Ar suprasite, kaip smegenys veikia muzika, padeda gydyti liga?

Nauji tyrimai plecia mokslininku supratima, kaip zmogaus smegenys veikia muzika. Pazvelkime i naujausius projektus, kuriuose nagrinejama muzikos ir neurologijos saveika, ir paklauskite, kokia nauda sios zinios gali tureti terapiniu poziuriu ar busimiems tyrimams.

Gydytojai jau seniai zinojo, kad muzikos klausymas gali sukelti fiziologinius pokycius. Mazesnis kortizolio kiekis - streso hormonas - taip pat geresnis miegas ir sumazejes sirdies susitraukimu daznis yra susije su muzikos klausymu.

Tuo tikslu mokslininkai tiria muzikos terapija kaip alternatyva anestezijai kai kuriais atvejais. Bet kas is tiesu vyksta po musu kaukolemis, kai musu smegenys virskina zmogiskuosius muzikos sluoksnius?

Neseniai Medicinos naujienos siandien pranese apie dr. Charleso Limbo ir jo kolektyvo Johns Hopkinso universiteto Baltimoreje atlikta tyrima. Dr. Limb yra muzikantas ir chirurgas, kuris specializuojasi kochleariniu implantu gamyboje. Taciau jis taip pat vykdo nuolatini tyrimo darba, analizuojanti neurologinius atsakymus i ivairius muzikos, nuo dziazo iki hip-hop'o kurinius.

Kuriant drasius Limbas pradejo si tyrima, buvo mazai mokslines literaturos siuo klausimu.

Muzika kaip kalba

Viena pasikartojanti sritis, kurioje domina Dr. Limb, yra tai, kaip muzikantu smegenys gali apskaiciuoti improvizacija. Naudodamas magnetinio rezonanso tomografija (MRI), Dr. Limb ir jo kolegos tyre, kurios smegenu sritys "uzsidega", kai dziazo muzikantai improvizuoja ar reperiai yra "laisvus".

Komandos rezultatai prideda tam tikra mokslini patvirtinima, kad "muzika yra universali kalba". Jie pastebejo, kad smegenu sritys, suaktyvejusios, kai dziazo grotuvai improvizuoja, is tikruju yra smegenu kalbos centrai - prastesne priekine zandikaulis ir uzpakaline virsutine laikine giria.

Faktiskai Dr. Limb komanda nustate, kad smegenu sritys, kurias zmones paprastai gali susieti su muzikos interpretavimu, - kampine giria ir virszemine giria, kuri apdoroja semantine informacija, yra deaktyvuojamos, kol muzikantai improvizuoja.

Komandos darbas su rapsais buvo vienodai apsviesta.

Bet koks muzikos gerbejas zinotu, kaip klausosi jo ausines, uzdaro akis ir isivaizduoja scenos - ar galbut tiesiog abstrakcias spalvas ir formas -, kurios atitinka melodijas, kurias klausotes. Muzika pradeda garso takeli savo asmenini, interjero filma.

Velgi, Dr. Limb ir jo kolegos rado neurologini pagrinda. Kai rapsai buvo laisvuojantys is MRI skaitytuvo, uzdare akis, mokslininkai pastebejo didele veikla smegenu regos ir variklio koordinavimo srityse.

Del to smegenys, kurybiskai isivaizduojamos ir kurybiskai reaguojancios i muzika, ragina savo kalba, vizualine ir judejimo koordinavimo iranga, nors dalyviu kunai vis dar buvo nuskaitytuose ir ju akys buvo uzdarytos.

Bet kokie yra pagrindiniai sio tyrimo tikslai? Dr. Limb nori panaudoti moksla, kad issprestu seniausius ir filosofinius kurybiskumo klausimus. Jis tiki, kad jo komanda tvirtai laikosi savo MRI nuskaitymo metodo, ir apskaiciuoja per artimiausia desimtmeti ar du, jis atsakys i siuos pagrindinius klausimus:

• Kas yra kurybingas genijus?
• Kodel smegenys siekia kurybiskumo?
• Kaip mes igijome kurybiskuma?
• Kokie veiksniai trukdo kurybiskumui?
• Ar galima ismokti kurybini elgesi?

Muzika kaip atminties saugykla

Kiti tyrejai naudoja panasius metodus, kad istirtu daugiau terapiniu taikymu muzikai ir neurologijai. Ging-Yuek Hsiung, Britu Kolumbijos universiteto Kanados universiteto Neurologijos skyriaus docentas, yra vienas is siu zmoniu.

Prof. Hsiung domina, kaip muzikos terapija gali buti naudinga pacientams, sergantiems demencija ir Alzhaimerio liga. Panasiai kaip Dr. Limb, Prof. Hsiung naudoja funkcini magnetinio rezonanso vaizda (fMRI), kuris analizuoja, kokiose jo subjektu smegenu srityse, kai jie uzmezgia muzika, jie uzsidega.

Pacientams, sergantiems Alzheimerio liga, profesorius Hsungas surado, kad ju smegenys buvo apsviesta labai skirtingai, kai jie uzsieme muzika, kai kalbejosi su kalbine kalba.

Kadangi ivairios smegenu sritys isiziebtu, kai si grupe uzsieme muzika, ji paskatino prof. Hsunga ir jo komanda itarti, kad smegenys koduoja muzikos prisiminimus skirtingai nuo to, kaip ji koduoja iprastus prisiminimus.

