lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Australijos vezio nasta - naujos izvalgos

Pasak tyrimo, paskelbto anksti internete Azijos-Ramiojo vandenyno klinikines onkologijos zurnalasper pastaruosius 25 metus Australijoje mirties nuo vezio atveju nuolat mazejo, o vezio daznis padidejo.
Australijoje vezys turi didziausia itaka asmens sveikatai. Pries 85 metu amziaus, vienas is dvieju Australijos vystysis vezi ir 1 is 5 mirs. Australijos sveikatos ir geroves institutas pateike naujausia vaizda apie vezi Australijoje, pagrista duomenimis apie vezi ir reguliarias ataskaitas, iskaitant statistika apie islikima, dalyvavima nacionalinese vezio atrankines progra mavimo programose, ju paplitima ir mirtinguma.
Tyrimas rodo tendencijas nuo 1982 m. Iki 2007 m., 2007 m. Duomenis ir 2010 m. Apskaiciavimus. 2007 m. Is vezio Australijoje mire 39 884 asmenys, o is naujo diagnozuota 108 368 asmenys (isskyrus ploksciaja lasteliu odos ir bazine karcinoma) . Tarp vyru labiausiai paplites vezys buvo diagnozuotas prostatos veziui, o moterims dazniausiai diagnozuotas kruties vezys. Vyrams ir moterims plauciu vezys buvo labiausiai paplitusi vezio mirties priezastis.
Kai komanda istyre tendencijas, jos nustate, kad nuo 1982 m. Iki 2007 m. Nauju vezio atveju, diagnozuotu kasmet vyrams ir moterims, skaicius isaugo, is dalies del gyventoju augimo ir senejimo. Moteru bendras veziniu susirgimu skaicius padidejo nuo 1982 m. Iki desimtojo desimtmecio pradzios, kai jis isliko siek tiek stabilus. Vyru bendrasis vezio paplitimo lygis isaugo nuo 1982 m. Iki 1994 m.> Nuo 1994 m. Vyru bendras vyru daznis sumazejo iki desimtojo desimtmecio pabaigos, kai normos vel pradejo dideti. Tiek vyrams, tiek moterims vezio mirtingumas nuo 1982 m. Iki 2997 m. Nuolat mazejo, o tai reiskia, kad nuo devintojo desimtmecio 5 metu isgyvenamumas kelioms vezio formoms labai pagerejo.
Tyrimas atrado tam tikrus mirtingumo ir vezio atveju skirtumus pastaraisiais metais. Visu pirma bendras veziniu susirgimu daznis ne vietiniams Australijos gyventojams buvo mazesnis nei vietiniu Australijos gyventoju, o bendras veziniu susirgimu skaicius buvo didesnis. Remiantis atliktu tyrimu, kai kurie veiksniai gali prisideti prie padidejusio vietiniu australu mirtingumo, pvz., Diagnozuojamo issivystymo stadijoje, didesnio kitu ligu skaiciaus, taip pat maziau vezio gydymo.
Tyrejai ekstrapoliuoti savo atradimus iki 2010 m., Kad pateiktu daugiau naujausios informacijos apie vezio nasta Australijoje. Tikimasi, kad 2010 m. Bus diagnozuotas 113 700 nauju vezio atveju (isskyrus odos ir ploksciaja odos lasteliu karcinoma). Manoma, kad 63,200 is 113,700 nauju atveju vyrams buvo vyru, o tiketina, kad moterys turetu buti 50 500. Sie skaiciai rodo, kad vyru veziu diagnoze nuo 2007 m. Padidejo 2%, o moteru padidejo 9%, visu pirma del padidejusio gyventoju skaiciaus ir senejimo. Tikimasi, kad 2010 m. Labiausiai paplitusiu diagnozuotu vezio atveju liktu prostatos vezys, kruties vezys, zarnyno vezys ir odos melanoma vyrams ir moterims.
Be to, komanda istyre dalyvavimo rodiklius Australijos nacionalinese gimdos kaklelio, zarnu ir kruties vezio profilaktikos programose. Jie nustate, kad nuo 2007-2008 m. Nacionalineje gimdos kaklelio skyrimo programoje dalyvavo daugiau nei 3,6 milijonai moteru, kuriu dalyvavimo rodiklis sieke 20-69 metu tiksline amziaus grupe. Tuo paciu laikotarpiu per "BreastScreen Australia" daugiau nei 1,6 milijonai moteru buvo patikrinusi mammograma, 50-69 metu tiksline amziaus grupe dalyvavo 55%. Be to, 2008 m. Beveik 280 000 zmoniu (40% kvieteju) dalyvavo Nacionalineje zarnu vezio skenavimo programoje. Daugiau informacijos apie sias programas rasite http://www.cancerscreening.gov.au
Parase: Petra Rattue

Ka reikia zinoti apie herpetika?

Ka reikia zinoti apie herpetika?

Turinys Simptomai Priezastys ir rizikos veiksniai Gydymas Namu prieziura Perspektyva Herpetinis baltos ar baltos spalvos pirstas yra skausminga infekcija, del kurios gali atsirasti kitu simptomu. Si infekcija gali pasirodyti suaugusiesiems ar vaikams, ir yra keli budai gydyti. Herpetinis Whitlow yra infekcija, kuria sukelia herpes simplex virusas (HSV).

(Health)

Kodel vezio kursas dideja, kai mes amziaus?

Kodel vezio kursas dideja, kai mes amziaus?

Kol mes amziaus, musu rizika susirgti veziu dideja, dabar Kolorado vezio universiteto mokslininkai sako, kad tai yra todel, kad musu audiniu auka keiciasi, kai mes senejame. Tyrimas skelbiamas zurnale Oncogene. Kolorado universiteto Vezio centro mokslinis bendradarbis ir Kolorado medicinos mokyklos universiteto Molekulines biologijos profesorius Ph.D. James DeGregori paaiskino: "Jei pazvelgsite i Micka Jaggeri 1960 m., Palyginti su Micku Jaggeriu siandien, akivaizdu, kad jo audiniu peizazas pasikeite.

(Health)