Ka reikia zinoti apie dysautonomija?

Turinys

1. Simptomai
2. Tipai
3. Gydymas
4. Outlook
5. Priezastys
6. Diagnoze

"Dysautonomia" nurodo ivairias salygas, turincias itakos autonominei nervu sistemai.

Simptomai yra alpimas, sirdies ir kraujagysliu sistemos sutrikimai, kvepavimo sutrikimai. Tai yra susijusi su tokiomis ligomis kaip Parkinsono liga ir diabetas.

Disasanomijos ivyksta daugybe formu, taciau jos apima autonomine nervu sistema (ANS).

ANS yra atsakinga uz nuolatine vidine temperatura, reguliuoja kvepavimo budus, nuolatini kraujo spaudima ir sirdies ritmo mazinima. Jis taip pat yra susijes su mokinio issipletimu, seksualiniu suzadinimo ir issiskyrimu.

Dysautonomijos simptomai dazniausiai buna problemu, susijusiu su siomis konkreciomis sistemomis.

"Dysautonomia" veikia mazdaug 70 milijonu zmoniu visame pasaulyje.

Siame straipsnyje nagrinejami kai kurie skirtingi disasomonomijos tipai, ju simptomai ir gydymas.

Greiti faktai apie dysautonomija

• Yra apie 15 rusiu dysautonomia.
• Pirmine disautonomija paprastai buna paveldima arba del degeneracines ligos, o antrines disautonomijos atsiranda del kitos bukles ar suzalojimo.
• Dazniausiai pasitaikancios neurokardiogenines sinkopes sukelia alpima. Ji veikia milijonus zmoniu visame pasaulyje.
• Nera vieningo gydymo, kuris butu skirtas visoms disautonomijoms.

Simptomai

"Dysautonomia" yra tam tikros salygos, turincios itakos neuroniniam tinklui, kuris kontroliuoja automatinius procesus, tokius kaip kvepavimas, mokiniu dilatacija ir sirdies plakimas.

Yra daug skirtingu tipu "disautonomia", o simptomai skiriasi kiekvienam. Daugeliu atveju simptomai nera matomi ir atsiranda viduje.

Taciau yra bendru bruozu, kurie gali pasireiksti zmonems su dysautonomia.

Simptomus sunku nuspeti. Sie poveikiai gali atsirasti ir eiti, ir paprastai jie skiriasi priklausomai nuo to, kiek jie yra sunkus. Konkretus fizinis aktyvumas gali sukelti sunkesnius simptomus. Del to zmones, turintys dysautonomija, gali isvengti per didelio isisavinimo.

Dazni simptomai:

• nesugebejimas likti tiesiai
• galvos svaigimas, galvos svaigimas ir alpimas
• greitas, letas ar nereguliarus sirdies plakimas
• krutines skausmas
• zemas kraujo spaudimas
• problemu su virskinimo trakto sistema
• pykinimas
• regos lauko sutrikimai
• silpnumas
• kvepavimo sutrikimai
• nuotaiku kaita
• nerimas
• nuovargis ir netoleravimas naudotis
• migrena
• drebulys
• sutriko miego modelis
• Daznas slapinimasis
• Temperaturos reguliavimo problemos
• koncentracijos ir atminties problemos
• blogas apetitas
• pernelyg aktyvus jausmai, ypac kai jie veikia triuksma ir sviesa

Tai gali pasireiksti ivairiuose deriniuose, todel "disautonomia" yra sudetinga diagnozuoti bukle.

Tipai

Yra maziausiai 15 skirtingu tipu dysautonomia.

Dazniausiai yra neurokardiogeninis sinkopas ir posturalus ortostatinis tachikardijos sindromas (POTS).

Neurokardiogeninis sinkopas

Neurokardiogeninis sinkopas (NCS) yra dazniausia dysautonomija. Tai veikia desimtys milijonu zmoniu visame pasaulyje. Pagrindinis simptomas yra alpimas, taip pat vadinamas sinkopu. Tai gali atsitikti tik proga arba gali buti daznai sutrikdomas asmens kasdienis gyvenimas.

Gravitacija naturaliai traukia krauja zemyn, bet sveikas ANS reguliuoja sirdies ir raumenu itampa, kad isvengtu kraujo kaupimosi kojose ir kojose ir uztikrintu kraujo srauta i smegenis.

NCS reiskia nesekme mechanizmuose, kurie ji kontroliuoja. Laikinas kraujo apytakos netekimas smegenyse sukelia silpnejima.

Dauguma proceduru yra skirtos simptomu mazinimui.

Tiems, kurie silpneja tik retkarciais, gali padeti isvengti tam tikru veiksniu.

Triggers apima:

• dehidratacija
• stresas
• alkoholio vartojimas
• labai silta aplinka
• tvirti drabuziai

Tokiems vaistams, kaip beta adrenoblokatoriai ir sirdies stimuliatoriai, gali buti skiriamas ilgalaikis ar sunkus NCS atveju gydymas.

