lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Viskas, ka reikia zinoti apie angina

Turinys

  1. Kas yra angina?
  2. Tipai
  3. Simptomai
  4. Gydymas
  5. Priezastys
  6. Diagnoze
  7. Rizikos veiksniai
Angina yra krutines skausmas, diskomfortas ar nelieciamumas.

Jis gali pasireiksti krutines angina, skausmas ar diskomfortas krutineje, kuris paprastai trunka nuo 1 iki 15 minuciu. Salyga klasifikuojama pagal atakas i stabilios, nestabilios ir variantines krutines anginos.

Greiti faktai apie angina
  • Angina nera liga savaime, bet sirdies ligos pozymis.
  • Uzpuolius sukelia sumazejes deguonis kraujyje, pasiekiantis sirdi.
  • Simptomai yra sandarumas ir sunku kvepuoti.
  • Gydymo galimybes gali svyruoti nuo gyvenimo budo pokyciu iki vaistu.

Kas yra angina?


Angina yra krutines skausmas, susijes su sirdies liga.

Stenokardija nera savaimine liga, bet tiketinas vainikiniu arteriju ligos pozymis.

Tai gryba, skausmas ar diskomfortas krutineje, atsirandantis, kai sirdies raumens srityje mazesnis deguonis nei iprastas.

Tai nera gyvybei gresianti bukle, kai patyre pati.

Taciau jei zmogus patiria angina, tai yra stiprus rodiklis, kad jie turi sirdies ligos tipa.

Tipai

Yra keletas rusiu anginos.

Stabili arba letine angina

Stabili krutines angina atsiranda tada, kai sirdis veikia sunkiau nei iprasta, pavyzdziui, pratimai. Jis turi iprasta modeli ir gali buti numatytas per keleta menesiu ar netgi metu. Poilsis ar vaistas atpalaiduoja simptomus.

Nestabili angina

Nestabili angina neatitinka iprasto modelio. Tai gali pasireiksti ramybeje ir laikoma maziau paplitusi ir rimta, nes poilsis ir vaistiniai preparatai neatleidzia nuo jo. Si versija gali parodyti busima sirdies priepuoli per trumpa laika - valandas ar savaites.

Variantas ir mikrovaskuline angina

Variantas arba Prinzmetal stenokardija ir mikrovaskuline angina yra reti ir gali atsirasti ramybeje be jokios pagrindines vainikiniu arteriju ligos. Si angina paprastai buna del nenormalaus kraujagysliu susiaurejimo ar atsipalaidavimo, mazinant kraujo tekejima i sirdi. Tai gali buti pagreitinta vaistu.

Simptomai

Angina dazniausiai jauciama krutines srityje:

  • isspaudimas
  • spaudimas
  • sunkumas
  • sugrieztinti
  • deginimas ar skausmas krutineje, paprastai prasidedantis uz krutinkaulio

Sis skausmas daznai plinta i kakla, zandikauli, rankas, pecius, gerkle, nugara ar net dantis.

Pacientai taip pat gali skustis del simptomu, iskaitant:

  • Nevirskinimas
  • remuo
  • silpnumas
  • prakaitavimas
  • pykinimas
  • spazmas
  • dusulys

Stabili angina paprastai trunka trumpa laika ir gali jaustis kaip duju ar virskinimo sutrikimas. Nestabili krutines angina atsiranda ramybeje, stebina, trunka ilgiau, o laikui begant gali pablogeti. Variacine angina pasireiskia ramybeje ir paprastai yra sunki.

Gydymas

Stuburo gydymas skirtas sumazinti skausma, uzkirsti kelia simptomams ir uzkirsti kelia ar sumazinti sirdies priepuolio rizika. Vaistai, gyvenimo budo pokyciai ir medicinines proceduros gali buti idarbintos.

Gyvensenos pokyciai, kuriuos rekomenduojama skirti krutines anginai gydyti, yra sie:

  • sustabdyti rukyma
  • kontroliuojamas svoris
  • reguliariai tikrina cholesterolio kieki
  • poilsio ir leteja
  • isvengti dideliu patiekalu
  • mokytis dirbti arba isvengti streso
  • valgyti vaisius, darzoves, sveiki grudus, pieno produktus su mazu riebumu ar be riebalu, liesos mesos ir zuvies

Nitratai, tokie kaip nitroglicerinas, dazniausiai skiriami krutines anginai. Nitratai uzkerta kelia arba sumazina krutines angina, atsipalaiduojant ir pleciant kraujagysles.

Gali buti naudojami kiti vaistai, tokie kaip:

  • beta blokatoriai
  • kalcio kanalu blokatoriai
  • angiotenzino dengiancio fermento (AKF) inhibitoriai
  • geriamieji trombocitu vaistai
  • antikoaguliantai

Sergant angina taip pat gali buti skiriami auksto kraujo spaudimo vaistai. Sie vaistai yra skirti sumazinti kraujospudi ir cholesterolio kieki, suletinti sirdies susitraukimu dazni, atsipalaiduoti kraujagysles, sumazinti sirdies itampa ir neleisti susidaryti kraujo kresuliams.

