Moterys, kurios nori vaikus, susijusios su blogesniu psichine sveikata, nepasieke vaisingumo

Mazdaug trecdalis poru, pradejusiu vaisingumo gydyma, nesekmingai stengiasi prisitaikyti prie nepakankamo vaiko noro. Dabar publikuojamas naujas zurnalas Zmogaus reprodukcija siulo moterims, kurioms sunku isivaizduoti, kad jie negims vaiko po vaisingumo, blogesne psichine sveikata nei tie, kurie gali atsisakyti noro daugintis.
"Tai nuostabu matyti, kad moterys, turincios vaiku, bet vis dar nori daugiau vaiku, pranesa apie prastesne psichine sveikata nei tie, kurie neturi vaiku, bet prieme ja", - sako dr. Sofija Gameiro.

Tyrejai, vadovaujami Jungtineje Karalysteje Kardifo universiteto psichologijos mokyklos dr. Sofia Gameiro, teigia, kad ju pirmoji naudoja didele moteru grupe, kad ivertintu ivairius veiksnius, galincius paveikti psichine sveikata po desimtmecio po nesekmingo vaisingumo gydymas.

"Jau buvo zinoma, kad zmones, kurie gydo nevaisinguma ir islieka bevaisiai, blogesne psichine sveikata nei tie, kurie sugeba gydytis", - sako dr. Mayro. Taciau ji priduria, kad ankstesni tyrimai neatsizvelge i kitus veiksnius, kodel tai yra.

Tyrimo metu tyrejai itrauke ir kitas aplinkybes, pavyzdziui, ar jie turi vaiku, ar jie vis dar nori vaiku, ju diagnoze ir gydyma.

Siekdama atlikti tyrimus, komanda, kurioje dalyvavo ir kolegos is Nyderlandu, istyre klausimyna is daugiau nei 7000 moteru, kurie pradejo vaisingumo gydyma ligoninese Nyderlanduose 1995-2000 m.

Kadangi anketos buvo issiustos moterims nuo 2011-2012 m. Sausio men., Ju paskutine vaisingumo gydymo tvarka buvo 11-17 metu pries atsakant i klausimyna.

Klausimyne buvo klausiama apie amziu, santuokine padeti, issilavinima, menopauzes busena, nevaisinguma del ju, ju partneriu ar abu, ir kokio vaisingumo gydymo jie gavo. Jie taip pat baige klausimyna del psichines sveikatos, kuris paklause, kaip jie jaucia per pastarasias 4 savaites.

Moterys, kurios vis dar norejo, kad vaikai po daugelio metu turetu blogesne psichine sveikata

Be klausimynu, tyrejai paprase moteru, ar jie turejo vaikus, ir jei taip, ar jie buvo biologiniai, ar priimti, ar jie vis dar pageidavo vaiku.

Nors dauguma moteru sutiko su vaisingumo gydymo nesekme, mokslininkai nustate, kad 6 proc. Is ju vis dar norejo vaiku klausimyno metu, o tai sutapo su blogesniu psichine sveikata.

Is tiesu, Dr. Gameiro pazymi, kad moterys, kurios vis dar norejo tureti vaiku, iki 2,8 karto dazniau sirgo psichines sveikatos problemas nei moterys, kurios prieme savo aplinkybes.

Ji taip pat paaiskina:

"Sios asociacijos stiprumas varijuoja priklausomai nuo to, ar moterys turi vaikus, ar ne. Moterims, neturincioms vaiku, vaikus norintys vaikai buvo 2,8 karto labiau linke blogiau psichine sveikata nei moterys be vaiko noro.

Moterims su vaikais vaika palike vaikai 1,5 karto dazniau sirgtu psichines sveikatos sutrikimais, nei tie, kurie neturejo vaiko noro. Si rysys tarp ilgalaikio noro vaikams ir blogesnes psichines sveikatos buvo nepriklausomai nuo moteru vaisingumo diagnozes ir gydymo istorijos. "

Isvados taip pat parode, kad kai nevaisingumas buvo del vyru veiksniu arba buvo nezinoma priezastis, moterys turejo geresne psichine sveikata. Be to, moterys, pradejusios vaisingumo gydyma vyresniu amziuje, turejo geresne psichine sveikata nei jaunesniems.

"Tai nuostabu matyti, kad moterys, turincios vaikus, bet vis dar nori, kad daugiau vaiku pranestu apie blogesne psichine sveikata nei tie, kurie neturi vaiku, bet prieme ja", priduria Dr.

Tyrimas turi tam tikrus apribojimus

Nors ju imties dydis buvo didelis ir nacionaliniu mastu reprezentatyvus, mokslininkai atkreipe demesi i ju tyrimo apribojimus: moterims, neturincioms psichologiniu duomenu, maziau tiketina, kad jie tures biologiniu vaiku, ir beveik 16% moteru, kurios neatsake, mane, kad klausimynas taip pat susidure arba atsake, kad jis sukele per daug emociniu prisiminimu.

Tokie tyrejai teigia, kad del to moterys, kuriu testinis vaiko noras, butu nepakankamai ivertintos.

Komanda taip pat teigia, kad ju isvados rodo tik tai, kad yra nepriimtino vaiko noro ir blogesnes psichines sveikatos rysys, o ne tai, kad nepasitenkinimas yra psichines sveikatos problemu priezastis.

Vis delto mokslininkai teigia, kad ju rezultatai rodo, kad psichologine prieziura yra svarbi nevaisingumo pacientams, ir kad daugiau demesio turetu buti skiriama ilgalaikiam koregavimui.

Dr. Gameiro daro isvada:

"Mes gyvename visuomenese, kurios siekia ryzto ir atkaklumo, taciau yra akimirka, kai atleidimas nuo neimanomu tikslu (ar tai yra tevyste ar kiti svarbus gyvenimo tikslai) yra butinas ir prisitaikantis geroves procesas. Turime apsvarstyti, ar dabar visuomene faktiskai leisti zmonems atsisakyti savo tikslu ir suteikti jiems butinus mechanizmus, kad realiai ivertintu, kada yra tinkamas momentas atleisti ".

Medicinos naujienos siandien neseniai parase svarbu vaidmeni tyrinejant, ar nevaisingumas pirmiausia vertinamas kaip moters problema.

Bedwetting susijes su viduriu uzkietejimu vaikams

"Wake Forest" baptistu medicinos centro tyrimas atskleidzia, kad bedwetting priezastis daznai yra viduriu uzkietejimas, o ne visada slapimo pusles problemos. Jei likes nenustatytas, bedwetting gali buti be reikalo ilgas, brangus ir sunkus issukis gydymui. Tyrimas skelbiamas internetiniame zurnale "Urologija". Susijungimas tarp perteklinio ismatu tiesiosios zarnos (zemesnio 5-6 colio zarnyno) ir nerimo metu buvo pirma karta pranesta 1986 m.

(Health)

Naudojant PET ir CT prognozuoti sirdies priepuoli

Didziojoje Britanijoje beveik 2,7 milijono zmoniu serga koronarine sirdies liga (CHD), kuri kasmet numalsoja 88 000 zmoniu, daugiausia del sirdies priepuoliu. Kiekvienais metais Jungtineje Karalysteje atsiranda apie 124 000 sirdies priepuoliu. Edinburgo ir Kembridzo universiteto mokslininkai apdovanojimu pelniusio "British Heart Foundation" (BHF) tyrimo projekto metu isbande nauja vaizdavimo metoda, kuris padetu pagerinti, kaip gydytojai prognozuoja paciento sirdies smugio rizika.

(Health)