Tiesiogine ir netiesiogine burnos isvarza
Turinys
- Kas yra burnos isvarza?
- Simptomai
- Priezastys
- Diagnoze
- Gydymas
Kepenu kanalas vaziuoja per pilvo siena ir yra pilnas praeinamumas nuo genitaliju. Zmones turi du burnos kanalus, po viena kiekvienoje apatines pilvo puseje.
Pilvas apibreziamas kaip sritis tarp krutines ir slaunu. Apatines pilvo sieneles yra ipedine sritis, dazniau vadinama kirksniu.
Daznai tai, kas yra kuno riebalai ar plonosios zarnos dalis, pasireiskianti susilpnejusios apatines pilvo sienos dalimi.
Greiti faktai apie tiesioginius ir netiesioginius burnos isvarza:Stai keletas pagrindiniu dalyku apie isvarzymus. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.
- Abu simptomai yra skausmas kirksnyse, kuris gali buti sunkus.
- Tiesiogines padaznines isvarzos daznai yra susijusios su amziumi sukeltu stresu ir susilpnejusiomis raumenimis patempimo kanale.
- Netiesiogines gerkles isvarzos sukelia nuolatinis atidarymas, kuris neuzdaro vaisiaus vystymosi metu.
- Vienintelis budas taisyti burnos isvarza yra per operacija.
Kas yra burnos isvarza?
Yra dvieju tipu burnos isvarza:
- Tiesioginis: Ilgainiui kyla del itempimo ir del silpnumo pilvo raumenyse. Dazniausiai pasitaikantys suauge vyrai ir reti vaikai.
- Netiesioginis: Sukelia pilvo sienos defektas, kuris paprastai buna nuo gimimo. Dazniausiai pasireiskia vaikams, ji turi itakos ne maziau kaip 5 proc. Naujagimiu ir iki 30 proc. Ankstyvuju kudikiu. Daznai tai atskleista pirmaisiais gyvenimo metais, bet gali likti nepastebeta iki pilnametystes.
Inhualiniai isvarzos yra iki 10 kartu daugiau paplitusi vyrams nei moterys, ir vienas is keturiu vyru isgyvena isvarza tam tikru metu savo gyvenime.
Grybeliu rusys ir gydymasSpauskite cia, jei norite suzinoti daugiau apie isvarza.Skaityti dabarSimptomai
Paprastos isvarzos simptomai yra skausmas, deginimas ar skausmas kirksnyje.
Simptomai gali vystytis palaipsniui arba staiga pradeti. Kartais zmogus nezino jokiu simptomu, o keratine isvarza nustatoma fizinio tyrimo metu.
Taciau zmogus daznai turi simptomu, kurie gali buti tokie:
- Coryo skausmas
- ispardavimas, kuris ateina ir eina
- deginimas ar skausmas sensta kirksnyje
- sunkus ar traukiantis pojutis i kirksni, ypac dienos pabaigoje arba po ilgo veikimo
- berniukams ir vyrams patines ar padidejes kapotas
Veikla, sukelianti itampa pilvoje, taip pat gali padidinti istempima. Jie apima:
- kosejimas
- kelimo objektai
- del bet kokiu priezasciu
- naudojasi
- verkiantis kudikiams
Simptomus gali buti sunku aptikti, ypac jei isvarza nera sunki ar didele.
Priezastys
Ginekologines isvarzos priezastis priklausys nuo to, ar ji yra tiesiogine ar netiesiogine.
Tiesiogine isvarza
Tai paprastai pasitaiko suaugusiems vyrams. Senejimas, stresas ar deformacija gali susilpninti raumenis aplink ipjautini kanala. Ankstesne apatines pilvo operacija taip pat gali susilpninti raumenis.
Moterims yra daug reciau paplitusi tiesiogine isvarza. Taip yra todel, kad gimdos apvalus ragas per ipjautini kanala veikia kartu su raumenimis kaip papildoma barjera. Kiauliu kanalas taip pat yra mazesnis.
Netiesioginis isvarza
Netiesioginiai isvarzos paveikia iki 30 proc. Ankstyvuju kudikiu.
Nors vaisius vis dar yra isciose, yra vidinis angu kanalo atidarymas, taciau paprastai jis uzsidaro pries gimdyma.
Kai pateliu kanalo atidarymas visiskai nesibaigia gimimo metu, tai leidzia riebalu ar zarnyno porcijai paslysti ir sukelti netiesiogine isvarza.
Moterims kiausides ir kitos reprodukcines sistemos dalys gali paslysti per anga ir sukelti isvarza.
