Padidejusi nerimo rizika, depresija tarp moteru po sirdies priepuolio

Naujas tyrejas is Lietuvos teigia, kad moterys dazniau patiria nerima ir depresija sirdies smugiu nei vyrai. Be to, pacientams, sergantiems depresija, per 6 menesius nuo sirdies smugio gali buti daug didesnis mirciu pavojus nei asmenims, kuriems nera depresijos.
Tyrejai nustate, kad labiau tiketina, kad po sirdies smugio moterims bus depresija ir nerimas, nei vyrams.

Tyrimo autorius prof. Pranas Serpytis ir jo kolegos pristate savo isvadas kasmetiniame sirdies ir kraujagysliu ligu asociacijos, kuri yra Europos kardiologijos draugijos dalis, susitikime Zenevoje, Sveicarijoje.

Siekdami rezultatu, grupe istyre 160 pacientu, kurie buvo sirdies priepuolio atvejai Vilniaus universiteto ligonines Santariskiu klinikose Vilniuje.

Tyrejai apklause ligonius mazdaug po 1 menesio po sirdies smugio rinkdami demografine informacija, pvz., Amziu, lytini issilavinima ir santuokine bukle, ir nustatyti, ar jie sirgo psichinemis ligomis.

Komanda taip pat surinko pacientu klinikine informacija, pvz., Ar jie sirgo sirdies priepuoliu ir ar anksciau buvo padidejes kraujospudis ar diabetas, ir nustate, ar jiems buvo kitu sirdies ir kraujagysliu ligu rizikos veiksniu, iskaitant rukyma ir trukuma fizinio aktyvumo.

Ligonines nerimo ir depresijos skale (HADS) buvo naudojama pacientams ivertinti. Tie, kurie turejo 0-7 balu, neturejo depresijos ar nerimo, 8-10 balu reiksme parode galima depresija ir nerima, tuo tarpu 11 ar daugiau balu buvo lengvas arba vidutinio sunkumo depresijos ir nerimo laipsnis.

Nerimas, depresija ir mirtis po sirdies priepuolio

Pasak mokslininku, beveik 25% pacientu buvo depresijos, ir 28,2% is ju vartojo antidepresantu.

Taciau komanda nustate, kad po sirdies priepuolio moterys labiau linkusios buti depresija ir nerimas nei vyrai. Vyru vidutinis depresijos rodiklis buvo 6,87, o moteru - 8,66. Nerimas sukele vidutini HADS rodikli 7,18, o moteru - 8,20.

Tyrejai teigia, kad reikia tolesniu studiju, siekiant nustatyti, kodel moterims, sergancioms sirdies priepuoliu, padideja nerimo ir depresijos pavojus nei vyrams.

Komentuodamas sia isvada, prof. Serpytis sako:

"Daugeliui klinikiniu miokardo infarkto (sirdies smugio) tyrimu moterys yra klaidingai pateiktos, nors ir daznai pasitaiko blogesniu rezultatu. Musu tyrimas rodo, kad po miokardo infarkto moterys dazniau susiduria su nerimu ir depresija, taciau iki siol sis klausimas buvo beveik nepastebetas .

Klinikai turetu ivertinti nerimo ir depresijos miokardo infarkto pacientus, ypac moteris, kad butu galima laiku pradeti gydyma ".

Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad atvirkstinis poveikis - kad sumazejusios moterys patiria didesne sirdies priepuolio rizika.

Sio naujausio tyrimo mokslininkai taip pat nustate, kad po sirdies smugio sergantiems pacientams po 6 menesiu nuo sirdies smugio mirtingumas beveik sesis kartus buvo didesnis nei pacientu, kuriems nebuvo depresijos.

"Didzioji depresija atsiranda po miokardo infarkto mazdaug 18% atveju ir yra svarbus negalios ir prastos gyvenimo kokybes prognoze po miokardo infarkto", - pazymejo Prof. Serpytis.

"Padidejus mirties rizikai pacientams, sergantiems depresija, islieka iki 18 menesiu nuo miokardo infarkto. Taciau nepaisant to, kad po miokardo infarkto depresija yra dazna ir apsunkinama, bukle vis dar nepakankamai pripazistama ir gydoma nepakankamai".

Rukymas padidina nerimo rizika, tuo tarpu truksta fizinio aktyvumo, susijusio su depresija

Be to, komanda rasta padidejusio nerimo rizika tarp rukanciu pacientu; vidutinis HADS rodiklis nerimo rukantiems pacientams buvo 10,16, palyginti su vidutiniu 7,3 procento pacientu, kurie niekada neruke, ir 4,55 pacientams, kurie nustojo rukyti daugiau nei pries 2 metus.

Pasak mokslininku, nerasta rysio tarp rukymo ir depresijos po sirdies smugio.

Taciau buvo nustatyta nedidele rysys tarp fizinio aktyvumo trukumo ir depresijos. 64% pacientu, kurie buvo fiziskai neaktyvus, vidutinis HADS depresijos rodiklis buvo 8,96.

Komentuodamas bendros komandos isvadas, prof. Serpytis sako:

"Musu tyrimas rodo, kad skatinant pacientus mesti rukyti ir padidinti ju fizini aktyvuma, turetu sumazeti nerimo ir depresijos rizika po miokardo infarkto. Reikia daugiau tyrimu apie rysius tarp miokardo infarkto ir psichines sveikatos problemu."

MNT neseniai pranese apie Duke universiteto medicinos centro tyreju tyrima Durham, NC, teigdamas, kad psichinio streso poveikis sirdziai skiriasi tarp vyru ir moteru.

Penkios geriausios programos treniruoti savo smegenis

Ne paslaptis, kad, sulauke amziaus, musu smegenu funkcija mazeja. Taciau tyrimai parode, kad psichiskai aktyvus islaikymas, ypac vyresnis, gali padeti islaikyti kognityvini funkcionavima. Smegenu treniruociu programos laikomos naudinga psichines stimuliacijos pagalba, bet kas jums tinka? Mes pristatome penkis geriausius smegenu mokymo programas.

(Health)

Socialine saveika gali padidinti chemoterapijos veiksminguma

Nauji tyrimai rodo, kad socialine saveika gali teigiamai paveikti zmogaus tikimybe isgyventi po gydymo nuo vezio. Naujas tyrimas rodo, kad socialine saveika gali pagerinti chemoterapija. Nors vezys islieka viena is pagrindiniu mirties priezasciu tiek Jungtinese Amerikos Valstijose, tiek visame pasaulyje, vezio isgyvenamumas pastaraisiais metais zymiai pagerejo.

(Health)