiksniai.
• Kai kuriems aneurizmos tipams gali prireikti chirurginio gydymo, kad butu isvengta plysimo. Gydytojai veiks tik kitiems, jei jie kelia pavoju gyvybei.

Tipai

Aneurizmos plysimas gali buti mirtinas.

Aneurysms yra klasifikuojami pagal ju vieta kune. Smegenu ir sirdies arterijos yra dvi dazniausiai pasitaikancios rimtos aneurizmos vietos.

Isputimas gali buti dvieju pagrindiniu formu:

• Kumeliukines aneurizmos isstumia visas kraujagysles puses
• Sakulines aneurizmos isstumia tik vienoje puseje

Plysimo pavojus priklauso nuo istempimo dydzio.

Aortos aneurizma

Aortos yra didzioji arterija, kuri prasideda nuo sirdies kairiojo skilvelio ir praeina pro krutine ir pilvo ertmes. Normalus aortos skersmuo yra nuo 2 iki 3 centimetru (cm), bet aneurizma gali isstumti iki 5 cm.

Dazniausi aortos aneurizma yra pilvo aortos aneurizma (AAA). Tai ivyksta aortos dalyje, kuri eina per pilva. Be chirurgijos, metinis isgyvenamumas, kai AAA yra didesnis kaip 6 cm, yra 20 proc.

AAA gali greitai tapti mirtina, taciau tie, kurie isgyvena perkelti i ligonine, turi 50 proc. Bendro isgyvenimo tikimybe.

Paprastai krutines aortos aneurizma (TAA) gali paveikti krutines dalies aorta. TAA isgyvenamumas yra 56 proc. Be gydymo ir 85 proc. Po operacijos. Tai reta bukle, nes krutineje yra tik 25 proc. Aortos aneurizmu.

Cerebrine aneurizma

Arteriju, tiekianciu smegenis krauju, aneurizmos vadinamos intrakranijines aneurizmos. Del ju isvaizdos jie taip pat zinomi kaip "uogu" aneurizmos.

Smegenu aneurizma gali buti mirtina per 24 valandas. Keturiasdesimt procentu smegenu aneurizmu yra mirtinas, ir apie 66 proc. Tu, kurie isgyvena, patirs neurologini sutrikima ar negalia.

Piktybiniai smegenu aneurizmai yra dazniausia insulto tipo, vadinamo subarachnoidine hemoragija (SAH), priezastimi.

Periferine aneurizma

Aneurizma taip pat gali atsirasti periferine arterija. Periferines aneurizmos tipai yra:

• Populiacine aneurizma: tai atsitinka uz kelio. Tai dazniausia periferine aneurizma.
• Splenine arteriju aneurizma. Sis aneurizmos tipas atsiranda salia bluznies.
• Smegenu arteriju aneurizma. Tai veikia arterija, kuri kraujo pernesa i zarnas.
• Slaunikaulio arterijos aneurizma. Slaunikaulio arterija yra kirksnyje.
• Smegenu arteriju aneurizma. Tai atsiranda kakle.
• Visceraline aneurizma. Tai kraujagysliu ar inkstu kraujagysliu ismatos.

Periferines aneurizmos yra mazesnes tikimybes, kad jos skilimas nei aortos aneurizmas.

Gydymas

Ne visi anekturines aneurizmos atvejai reikalingi aktyviam gydymui. Taciau, kai aneurizma plysta, reikia skubios operacijos.

Aorto aneurizmos gydymo galimybes

Jei nera jokiu simptomu, gydytojas gali stebeti neardoma aortos aneurizma. Vaistiniai preparatai ir prevencines priemones gali buti konservatyvaus gydymo dalis arba kartu su aktyviu chirurginiu gydymu.

Plyses aneurizmas reikalauja skubios chirurgijos. Nedelsiant istaisyti, pacientai turi mazai tikimybes isgyventi.

Sprendimas dirbti neardomoje aneurizmoje aortoje priklauso nuo daugelio veiksniu, susijusiu su konkreciu pacientu ir aneurizmos ypatumais.

Jie apima:

• amzius, bendra sveikatos bukle, egzistuojancios salygos ir paciento pasirinkimas
• aneurizmos dydis, palyginti su jo vieta krutines angoje arba pilve, ir aneurizmos augimo greitis
• letinio pilvo skausmo buvimas ar tromboembolijos pavojus, nes taip gali prireikti operacijos

Didzioji arba sparciai auganti aortos aneurizma labiau reikalinga operacijai. Yra dvi operacijos variantai:

• atvira operacija, kad tilptu sintetinis arba stento transplantatas
• endovaskuline stenta-transplantacijos operacija.

Endovaskulines chirurgijos metu chirurgas prie kraujagysliu patenka per maza pjuvi netoli klubo. Stentu-transplantato operacija iterpia endovaskulini transplantata per si ipjovima naudojant kateteri. Po to aortos aneurizma uzantspauduoja.

