Depresija koronarinio stento pacientams kelia mirtingumo rizika

12-ajame metiniame pavasario susitikime del sirdies ir kraujagysliu slaugos Kopenhagoje (Danija) atliktas tyrimas parode, kad mirtingumo rizika pacientams, sergantiems koronarinio stento implantu, dideja. 7 metu stebejimo laikotarpiu depresiniai stento implantai, nepriklausomai nuo amziaus, lyties, klinikiniu charakteristiku, nerimo ir sunkumu patirianciu (D tipo) asmenybiu, pusantro karto dazniau mire nuo depresijos, palyginti su su pacientais, kurie kencia nuo depresijos.
Nors depresija buvo susijusi su prastais vainikiniu arteriju ligos rezultatais, anksciau atliktuose tyrimuose daugiausia tirtas trumpalaikis poveikis, daugiausia pacientams, patyrusiems miokardo infarkta arba kuriems buvo atliktas vainikiniu kraujagysliu operacijos.
Siame naujame tyrime mokslininkai nusprende istirti, koki poveiki depresija gali tureti mirstamumui sergantiems pacientams, kuriems 7 metu stebejimo laikotarpiu buvo perkutanine koronarine intervencija (PCI). Roterdamo kardiologijos ligonines (RESEARCH) registre, kuriame visi buvo baige ligonines nerimo ir depresijos skale (HADS), jie idarbino 1234 PCI pacientus nuo 26 iki 90 metu amziaus (vidutiniskai 62 metai) is Rapamycin-eluting stento. depresijos lygis praejus 6 menesiams po ju stento implanto. Tyrimo baigtis nustatyta kaip mirtingumas del visu priezasciu.
324 visu dalyviu (26,3%) buvo diagnozuota depresija, o 7 metu tyrimo metu tyrejai pastebejo, kad is viso mire 187 (15,2%). Isvados parode, kad 76 is 324 depresijos pacientu arba 23,5 proc. Mire del mirties nuo visu priezasciu, palyginti su 111 is 910 pacientu arba 12,2 proc., Kurie nesergantys depresija.
Keiciant kintamuosius, tokius kaip amzius, lytis, klinikines charakteristikos, nerimas ir "D tipo" asmenybe, tyrejai sujunge depresija nuo mirties nuo visu priezasciu. Paciento klinikines charakteristikos buvo tokie duomenys kaip stento tipas, ty vaisto eliuatas arba plikasis metalas, uzkimstu indu skaicius, paciento kuno mases indeksas, PCI proceduros indikacija, anksciau atlikta sirdies chirurgija ar miokardo infarktas, koronarines rizikos veiksniai, iskaitant hipertenzija, diabetas, rukymas, hipercholesterolemija ir seimos sirdies ir kraujagysliu sistemos ligos istorija, taip pat kokio tipo sirdies vaistu pacientas gavo, ty aspirinas, beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio antagonistai, nitratai, diuretikai ir statinai.
Isvados atskleide, kad po septyneriu metu trukmes tolesnio gydymo, vyresnio amziaus vyru, serganciu cukriniu diabetu ir didesne mirtingumo rizika, santykiai buvo reiksmingi, o statinai buvo susije su sumazejusia rizika. Nerimas ir D tipo asmenybe neturejo reiksmingo poveikio mirtingumui nuo visu priezasciu.
Tyrimo lyderis Nikki Damenas, Nyderlandu Tilburgo universiteto doktorantas, pazymejo:

"Pagrindine isvada yra tai, kad pacientai, kuriems po vainikiniu arteriju stentavimo yra depresija, yra blogesni. Jie mirsta anksciau, nei depresija."

Siuo metu mokslininkai tiria isvadu priezastis. Jie hipotezuoja, kad vienas galimas paaiskinimas gali buti toks, kad depresija sergantiems pacientams gyvena maziau sveikus gyvenimo budas, kalbant apie rukyma, alkoholio vartojima, fizini aktyvuma ir mityba, todel gali buti maziau vartojamu vaistu. Kitu atveju gali buti, kad depresija gali pakeisti simpatines nervu sistemos veikla, del kurios padideja sirdies susitraukimu daznis ir kraujospudis.

C. Damen paaiskina:

"Vertinant PCI pacientu mirties rizika, gydytojai ir slaugytojai tradiciskai orientuoti i tokius medicininius veiksnius kaip diabetas ar seimos sirdies ir kraujagysliu sistemos ligos istorija, taciau tai nera visa aplinka. Psichologiniai veiksniai taip pat svarbus kartu su medicininiais veiksniais.
(Isvada) Reikia daugiau tyrimu, kad butu galima nustatyti, kaip diagnozuoti pacientus, sergancius sirdies ir kraujagysliu ligomis, ir kaip gydyti. "

Parase Petra Rattue