Ka reikia zinoti apie beta blokatoriusAr Jums buvo paskirti beta adrenoblokatoriai ir ar jie pades? Spauskite cia, jei norite suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Postualaus ortostatinio tachikardijos sindromas

Ortuostines ortopedines tachikardijos sindromas (POTS) veikia nuo 1 iki 3 milijonu zmoniu Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV). Apie 80 procentu ju yra moterys. Jis daznai paveikia zmones, turincius autoimunine bukle.

Simptomai gali buti:

• lengvumas ir alpimas
• tachikardija ar neiprastai greita sirdies susitraukimu daznis
• krutines skausmai
• dusulys
• skrandzio sutrikimas
• drebejimas
• lengviau isnaudojus pratimu
• per didelis jautrumas temperaturai

POTS paprastai yra antrinis dysautonomia. Tyrejai nustate auksto lygio autoimuninius markerius pacientams, kuriems yra bukle, o pacientams, sergantiems POTS, taip pat yra didesne tikimybe, kad autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip issetine skleroze (MS), taip pat yra dazni.

Be autoimuniniu veiksniu, salygos, susijusios su POTS ar POTS panasiais simptomais, yra:

• kai kurie genetiniai sutrikimai ar anomalijos
• diabetas
• Ehlers-Danloso sindromas, kolageno baltymu sutrikimas, nei gali sukelti sanario hipermobiluma ir "istemptus" venus
• infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, Laimo ligos, extra-plauciu mikoplazmos pneumonijos ir hepatito C
• toksiskumas nuo alkoholizmo, chemoterapijos ir apsinuodijimu sunkiaisiais metalais
• trauma, nestumas ar operacija

Tyrimas apie POTS priezastis yra tesiamas. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai gali buti del genetines mutacijos, o kiti mano, kad tai autoimuninis sutrikimas.

Keleto sistemos atrofija

Keleto sistemos atrofija (MSA) yra maziau paplitusi nei POTS ir NCS. Tai labiau tiketina, esant 55 metu amziaus.

Apskaiciuota, kad MSA nuo 2 iki 5 zmoniu is 100 000. Daznai klysta del Parkinsono ligos, nes ankstyvieji simptomai yra panasus.

Zmoniu su MSA smegenyse tam tikri regionai letai suskaido, ypac smegenu, baziniu gangliju ir smegenu kamieno. Tai veda prie variklio sunkumu, kalbos problemu, pusiausvyros problemu, prasto kraujospudzio ir problemu su slapimo pusles kontrole.

MSA nera paveldima ar uzkreciama, ir ji nera susijusi su MS. Tyrejai dar mazai zino apie tai, kas gali sukelti MSA. Del to nera gydymo ir gydymo. Tai yra del jo leto progresavimo.

Taciau gydymas gali valdyti specifinius simptomus per gyvenimo budo pokycius ir vaistus.

Autonomine drefleksija

Autonomine drefleksija (AD) dazniausiai pasireiskia zmonems, sergantiems nugaros smegenu traumos. AD paprastai sukelia regiono sudirginima zemiau paciento suzalojimo lygio. Tai gali buti infekcija ar viduriu uzkietejimas. Del to jis klasifikuojamas kaip antrine disautonomija.

AD gali sukelti daugybe salygu ir suzalojimu. Tai apima (bet tuo neapsiribojant) slapimo taku infekcijas (UTI) ir skeleto luzius.

Sugadintas stuburas neleidzia skausmo pranesimams pasiekti smegenu. ANS reaguoja netinkamai, sukelia stipru kraujospudzio padidejima.

Simptomai yra:

• galvos skausmas
• raudonas veidas
• blondine oda
• uzsikimsusi nosis
• letas impulsas
• pykinimas
• zasu audinius ir rausva oda salia suzalojimo vietos

Dauguma gydymo budu yra skirti sumazinti pradini suzalojima ar sudirginima. Tai uzkerta kelia tolesniems AD atakoms.

Baroreflexo sutrikimas

Barorefleksas yra vienas is budu, kaip organizmas palaiko sveika kraujospudi.

Baroreceptoriai yra raumenu receptoriai, esantys svarbiuose kraujagyslese. Jie aptinka issisakojima arteriju sienose ir siuncia pranesimus smegenu stiliui.

Jei sie pranesimai truksta, kraujo spaudimas gali buti per mazas, kai jis atsibunda, arba jis gali pavojingai kyla streso ar veiklos metu.

Kiti simptomai yra galvos skausmas, per didelis prakaitavimas ir nenormalus sirdies susitraukimu daznis, neatsizvelgiant i vaistus.

Baroreflezes nepakankamumo gydymas apima vaistus, skirtus kontroliuoti sirdies susitraukimu dazni ir kraujospudi, bei intervencijas, siekiant pagerinti streso valdyma.

Diabetine autonomine neuropatija

Diabetine autonomine neuropatija veikia mazdaug 20 proc. Diabetu serganciu zmoniu, tai yra mazdaug 69 milijonai zmoniu visame pasaulyje. Salyga veikia nervus, kurie kontroliuoja sirdi, reguliuoja kraujospudi ir kontroliuoja gliukozes kieki kraujyje.

