Kaip Dawsono pirstas susijes su issetine skleroze?

Turinys

1. Dawsono pirstas ir MS diagnoze
2. Simptomai MS
3. Gydymas

1916 m. Dr James Walker Dawson pastebejo plastiniu lasteliu modeli zmoniu, serganciu issetine skleroze, smegenyse. Dabar zinomas kaip Dawsono pirstas, sie pazeidimai yra aplink smegenyse esancias skilveliu skyscio uzpildytas erdves.

Kai kartu su kitais simptomais, pvz., Judejimo ar mastymo sunkumais, Dawsono pirstas gali padeti diagnozuoti issetine skleroze (MS).

MS yra letine liga, kuri nukreipta i centrine nervu sistema, kuria sudaro smegenys ir nugaros smegenys. Tai imunine sistema. Tai reiskia, kad simptomai atsiranda, kai imunine sistema tampa pernelyg jautri ir pradeda puola kuna.

Imunines sistemos lasteles, paveiktos MS ataka mielinu, yra riebaline izoliacija, padengianti dali nerviniu lasteliu. Sis procesas vadinamas demielinizavimu. Be mielino nervai negali tinkamai siusti ir gauti informacijos. Neuronu gebejimo bendrauti naikinimas sunaikina visa kuna, nors simptomai skiriasi nuo zmogaus iki zmogaus.

Dawsono pirstas ir MS diagnoze

Demielinacija palieka uz ploksteliu smegenyse. Sios ploksteles daznai matomos smegenu nuskaitymuose. Dawsono pirstai yra ploksteles tipas, paskirstytas aplink nerviniu pluostu juosta, jungiancia kairiojo ir desiniojo pusrutulius. Ploksteles yra isdestytos staciu kampu aplink vena smegenu skilveliuose.

MRR smegenu skenavimas naudojamas norint patikrinti centrines nervu sistemos pokycius, tokius kaip Dawsono pirstas.

Dawsono pirstas yra klasikinis MS zenklas. Viename 2014 m. Tyrime mokslininkai pamate Dawsono pirsta daugumoje valstybiu nariu. Du tyrejai ziurejo i tuos pacius pacientus. Vienas is ju pranese apie Dawsono pirstus 92,5 proc. Pacientu, o kitas pranese apie savo buvima 77,5 proc.

Taciau Dawsono pirstu buvimas vien tik smegenu nuskaitymu nepakanka diagnozuoti MS. Gaires skiriasi siek tiek, taciau diagnoze su MS dazniausiai reikalauja:

• Pazeidimo irodymai bent dviem centrines nervu sistemos regionams
• Bent viena MS ataka
• Nera irodymu, kad kitos bukles, tokios kaip infekcija ar smegenu suzalojimas, sukele simptomus

Zmonems, kurie patyre bent du MS uzpuolius, gali buti diagnozuotas MS, net jei irodyta, kad zala buvo tik vienoje centrines nervu sistemos zonoje.

Dawsono pirstai yra tik viena zala, kuri gali nukreipti i MS. Jei smegenu nuskaitymas rodo Dawsono pirstus, ir asmuo neturi kitu simptomu arba jei jie tik turejo viena MS uzpuolima, ju gydytojas gali ir toliau juos stebeti. Tikriausiai zmogus nebus diagnozuotas tol, kol nebus rodomas daugiau simptomu.

Kiti MS testai

MR smegenu ir stuburo smegenu skenavimas tikrina daugybe jusu centrines nervu sistemos pokyciu, o ne tik Dawsono pirstus. Gydytojai ieskos demielinizacijos pozymiu smegenyse ir nugaros smegenyse. Smegenu nuskaitymas taip pat gali padeti stebeti progresavima laikui begant.

Kartais nuskaitymo metu smegenu srityje pasireiskia pazeidimai, kurie nesukelia simptomu, todel anksti ispeja, kad kazkas galu gale gali issivystyti simptomu.

Kai kurie kiti testai, kurie padeda diagnozuoti MS, yra sie:

• Juosmens punkcija, skirta surinkti cerebrospinalini skysciu (CSF)
• Issaukiamas potencialu tyrimas, kuris nustato elektrini aktyvuma smegenyse
• Optinio suderinamumo tomografija, skirta pazvelgti i akies nugaros nervus

Gydytojas taip pat tirs, ar kas nors turi kitu ligu simptomu. Simptomu istorija gali padeti gydytojui nustatyti, kurie tyrimai - tiek MS, tiek kitoms ligoms - yra tinkamiausi.

Dawsono pirstai ir kiti smegenu sutrikimai

Nors Dawsono pirstai paprastai nera susije su kitais smegenu sutrikimais, ne visi su Dawsono pirstais turi MS simptomu. Be to, kadangi smegenu skenavimas ne visuomet yra aiskus, kiti smegenu pokyciai gali buti klaidingi del Dawsono pirstu.

2014 m. Tyrimas apzvelge vertintoju gebejima diferencijuoti MS simptomus nuo neuroemielito optikos spektro sutrikimu (NMOSd) simptomu. NMOS yra imunines sistemos sutrikimai, kurie, kaip ir MS, sukelia demielinizacija. Taciau NMOSd paprastai nukreipia optinius nervus, todel turi itakos regejimui.