Kai kuriais atvejais chirurgines proceduros yra butinos anginos gydymui. Sirdies specialistas gali rekomenduoti angioplastika. Koronarines arterijos suntavimas yra dar viena standartine procedura. Tai chirurgija, kai sumuojamos arterijos sirdyje yra apeinamos naudojant sveika arterija ar vena is kitos kuno dalies.

Priezastys


Ateroskleroze - ploksteliu kaupimasis aplink arteriju sienele - yra dazniausia krutines angina.

Angina dazniausiai yra pagrindine vainikiniu arteriju liga. Koronarines arterijos aprupina sirdi deguonies turtingu krauju. Kai formuojasi cholesterolio agregatai ant arterines sienos ir kietos ploksteles, arterija susiaureja.

Tai reiskia:

  • Deguonies turinciam kraujui vis sunkiau pasiekti sirdies raumens, nes arterijos tampa per siauros.
  • Arteriju pazeidimas del kitu veiksniu, tokiu kaip rukymas, didelis riebalu ar cukraus kiekis kraujyje, gali sukelti ploksteliu susidaryma, kai arterijos yra pazeistos.
  • Sios ploksteles susiaurina arterijas arba gali issivystyti ir formuoti kraujo kresulius, kurie blokuoja arterijas.

Tikroji krutines angina yra sio sumazinto deguonies tiekimo i sirdi rezultatas. Iprasti veiksniai apima:

  • fizinis kruvis
  • sunkus emocinis stresas
  • sunkus maistas
  • ekstremaliomis temperaturomis
  • rukymas gali sukelti krutines anginas

Nestabili angina daznai sukelia kraujo kresulius, kurie is dalies arba visiskai blokuoja arterija. Didesni uzblokavimai gali sukelti sirdies priepuolius. Kai kraujo kresuliai formuojasi, istirpsta ir vel formuojasi, kiekviena blokada gali atsirasti angina.

Variantine angina pasireiskia tada, kai arterija patiria spazma, del kurio ji sugrieztinama ir siaureja, sutrinka kraujo tiekimas i sirdi. Tai gali sukelti salcio, streso, vaistu, rukymo ar kokaino vartojimo poveikis.

Diagnoze

Teisinga diagnoze yra svarbi, nes ji gali numatyti sirdies priepuolio tikimybe. Procesas prasides fiziniais egzaminais, taip pat aptars simptomus, rizikos veiksnius ir seimos medicinos istorija.

Gydytojas, kuris itariamasi del anginos, uzsisakys viena ar kelis is siu testu:

  • Elektrokardiogramos (EKG): Iraso elektrine sirdies veikla ir gali nustatyti, kada sirdyje badauja deguonis.
  • Streso testas: Kraujo spaudimo rodmenys ir EKG, o pacientas didina fizini aktyvuma.
  • Krutines rentgeno spinduliai: Tai leidzia gydytojui matyti strukturas krutines viduje.
  • Koronarine angiografija: Dazymas ir specialus rentgeno spinduliai, rodantys vainikiniu arteriju vidu.
  • Kraujo tyrimai: Tai patikrina riebalu, cholesterolio, cukraus ir baltymu kieki.

Rizikos veiksniai

Tiems, kuriems yra didesne koronarines arterijos ligos rizika, taip pat padideja krutines angina. Rizikos veiksniai yra sie:

  • nesveiko cholesterolio kiekio
  • aukstas kraujo spaudimas
  • tabako rukymas
  • diabetas
  • yra antsvorio arba nutuke
  • medziagu apykaitos sindromas
  • seslus gyvenimo budas
  • vyresni nei 45 metu vyrams ir vyresni nei 55 metu moterims
  • ankstyvosios sirdies ligos seimos istorija

Stenokardija gali uzkirsti kelia keiciant gyvenimo budo veiksnius ir gydant susijusias ligas, kurios sustiprina ar prisideda prie anginos simptomu. Noredami uzkirsti kelia ar sulaikyti angina, gerti sveika mityba, mesti rukyti, buti fiziskai aktyviais ir ismokti spresti stresa.

Taip pat isitikinkite, kad turite tinkama gydyma del auksto cholesterolio kiekio kraujyje, padidejusio kraujospudzio, diabeto ir nutukimo.

Kas yra kraujodaros kamieniniu lasteliu transplantacija?

Kas yra kraujodaros kamieniniu lasteliu transplantacija?

Turinys Kas yra kamieniniu lasteliu transplantacijos, naudojamos gydyti? Donoru parinkimas Kaip veikia procesas Rizika ir komplikacijos Tyrimai, skirti gydyti autoimunines ligas Hematopoetiniu kamieniniu lasteliu transplantacija pirma karta buvo naudojama kaip gydymas tam tikru rusiu veziui, taciau dabar jis placiai naudojamas kaip terapija ivairioms autoimuninems ligoms.

(Health)

Kaip veikia kuno temperatura skydliaukes hormonas

Kaip veikia kuno temperatura skydliaukes hormonas

Tyrejai sako, kad atrado, kaip skydliaukes hormonas veikia kraujagysles, norint nustatyti kuno temperatura, galbut paaiskinti, kodel zmones, turintys skydliaukes sutrikimu, yra jautresni aplinkos temperaturai. Aktyvioji skydliauke (hipertireoze) gali sukelti tam tikra pernelyg karsta jausma, o neveikli skydliauke (hipotiroze) gali sukelti zmogu per daug salta.

(Health)