Atvirame AAA remonte, pilvo apacioje yra didelis ipjovimas, kad atsirastu aortos. Po to aneurizma gali buti pritaikyta transplantatui.

Endovaskuline chirurgija aortos aneurizminems ligoms gydyti kelia tokia rizika:

• kraujuoja aplink persodini
• kraujavimas pries arba po proceduros
• stento blokada
• nervu pazeidimas, del kurio atsiranda silpnumas, skausmas ar tirpimas kojoje
• inkstu nepakankamumas
• sumazejes koju, inkstu ar kitu organu kraujas
• erekcijos sutrikimas
• nesekminga operacija, kurios metu reikia atidaryti operacija
• stento nykimas

Kai kurios is siu komplikaciju, tokiu kaip kraujavimas aplink transplantacija, paskatins tolesne operacija.

Galvos smegenu aneurizmos gydymo galimybes

Plysusi intracerebrine aneurizma paprastai reikalauja skubios chirurgijos.

Smegenu aneurizmo atveju chirurgas paprastai veikia tik tada, kai yra didele plysimo rizika. Galima smegenu pazeidimo rizika del chirurginiu komplikaciju yra per didele.

Kalbant apie AAA, plysimo tikimybe priklauso nuo aneurizmos dydzio ir vietos.

Vietoj chirurgijos pacientai gauna gaires, kaip stebeti ir valdyti sutrikusia smegenu aneurizma, pvz., Kraujospudzio stebejima.

Jei plyses pilvapleves aneurizmas sukelia subarachnoidini kraujavima, gali buti chirurgija. Tai laikoma nepaprastaja medicinos pagalba.

Sia procedura butu siekiama uzdaryti isardyta arterija, kad butu isvengta kito kraujavimo.

Simptomai

Dauguma aneurizmu yra kliniskai tyli. Simptomai dazniausiai pasitaiko, nebent aneurizma issiples.

Taciau neardoma aneurizma vis dar gali uzkirsti kelia cirkuliacijai kituose audiniuose. Jie taip pat gali formuoti kraujo kresulius, kurie gali trukdyti mazesniems kraujagyslems. Tai bukle vadinama tromboembolija. Tai gali sukelti isemini insulta ar kitas rimtas komplikacijas.

Aneurizmai paprastai buna simptomai, taciau ju komplikacijos gali sukelti sunku skausma krutineje.

Greitai augantys pilvo aneurizmai kartais siejami su simptomais. Kai kurie pilvo aneurizmo zmones pranesa apie pilvo skausma, nugaros skausma ar pilvo pojucius pilve.

Panasiai krutines aneurizmos gali paveikti artimiausius nervus ir kitus kraujagysles, galincias sukelti rijima ir kvepavimo sutrikimus, skausma zandikaulyje, krutineje ir virsutineje nugaros dalyje.

Simptomai taip pat gali buti susije su aneurizma, o ne pati aneurizma. Pavyzdziui, del vaskulito ar kraujagysliu uzdegimo sukelto aneurizmo asmuo gali patirti karsciavima, negalavima ar svorio netekima.

Komplikacijos

Pirmieji anksciau nepastebetos aneurizmos pozymiai gali buti komplikacijos po plysimo. Simptomai dazniausiai atsiranda del plysimo, o ne vien tik aneurizmos.

Dauguma zmoniu, gyvenanciu su aneurizmu, neturi jokiu komplikaciju. Taciau, be tromboembolijos ir aortos plysimo, komplikacijos gali buti:

• Sunkios krutines ar nugaros skausmas: Sunkus krutines ar nugaros skausmas gali atsirasti po aortos aneurizmos plysimo krutineje.
• Stenokardija: Tam tikri aneurizmos tipai gali sukelti angina, kita krutines skausma. Stenokardija gali sukelti miokardo isemija ir sirdies priepuoli.
• Staigus galvos skausmas: Jei smegenu aneurizma sukelia SAH, pagrindinis simptomas yra staigus, sunkus galvos skausmas.

Bet koks aneurizmos plysimas gali sukelti skausma, zema kraujo spaudima, greita sirdies susitraukimu dazni ir galvos svaigima. Dauguma zmoniu, serganciu aneurizmu, nesugebes patirti jokiu komplikaciju.

Kas yra subarachnoidine kraujavimas?Aneurizma gali sukelti subarachnoidine kraujavima. Suzinokite daugiau apie tai, kas tai yra.Skaityti dabar

Priezastys

Aneurizma gali ivykti bet kurioje kuno dalyje. Kraujo spaudimas gali lengviau suskaidyti susilpnejusia arterine sienele.

Reikia atlikti papildomus tyrimus, siekiant patvirtinti, kodel arterine sienele silpneja, sukelianti aneurizma. Kai kurie aneurizmai, nors ir retkarciais, yra nuo gimimo kaip arteriju defektas.

