Mirtingumo rizika po pirmojo sirdies priepuolio didesnei pacientams, kuriems yra mazesne koronariniu sirdies ligu rizikos veiksniai

Naujas tyrimas parode, kad asmenys, kurie buvo priimti i ligonine po pirmojo sirdies priepuolio be ankstesnes sirdies ir kraujagysliu ligos ir kuriems buvo sumazeje koronarines sirdies ligos rizikos veiksniai, tokie kaip hipertenzija (padidejes kraujospudis) ir rukymas, buvo susije su padidejusia mirties rizika ligonineje . Tyrimas skelbiamas 2006 m. Lapkricio 16 d JAMA, temos tema apie sirdies ir kraujagysliu ligas, isleista anksti internete, kad ji butu kartu su Amerikos sirdies asociacijos mokslinemis sesijomis. Ankstesniuose tyrimuose buvo analizuojami krutines angina (CHD) rizikos veiksniai, tokie kaip rukymas, padidejes kraujo spaudimas, diabetas ir dislipidemija, sergantiems miokardo infarktu (MI, sirdies priepuolis). Remiantis pagrindiniais tyrimo duomenimis:

"Dauguma siu tyrimu neatsizvelge i stacionaru mirtinguma hospitalizuojant pirma injekcija. Taciau neseniai atliktame kokybes gerinimo iniciatyvos tyrime buvo nurodyta nedidele, taciau netiketina atvirkstine rysys tarp CHD rizikos veiksniu ir mirtingumo pacientams, sergantiems ne ST segmentu pakilimas MI (tam tikras elektrokardiogramos modelis po sirdies priepuolio). "

John G. Canto, MD, MSPH is "Watson Clinic LLP", Lakeland, Fla., Ir jo komanda atliko tyrima, naudodamiesi Nacionalinio miokardo infarkto registro duomenimis (1994-2006 m.), Siekdama ivertinti, ar nera ir nera penki pagrindiniai tradiciniai CHD rizikos veiksniai:

• Rukymas
• Diabetas
• CHD seimos istorija
• Dislipidemija
• Hipertenzija

Jie taip pat ismatuoja ligoniniu mirtingumo rodiklius tarp 542 008 asmenu su pirmuoju MI ir be ankstesnes sirdies ir kraujagysliu ligos.
Jie atrado, kad hospitalizuojant 14,4% tyrimo dalyviu nenustate rizikos faktoriu, 81% dalyviu turejo 1-3 CHD rizikos veiksnius, o 4,5% tyrimo dalyviu turejo 4-5 CHD rizikos veiksnius. Labiausiai paplites rizikos veiksnys tarp dalyviu su pirminiu invazija buvo hipertenzija (52,3%), po to rukymas (31,3%) buvo CHD (28,0%), dislipidemija (28,0%) ir diabetas (22,4%). Amzius tarp dalyviu kinta priklausomai nuo CHD rizikos veiksniu skaiciaus, nuo vidutinio amziaus 56,7 metu amziaus su 5 rizikos veiksniais iki 71,5 metu su 0 rizikos veiksniais.
50 788 buvo bendras ligoniniu mirties nuo ligonineje skaicius. Istyrus duomenis, nustatyta, kad buvo pateikta priesinga asociacija tarp CHD rizikos veiksniu skaiciaus ir bendro neapdoroto mirtingumo, nustatyto pateikiant ligonine:

• Del 0 rizikos veiksniu mirtingumas buvo 14,9%
• 1 rizikos faktorius - 10,9%
• 2 rizikos veiksniai - 7,9%
• 3 rizikos veiksniai - 5,3%
• 4 rizikos veiksniai - 4,2%
• ir 5 rizikos veiksniai - 3,6%

Tyrejai paaiskina:

"Koreguojant amziu ir kitus svarbius su rezultatais susijusius veiksnius pateikimo metu, buvo reiksmingas atvirkstinis rysys tarp koreguoto mirtingumo ir ligonineje esanciu CHD rizikos veiksniu skaiciaus."

Sis rysys buvo nuoseklus tarp keliu pacientu pogrupiu ir amziaus grupiu.
Tyreju nuomone, CHD rizikos veiksniu poveikio nebuvimas nebutinai turi buti laikomas geros prognozes garantija. Jie nurodo:

"Galima paaiskinti daugybe priezasciu, susijusiu su rizikos veiksniu skaiciumi ir mirtingumu. Sie paaiskinimai gali buti suskirstyti i metodologinius nustatymo ir kitu saliskumo aspektus, kurie apriboja naudingus padarinius del priezastingumo, palyginti su realiais patofiziologijos, medicininio valdymo skirtumais, arba abiejose grupese su skirtingu rizikos veiksniu skaiciumi.
Busimose studijose turetu buti siekiama suprasti galimus tokios asociacijos paaiskinimus. "

Parase Grace Rattue