Netiesioginiai isvarza yra labiausiai paplites burnos praeities tipas. Nors jie buna abieju lyciu, jie vyrams dazniau buna nei moterys.
Kitos priezastys
- sunkus kelimas
- viduriu uzkietejimas ir deformacija su zarnyno judesiais
- yra antsvorio
- rukymas
Diagnoze
Yra keletas pagrindiniu budu, kad gydytojas galetu pamatyti, ar zmogus turi burnos isvarza. Sitie yra:
Fizinis egzaminas
Gydytojas istirs asmeni, daznai paprasys, kad jis atsistotu ir kosulys ar itempimas, nes tai yra laikas, kai labiausiai tiketina, kad isstumiama.
Vaizdo tyrimai
Specialiai apmokyti technikai atliks vaizdo tyrimo tyrimus, iskaitant rentgeno spindulius, gydytojo biure, ambulatoriniame centre ar ligonineje.
Tada vaizdus interpretuoja specialistas, vadinamas radiologu. Anestezija paprastai nereikalinga.
Tyrimai, naudojami diagnozuoti isvarza, apima rentgeno spindulius ir ultragarsa.
Tyrimai apima:
- Pilvo rentgeno spinduliai: Rentgeno aparatas yra pastatytas virs pilvo srities ir naudojamas nedidelis radiacijos kiekis.
- Kompiuterizuota tomografija (CT) nuskaitymas: Zmogus geria tirpala, arba i vena ipurskiamas specialus daziklis, vadinamas kontrastine medziaga. Tai padeda matyti kraujagysles ir kraujotaka rentgeno spinduliais.
- Ultragarsas: Prietaisas, vadinamas davikliu, nesukelia neskausmingos garso bangos nuo organu ir kuno daliu, kad sukurtu vaizda.
Gydymas
Inhjunines isvarzos chirurgija yra dazniausia bendra chirurgine procedura besivystanciose ir pramoninese salyse, kiekvienais metais apie 2 is 1000 zmoniu.
Chirurgija ne visada turi buti nedelsiant, bet, jei aptinkama burnos isvarza, gydytojas turi atidziai stebeti, ar simptomai pablogeja.Jei is isvarzos audinio pateks istrige arba ikalinti, operacija bus skubesne.
Du pagrindiniai chirurgijos tipai yra:
- Atviras isvarzos remontas: Tai paprastai atliekama pagal bendra anestezija. Apipjaustyta kirksnyje, o riebalai ir zarnos nukreipiami atgal i pilva. Daznai sintetines akys bus dedamos ant silpnos vietos, kad butu isvengta pakartotinio susidarymo.
- Laparoskopines isvarzos remontas: Dazniausiai atliekamas pagal bendra anestezija, atliekami nedideli gabalai ir idedamas laparoskopas, plonas vamzdelis su galine kamera. Naudojant fotoaparato vaizdus kaip gida, atliekama remonto procedura.
Outlook
Dauguma zmoniu greiciau atsinaujina is laparoskopinio isvarzos, nei atviras isvarza, bet abiem atvejais komplikacijos yra retos.
Intensyvus aktyvumas ir sunkus kelimas nerekomenduojamas keleta savaiciu, todel daznai vartojami skausmo vaistai.
Grenzys gali pakartotinai pasikonsultuoti, todel pacientams svarbu sekti ju gydytojo nurodymus ir patarimus, kaip sumazinti pasikartojimo rizika.
Valgymo sutrikimai daznai mazina gyvenimo trukme
JK mokslininkai generalines psichiatrijos archyve pranese, kad zmones su valgymo sutrikimu, tokiais kaip anoreksija ar bulimija, yra zymiai didesni nei anksciau laiko mirsta, lyginant su kitais zmonemis. Kazkas, turintis anoreksija, turi 5,8 karto didesne rizika mirti anksti, palyginti su sveikais zmonemis be valgymo sutrikimu.
Nauja priemone tiksliai prognozuoja letiniu ligu rizika
Letinis susirgimas kiekvienais metais turi itakos milijonams zmoniu Jungtinese Amerikos Valstijose ir sudaro didziaja dali visu mirciu. Naujaisiais tyrimais siuloma klinikine priemone, kuria galima tiksliai prognozuoti letiniu ligu rizika. Tyrimai rodo, kad nauja klinikine priemone gali tiksliai numatyti, kam yra letiniu ligu rizika, iskaitant sirdies smugi ir sirdies nepakankamuma.