Koks skirtumas tarp Krono ligos ir opinio kolito?

Turinys

1. Apzvalga
2. Panasumai
3. Simptomu skirtumai
4. Diagnozes skirtumai
5. Skirtumu gydymas

Krono liga ir opinis kolitas yra tiek zarnyno uzdegimines ligos, kurios turi daug panasumu. Nepaisant to, yra keletas esminiu skirtumu tarp dvieju salygu, kurios itakoja ju valdyma.

Tiek Krono ligos, tiek opinis kolitas sukelia virskinimo sutrikimus ir uzdegima virskinimo trakte. Taciau, skirtingai nuo Krono ligos, opinis kolitas yra susijes su imunines sistemos atsaku.

Krono ligos ir opinio kolito skirtumai yra issamiai isnagrineti zemiau.

Apzvalga

Tiek Krono liga, tiek opinis kolitas paveikia gaubtine zarna, taciau Kronas taip pat veikia visa GI trakta.

Krono liga yra letine uzdegimine virskinimo trakto (GI) liga. Tai priklauso nuo salygu, vadinamu uzdegiminemis zarnu ligomis (IBD).

Krono liga dazniausiai daro itaka plonosios zarnos ir storosios zarnos pradzioje, bet ji taip pat gali paveikti bet kuria GI trakto dali nuo burnos iki isanges.

Kaip ir Krono liga, opinis kolitas priklauso IBD grupei. Iseminis kolitas yra letine liga, paveikianti tik storosios zarnos (storosios zarnos).

Iseminis kolitas atsitinka, kai imunine sistema perauga ir gauna klaidinga itakos gaubtines zarnos apvalkale, kaip uzsikretusiam objektui.

Si imunine perreakcija sukelia gaubtines zarnos gleivines uzdegima ir gali issivystyti opos arba mazos atviros opos. Tai gali sukelti gleivine ir puli.

Uzdegimo ir opu derinys, be kitu simptomu, sukelia diskomforta pilve ir dazna zarnyno judejima.

Panasumai

Krono liga ir opinis kolitas yra IBD pavyzdziai. Abu gali tureti labai panasiu simptomu, iskaitant siuos, kuriuos gali apsunkinti dieta ir stresas:

• pilvo skausmas ar diskomfortas
• kraujo ismatos
• spazmas
• viduriu uzkietejimas
• peraktyviosios zarnos judesiai
• karstliges
• apetito praradimas
• svorio metimas
• moteru nenormalus menstruaciju ciklas

Abi ligos yra letines ligos, kurios gali tureti itakos vyrams ir moterims. Nors gydytojai neaisku, kas sukelia bet kuria liga, mokslininkai itaria, kad ju atsiradima sukelia genetiniai veiksniai.

Taciau, nepaisant ju panasumu, sios dvi ligos skiriasi ir turetu buti atitinkamai elgiamasi. Klaidinga diagnoze gali sukelti netinkama gydyma ir toliau kenteti.

Kas yra Krono liga?Suzinokite daugiau apie Krono liga.Skaityti dabar

Simptomu skirtumai

Abieju ligu simptomai yra labai panasus. Del to beveik neimanoma diagnozuoti ar nustatyti, ar zmogus turi Krono liga ar opini kolita, tik pasvarstydamas simptomus.

Vienas is siu dvieju ligu skirtumu yra tas, kad Kronas veikia visa GI trakta, o opinis kolitas veikia tik dvitaski.

Del to kai kuriems zmonems, kuriu Krono liga yra arciau skrandzio, labiau tiketina, kad pasireiks pykinimas ir vemimas.

Diagnozes skirtumai

Krono liga ir opinis kolitas gali buti diagnozuojamos skirtingais endoskopijos tyrimais.

Anksti diagnoze abiem ligoms yra panasi. Pries atlikdamas fizini egzamina, gydytojas paprasys asmeniui kelis klausimus. Klausimai gali buti susije su:

• Bendroji sveikata
• dieta
• seimos istorija
• aplinka

Abiem atvejais gydytojas tikrins kraujo ir ismatu meginius, kad padetu isvengti virusu ar kitu bakteriju infekciju GI trakte.

Norint nustatyti, kokios ligos zmogus turi, gydytojas tures atlikti abieju testu. Tik vieno testavimo bandymai gali sukelti klaidinga diagnoze. Teisinga diagnoze yra butina, nes gydymas skiriasi abiem ligoms.

Po trumpalaikio egzamino gali buti atliekama endoskopija, kai instrumentas primena gyvate su kamera ir apsviecia ant galo. Endoskopijos tipai skirsis tarp dvieju ligu.

Del Krono ligos yra dvieju tipu endoskopija:

• Kolonoskopija. Lankstus vamzdelis, vadinamas endoskopu, iterpiamas per isange, kad butu galima apziureti gaubtini zandikauli.
• Virsutine endoskopija. Lankstus vamzdelis ikisamas i burna, nuleistas stemple, i skrandi ir i pirmaja plonosios zarnos dali.