Vienas vertintojas pamate Dawsono pirstus vienam pacientui su NMOsd, teigdamas, kad vertintojai gali netinkamai interpretuoti MRT duomenis arba kad kai kurie kiti Dawsono pirstai gali buti kai kuriems kitiems sutrikimams.

Simptomai MS

Pirmasis MS simptomai gali buti subtili. Kai kurie isankstiniai ispejamieji MS simptomai yra sie:

Neskaidrus regejimas, kartu su kitais simptomais, gali buti isankstinis perspejimas apie issetine skleroze.

• Pasikeitimas regejime, iskaitant neryskus matyma ir skausma, judant aki
• Neiprasti kuno pojuciai, iskaitant dilgciojima, tirpima ar elektros smugio pojuti galunes
• Neaiskus niezejimas
• Labai nuovargis, ypac reaguojant i siluma
• Neaiskus raumenu skausmas ir silpnumas
• Sunkumas vaiksciojant ir pusiausvyros ar koordinavimo problemos
• Galvos svaigimas
• Skambejimas ausyse
• Pusles ar zarnyno funkcijos pokyciai
• Mentos pokyciai, iskaitant "smegenu ruko" jausma ar neaisku mastyma

Kadangi liga sunaikina daugiau mielino, progresuoja simptomai. Dauguma pacientu, serganciu MS, patiria periodinius ispuolius, tada trumpai patobulinimai. Kai liga progresuoja, ispuoliai gali tapti daznesni.

Paplitusios ligos progresavimo simptomai yra:

• Ilgalaikis nuovargis, trukdantis kasdieniniam veikimui
• Stiebumas ir nekontroliuojami raumenu spazmai
• Raumenu silpnumas, kuris gali apriboti juduma
• Seksualine disfunkcija
• Emociniai sunkumai, tokie kaip depresija, nuotaikos svyravimai ir priverstinis juokas ar verksmas
• Slapimo pusles ar zarnyno kontroles praradimas

Retais atvejais gali atsirasti kitu simptomu. Tai apima:

• Sunku kalbeti ar nuryti
• Traukuliai
• Kvepavimo sunkumai
• Letiniai galvos skausmai
• Klausos praradimas

Issetine skleroze: ko jums reikia zinotiSuzinokite daugiau apie issetine skleroze (MS) ir jos poveiki.Skaityti dabar

Gydymas

Gydymas MS gali apimti vaistus, tokius kaip antidepresantai.

MS yra letine liga ir nera zinomo gydymo. Kadangi simptomai linke atsirasti atakuose ir veliau isnykti, taciau galima ilgai trunkantis laikas be MS ataka. Retai zmones su MS nustoja patirti ispuoliu.

Daugiausia demesio skiriama laiko padidejimui tarp ataku ir ju sunkumo mazinimo.

Gydymas apima:

• Gyvenimo pokyciai: pratybos, jogos, dietos pokyciai ir streso valdymas gali pagerinti simptomus kai kuriems pacientams, sergantiems MS.
• Vaistu simptomu gydymui. Gydytojas gali skirti stimuliatoriu sumazinti nuovargi, arba antidepresantus ir anti-nervingumo vaistus.
• Raumenu relaksantai, skirti sumazinti raumenu spazmus.
• Skausmo vaistai, skirti galvos skausmui, raumenu skausmui ir kitiems skausmingiems simptomams gydyti.
• Fizine terapija, siekiant suletinti funkcionavimo praradima, pagerinti raumenu jega ir didinti juduma.
• Steroidiniai vaistai, skirti uzdegimui mazinti.
• Imunosupresantai, slopina imunini atsaka, sukelianti demielinizacija.
• Beta-interferono preparatai, skirti sumazinti MS uzpuolimo daznuma. Tai yra vienas is dazniausiai nustatytu MS vaistu, todel gydytojui reikia stebeti kepenu sveikata.
• Kiti vaistai, skirti sumazinti ataku dazni, iskaitant tuos, kurie nukreipia imuninius baltymus ir slopina imuniniu lasteliu judejima.
• Alternatyvi ir papildoma medicina. Kai kurie MS vartojami masazai, akupunktura ar kitos formos alternatyvios medicinos simptomu valdymui. Nera aiskiu irodymu, kad sios strategijos veikia, nors kai kurie zmones pranesa apie ispudingus patobulinimus.
• Plazmos mainu terapija.

Outlook

Nors MS gali sumazinti gyvenimo kokybe, retai yra mirtina. Daug zmoniu su MS gyvena aktyviai ir aktyviai. Taciau ligos protrukis yra nenuspejamas, jo simptomai svyruoja nuo santykinai nedidelio iki silpnejancio. Ilgainiui simptomai linke pablogeti, nes daugiau neuronu tampa demielintinemis. Taciau tai ne visada, ir kai kurie MS zmones jauciasi atleidimo nuo ligos metu.

MS atakai dazniausiai vystosi, o blogiausi simptomai trunka keleta dienu. Simptomai paprastai islieka mazdaug 8 savaites ir gali pasikartoti kas 12-18 menesiu.

Pozymiu stebejimas per tam tikra laika gali padeti zmonems prognozuoti kita ataka. Surasymo simptomai taip pat gali padeti nustatyti diagnoze ir padeti zmonems ivertinti, ar veikia vaistu ir gyvenimo budo valdymo strategijos.