Prof. Hsiungo rezultatai rodo, kad kai atmintis yra susijusi su muzika, informacija, kuri sudaro ta atminti, saugoma keliose skirtingose ??smegenu srityse, o ne vienoje vietoje. Vienas idomus sio klausimo aspektas, pasak Prof. Hsiung, yra tai, kad del to daug daugiau smegenu pazeidimo ar degeneracijos, kad butu istrinta su muzika susijusi atmintis nei iprasta atmintis.

Tyrejai siuo metu tiria, ar muzika gali buti naudojama prieigai prie smegenu pazeistu sriciu ir jas stimuliuoti. Jie turejo tam tikra pradine sekme, kai sirgo insulto pacientai, kurie pranese apie pagerejusi atminima ir sumazejusi streso hormonu kieki, taip pat parode maziau dirginimo ir depresijos simptomu.

Muzika ir "veidrodiniai neuronai"

Dar vienas intriguojantis neurologijos demesys muzikai - ir tas, kuris buvo pakankamai populiarus, kad buves "Talking Heads" lyderis Davidas Byrnas savo neseniai bestselerio knygoje Kaip veikia muzika - yra "veidrodiniu neuronu" funkcija.

Didzioji Britanija, Edinburgo meno koledzas, Jungtines Karalystes neurologai dr. Istvan Molnar-Szakacs is Kalifornijos universiteto Los Andzele ir dr. Katie Overy priverte tyrineti, kaip veidrodine neuronu sistema (MNS) prisideda prie musu empatiskas ir fiziologinis atsakas i muzika.

Pora nuskaito zmoniu ir bezdzioniu smegenis ir nustate, kad kai kuri nors grupe pastebejo, kad kazkas, vykdantis tam tikra veiksma, pvz., Sokteleti, naudoja tuos pacius neuronus, kurie kontroliuoja raumenis, reikalingus norint uzpildyti ta ugni stebetojui, taip pat individualus veiksmas.

Nors stebetojo raumenys nejudina fiziskai, sis nervu aktyvumo atspindejimas rodo mokslini empatijos paaiskinima

Dr. Molnar-Szakacs ir dr Overy pasakojo savo isvadas, kad neuronai, kurie kontroliuoja veido raumenis, ugdyja stebetoja, kai jie ziuri kazka sypsosi ar snibzdejo, taciau stebetojai taip pat atleido atitinkamus "emocinius neuronus" smegenys. Mokslininkai teigia, kad tai leidzia stebetojui dalyvauti bendroje jausmo laimingos ar liudesios patirties - tai, ka kai kurie mokslininkai vadina "emociju uzkreciama".

Kai kurie tyrinetojai laikosi nuomones, kad MNS yra esminis dalykas, kaip mes suprantame kalba ir atsako i tai, kaip mus emociniu budu perkelia abstraktesnis muzikos perdavimas.

MNS yra apibudinama kaip disfunkcine zmonems, sergantiems autizmu, ir yra naudojama paaiskinti, kodel zmones, turintys autizmo spektro sutrikimu (ASD), negali tiksliai perskaityti kitu zmoniu emociniu signalu.

Nepaisant to, 2009 m. Dr Molnar-Szakacs ir Dr. Overy tyrimas parode, kad sekmingai naudojama muzikine terapija su ASD vaikais. "Muzika, atrodo, turi ypatinga reiksme daugeliui vaiku, serganciu autizmu," raso "ir irode, kad yra veiksmingas budas sukurti alternatyvias socialines saveikos ir kurybines pletros priemones".

Atsizvelgdamos i tai priezastys, jos hipotetiskai teigia, kad jei MNS yra sutrikusi zmonems, sergantiems ASD, galbut muzika yra efektyvi, skatinant MNS. Jei taip, tada muzikos terapija gali buti veiksminga gerinant socialini funkcionavima ASD serganciu zmoniu.

Apskritai, sis tyrimas taip pat trunka keleta esminiu muzikos tarpasmeniniu, emociniu ir terapiniu pranasumu tiesu.

"Mes siulome, kad tai yra muzikos gebejimas perduoti socialine ir emocine informacija ir sukurti" buti kartu "jausma, del kurio jis tampa patrauklus visoms amziaus grupems ir kulturoms", - raso Dr. Molnar-Szakacs ir Dr. Overy. padare isvada, kad:

"Mes siulome, kad mes pradetume suvokti muzika tik kaip" zmogiska organizuota garsa "ir" gerai organizuota zmogiskuma ", bet ir kaip bendraja emocine judesiu patirti, minimizuota prognozavimo klaida ir kaip neiprasta atveji, kai laikas yra kartu".

Ar nerimas gali padidinti demencijos rizika?

Pastebeje, kad stresas sustiprina psichines ligas, mokslininkai nusprende isspresti klausima, ar nerimas pazeidzia smegenis, ir ar jie gali nustatyti mechanizmus, palaikancius rysi tarp streso ir psichines ligos. Naujas perziuros tyrimas rodo, kad letinis stresas ir nerimas padidina depresijos ir demencijos rizika.

(Health)

Dietos megdzioji mityba rodo pazada pries MS

Naujaisiais tyrimais daroma isvada, kad dieta, kuri imituoja bado poveiki, turetu buti toliau tiriama kaip galimas dauginimosi sklerozes ir kitu autoimuniniu ligu gydymas. Jis sumazino simptomus pelems ir net kai kuriuos gyvunus pakeite. Ankstyvieji bandomojo bandymo zmonems zmonems rezultatai taip pat rodo, kad mityba, atliekanti pasninka, yra saugi, imanoma ir potencialiai efektyvi.

(Health)