Priesingai, opinis kolitas susijes su endoskopo idejimu tik per isange. Du tipai:

• Sigmoidoskopija: tai leidzia gydytojui patikrinti tiesiosios zarnos ir apatines zarnos apimti del uzdegimo laipsnio ir apimties.
• Visa kolonoskopija: tai ivyksta, kai gydytojas tiria visa dvitaski.

Tiek Krono liga, tiek opinis kolitas, greiciausiai, gali buti biopsija arba mazas audiniu meginys, paimtas is uzkrestu sriciu mikroskopu.

Taciau zmonems, sergantiems Krono liga, gydytojas gali pasiimti tiek virsutinio, tiek apatinio virskinimo trakto rentgeno spinduliu, kad gautu vaizda apie tai, kas vyksta, pries atliekant biopsija ar endoskopija.

Jei zmogus turi letini opini kolita, gydytojas gali rekomenduoti chromoendoskopija, kuri yra bandymas, kai melyna daza dedamas ant GI trakto. Tai atrodo pokyciai zarnyno gleivineje, parodant ikimokesinius pokycius, zinomus kaip displazija.

Galiausiai, siekiant padeti diagnozuoti Krono liga, gydytojas gali naudoti vaizda, noredamas istirti plonosios zarnos dalis, kurios negalima pasiekti kolonoskopija. Velgi, sie metodai paprastai apima dazus, kurie gerai atvaizduojami.

Siuose atvaizduose negalima matyti spazminio kolito, nes jis nevirsija plonosios zarnos.

Skirtumu gydymas

Abi ligos gerai reaguoja i ivairius gydymo budus. Tai gali buti:

Vaistas

Abi ligos gali buti kontroliuojamos tinkamai vartojant vaistus, skirtus organizmo uzdegiminiams atsakams. Uzdegimo mazinimas gali sumazinti ir pasalinti daugeli bendru ligu simptomu, tokiu kaip skausmas ir viduriavimas.

Be to, kad nukreipti simptomus, medikamentai taip pat gali buti naudojami, siekiant sumazinti speneliu dazni, vadinamaji palaikymu, remisija. Kadangi tinkamas gydymas yra vartojamas laikui begant, remisijos laikotarpiai gali buti pratesiami, o simptomu greitaveikiu laikotarpius galima sumazinti.

Abi ligos turi keleta rusiu vaistu, kurie yra prieinami.

Kombinuota terapija

Tam tikromis aplinkybemis gydytojas gali rekomenduoti papildoma pradinio gydymo buda, kad padidetu jo veiksmingumas.

Pavyzdziui, kombinuota terapija biologinese medziagose galima papildyti imunomoduliatoriumi. Kaip ir visose gydymo priemonese, yra naudos ir rizikos, susijusios su deriniu.

Derinant gydymo budus, gali padideti ligu gydymo veiksmingumas, taciau gali padideti salutinio poveikio ir toksiskumo rizika.

Mitybos ir mitybos planai

Rekomenduojama laikyti maisto zurnala ir valgio plana, kad butu galima stebeti aktyvuma ir islaikyti tinkama mityba.

Abi ligos turi tendencija sumazinti zmogaus apetita. Maistas nera atsakingas uz bet kurios ligos sukelima, bet zmones linke manyti, kad yra naudinga keisti tai, ka jie valgo, atsizvelgiant i tai, kas apsunkina ju simptomus.

Dietos modifikacijos skiriasi tarp individu ir ligos. Pavyzdziui, su Krono liga sergantis zmogus gali geriausiai atsikratyti miegancios dietos ir gali valgyti maisto produktus, kuriuos asmuo, turintis opinio kolito, negaletu toleruoti.

Abiem atvejais tinkama mityba yra labai svarbi. Taigi zmones, turintys bet kuria liga, turetu laikyti maisto zurnala ir suvokti, kas juos sutrikdo.

Be to, maitinimo planas gali padeti asmeniui uztikrinti, kad jie gautu pakankamai maistiniu medziagu. Bet kuriuo atveju gydytojas gali padeti parengti maitinimo plana, kuris pades isvengti sunkinanciu simptomu ir tinkamos mitybos.

Chirurgija

Sis gydymas skiriasi daznumu ir vieta tarp Krono ligos ir opinio kolito.

Medicininis gydymas yra pagrindine Krono ligos ir opinio kolito priezastis. Chirurgija yra skirta tais atvejais, kai yra komplikaciju, tokiu kaip zarnyno perforacija, per didelis kraujavimas, vezinis augimas ar sunkus uzdegimas, kurio negalima kontroliuoti su vaistais. Krono liga galiausiai gali sugrizti veliau po operacijos. Priesingai, gaubtines ir tiesiosios zarnos pasalinimas, kuris atliekamas opinio kolito atveju, laikomas gydymu, nes liga nebegali gyventi.

Bet kurios ligos chirurgija turi daugybe galimu pavoju ir reikes isieskojimo laiko. Pries rekomenduojant procedura, gydytojas turetu aptarti su asmeniu galima operacijos nauda ir rizika.