Simptomai gali buti tokie:

• atsipalaidavusi tachikardija ar greitas sirdies ritmas
• ortostatine hipotenzija arba zemas kraujo spaudimas stovint
• viduriu uzkietejimas
• kvepavimo sutrikimai
• gastroparese ar maistas, kuris netinkamai praeina per skrandi
• erekcijos sutrikimas
• Sidomotoriaus disfunkcija ar pazeidimai su prakaitavimu
• sutrikusi nervu ir kraujagysliu funkcija
• "trapus cukrinis diabetas" paprastai buna I tipo, pasireiskiantis daznai hiperglikemijos ir hipoglikemijos epizodais

Gydymas diabetinei autonominei neuropatijai skiriamas kruopstamam diabeto valdymui. Kai kuriais atvejais tokie vaistai kaip antioksidantai ir aldozes reduktazes inhibitoriai gali sumazinti simptomus.

Seimynine disautonomija

Seimos disasomonija (FD) yra labai reta dysautonomijos rusis. Tik tikimasi, kad apie 350 zmoniu, beveik vieninteliai, yra askenaziu zydai, kuriu saknys yra Rytu Europoje.

Paprastai simptomai pasireiskia kudikysteje arba vaikysteje ir apima:

• maitinimosi sunkumai
• letas augimas
• nesugebejimas gaminti asaras
• daznos plauciu infekcijos
• sunku palaikyti reikiama temperatura
• ilgas kvepavimas
• uzdelstas vystymasis, iskaitant vaiksciojima ir kalba
• lova drekina
• blogas balansas
• inkstu ir sirdies sutrikimai

Seimos dysautonomija yra rimta bukle, kuri paprastai buna mirtina. Nera gydymo.

Prognozuojama gyvenimo trukme per pastaruosius 20 metu gerokai pagerejo, o simptomai buvo geresni, taciau simptomai vis dar gali sukelti kasdieni gyvenima.

Bukle daznai sukelia sindroma, vadinama autonomine krize. Tai apima greitus kraujospudzio ir sirdies ritmo svyravimus, dramatiskus asmenybes pokycius ir uzbaigta virskinimo isjungima.

Gydymas

Siuo metu nera pirminiu disautonomiju gydymo. Taciau antrines disautonomijos simptomai daznai gereja, kai gydoma pradine bukle.

Gydymas siekia sumazinti tokius simptomus, kad asmuo galetu pradeti programa fiziskai susitvarkyti ir stiprinti savo kuna. Tai gali padeti jiems subalansuoti autonomines nervu sistemos poveiki, kai jis neveikia, kaip turetu.

Gydymo planas priklausys nuo kiekvieno zmogaus simptomu derinio tipo ir specifiniu detaliu. Gydymas turi buti individualizuotas, bet daznai jis apima fizine terapija, pratimo terapija ir konsultavima, siekiant padeti asmeniui, turinciam dysautonomija, susidoroti su gyvenimo budo pokyciais, susijusiais su bukle.

Su gydymu gali dalyvauti ivairus gydytojai, iskaitant kardiologus, sirdies specialistus, neurologus ar gydytojus, kurie specializuojasi nervu sistemos salygomis.

Medikamentai bus naudojami siekiant sumazinti kai kuriuos simptomus, o nustatytas kursas laikui begant gali pasikeisti, kad atitiktu bet kokius paciento fizinius pokycius. Pacientui gali pasireiksti ilgai trunkantis vaistu poveikis.

Taip pat patariama, kad zmones, turintys bukle, gertu 2-4 litrus vandens per diena ir kasdien suvartotu druskos kieki padidetu nuo 4 iki 5 gramu. Geriausia isvengti kofeino ir gerimu, kuriu sudetyje yra daug cukraus, ypac jaunesniems pacientams.

Pasikalbekite su gydytoju apie geriausia gydymo kursa.

Outlook

Tyrimai vykdomi del to, kaip tiketina, kad asmuo atsigaus nuo disautonomijos.

Taciau perspektyva visiskai priklauso nuo disautonomijos tipo.Savoka apima daug ivairiu salygu, kurios skiriasi sunkumu.

Zr. Skyriu "Tipai", kuriame issamiau aptariami pagrindiniai tipai.

Priezastys

Dysautonomijos atsiranda del ivairiu priezasciu, nes jos daznai yra susijusios su kita salyga.

Pirmines disautonomijos yra paveldimos arba jie atsiranda del degeneracines ligos. Taciau antrines disautonomijos atsiranda del suzeidimo ar kitokios bukles.

Bendrosios salygos, del kuriu gali atsirasti antrine disautonomija, yra:

• cukrinis diabetas
• issetine skleroze
• reumatoidinis artritas
• Parkinsono liga
• celiakija

Diagnoze

Dysautonomija sunku diagnozuoti, o klaidinga diagnoze yra iprasta. Simptomai gali buti klaidingi tiems, kurie jau yra kitoje bukleje.

Sekminga diagnoze daznai atsiranda del bendradarbiavimo tarp keliu specialistu.