Aortos isskyrimas

Aortos issipletimas yra viena zinoma priezastis aortos aneurizmui. Arterine siena turi tris sluoksnius. Kraujas gali susilpneti per susilpnejusia arterijos sienele, suskaidzius siuos sluoksnius. Tada jis gali uzpildyti ertme aplink sirdi.

Jei plysys atsiranda ant slapciausio arterines sienos sluoksnio, kraujo kanalai i siena susilpneja ir susilpneja, padideja plysimo pavojus.

Zmones su aortos issiskyrimu daznai apibudina staigu ir piktavaliska krutines skausma. Sis skausmas gali keliauti, kai issipletimas isilgai aortos. Pavyzdziui, jis gali spinduliuoti i nugara.

Suskaidymas veda prie suspaudimo. Kompresija neleidzia kraujui grizti i sirdi. Tai taip pat zinomas kaip perikardo tamponadas.

Rizikos veiksniai

Yra keletas gyvenimo budo pasirinkimu ir fiziniu savybiu, kurios gali padidinti aneurizmos tikimybe.

• rukomasis tabakas
• hipertenzija ar aukstas kraujospudis
• bloga dieta
• neaktyvus gyvenimo budas
• nutukimas

Rukymas yra labiausiai paplites rizikos veiksnys, ypac AAA atvejais. Nustatyta, kad tabako vartojimas ne tik padidina sirdies ir kraujagysliu ligas ir sukelia aneurizma, bet taip pat padidina plysimo rizika, kai pradedama aneurizma.

Diagnoze

Aneurysms daznai lieka nepastebeti. Atrankos tikslas - nustatyti zmones, kuriems reikia stebejimo ar gydymo.

JAV prevenciniu tarnybu darbo grupe (USPSTF) rekomenduoja ultragarso tyrima del AAA pozymiu visiems 65-75 metu amziaus vyrams, kurie per savo rimti ruke 100 ar daugiau cigareciu.

Darbo grupe nerekomenduoja reguliariai tikrinti, ar moterys ruke, ar ne, kadangi moterys turi mazesne AAA rizika.

Jei atsiranda simptomu, MRT tyrimas gali nustatyti aneurizma, kuri dar nera pazeista. Dazniausiai nuskambiantys kenksmingi aneurizmai yra tinkamiausi, ypac jei yra smegenu kraujavimo rizika.

Tuo atveju, kai smegenyse arba sirdyje, kuriai reikia skubios chirurgijos, sunki ar plysta aneurizma, angiograma gali nustatyti tikslia sriti, kuriai reikia remonto. Kateteris i kraujagysle ikisamas i slauni, po vietine anestetika, o po to kateteris ikisamas i atitinkama kuno dali.

Gydytojas taiko dazu medziaga, padedancia nustatyti sirdies ar smegenu plota, kuriam reikia gydymo.

Outlook

Asmuo gali gyventi su nesugadinta aneurizma ir nepastebeti. Taciau, jei jis sklinda, tai gali buti pavojingas gyvybei.

Tai gali sukelti:

• hemoraginis insultas
• hidrocefalija
• koma
• vazospazmas
• ilgalaikis arba trumpalaikis smegenu pazeidimas

Vasospasmas yra pagrindine negalios priezastis ar mirtis po sprogimo aneurizmos.

Veiksniai, turintys itakos visisko atsistatymo tikimybei, apima aneurizmos tipa ir masta, bendra asmens sveikatos bukle, kol ji suskaido, ir kaip greitai jie gydomi.

Mazdaug 40 procentu sutrikusios aneurizmos atveju per pirmasias 24 valandas bus mirtina. Iki 25 proc. Zmoniu komplikacijos yra mirtinos per 6 menesius.

Prevencija

Aneurizmos prevencija ne visada imanoma, nes kai kurios yra igimtos, tai reiskia, kad jie yra gime.

Taciau kai kurie gyvenimo budu pasirinkimai gali paveikti rizika:

Rukymas yra aortos aneurizmu rizikos veiksnys ir aneurizmos plysimas bet kurioje kuno vietoje. Rukymas gali sumazinti sunkios aneurizmos rizika.

Kraujo spaudimo valdymas taip pat gali sumazinti aneurizmos rizika. Sveiku kraujospudi galima pasiekti dietinemis priemonemis, reguliariais pratimais ir vaistais.

Nutukimas gali sukelti papildoma spaudima sirdziai, todel siems veiksmams atlikti svarbu sumazinti stresa arteriju sienose.

Sveika mityba taip pat gali sumazinti cholesterolio kieki ir sumazinti aterosklerozes rizika. Fusiformines aneurizmos daznai yra susijusios su aterosklerozei.

Kiekvienas, kuriam diagnozuota aneurizma ir kuriam taikomas konservatyvus gydymo planas, gali dirbti su sveikatos prieziuros specialistu, kad galetu spresti bet kokius rizikos veiksnius.