Svajones ir kosmarai: kokie jie?

Turinys

1. Kaip mes sapnuojame?
2. Blogi sapnai ir kosmarai
3. Naktiniai terorai
4. Pasikartojantys sapnai
5. Lucid svajones
6. Slapias svajones
7. Narkotiku ir salygu poveikis
8. Prisiminti sapnus

Svajones yra istorijos ir vaizdai, kuriuos musu protai sukuria, o mes miegame. Jie gali buti linksmus, idomus, romantiski, nerima kelianti, bauginanti ir kartais keista.

Siame straipsnyje nagrinejama, kaip mes svajojame, kokie kosmarai, aiskus sapnai ir kodel kai kuriuos sapnus sunku prisiminti, kai kiti yra labiau isimenami.

Kaip mes sapnuojame?

Kodel ir kaip mes svajome, yra kazkas paslapties.

Miegas vyksta ciklais. Kiekvienas pilnas miego ciklas trunka apie 90-110 minuciu.

Daugelis svajoniu pasireiskia per greitojo akiu judesio (REM) miego faze. Pirmasis REM miego laikotarpis paprastai atsiranda mazdaug nuo 70 iki 90 minuciu, kai mes uzmigome.

Siuo etapu aminorugstis, zinoma kaip glicinas, issiskiria is smegenu kamieno i variklinius neuronus. Sie motoriniai neuronai atlieka impulsus is smegenu ar nugaros smegenu.

Sis glicino atpalaidavimas vercia organizma paralyziuoti.

Manoma, kad sis paralyzius yra gamtos kelias, leidziantis isitikinti, kad mes neveikia savo svajoniu ir taip apsaugo nuo suzeidimu.

Pirmieji miego ciklai kiekviena nakti turi santykinai trumpus REM ir ilga gilaus miego perioda. Kai naktis progresuoja, REM miego laikotarpiai dideja, o gilus miegas mazeja.

Tyrejai turi skirtingas teorijas apie svajoniu ir REM miego santyki. Ar REM miego fiziologija paaiskina svajoniu patirti? Ar nebereikia buti REM miegoti, kad sapnuotu?

Vienas tyrimas parode, kad svajone gali atsirasti tiek REM, tiek ne REM (NREM) miego metu, bet kiekviename etape yra svajoniu skirtingi fiziologiniai procesai.

Svajoniu, atsiradusiu per siuos laikotarpius, gali labai skirtis tiek kokybe, tiek kiekybe, galbut del ??ivairiu procesu.

Paralyzius per REM miego stadija gali uztikrinti, kad mes neveikia savo svajoniu.

Atrodo, kad vizualiniai vaizdai yra labiau paplite, kai atsibunda is REM miego, lyginant su NREM miego. Zmones vaizdavo vaizdus po 83 procentu REM pabudimu, palyginti su tik 34 proc. Po 2-ojo miego.

Vienas tyrimas pasiule, kad hormono kortizolis vaidina svarbu vaidmeni kontroliuojant atminties sistemas miego metu. Aukstas kortizolio kiekis stebimas velai nakti ir REM miego metu.

Kortizolio poveikis hipokampo ir neokortexo saveikai. Si saveika, atrodo, turi itakos tam tikrai atminties konsolidacijai. Tai gali tureti itakos svajoniu turiniui.

NREM miego metu saveika tarp neokortekso ir hipokampo nera sutrikdyta, atsiranda tipisku epizodiniu prisiminimu.

Taciau REM miego metu svajoniu turinys atspindi tik neokortiska aktyvavima. Tikimes, kad svajones bus susiskaldziusios ir keistos.

Svajones: kodel mes sapnuojame?Kodel mes svajome? Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Kokie blogi sapnai ir kosmarai?

Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali patirti blogus sapnus ir kosmarus.

Per kosmara svajotojas gali patirti daugybe nerima kelianciu emociju, tokiu kaip pyktis, kalte, liudesys ar depresija. Taciau labiausiai paplitusiu jausmu yra baime ir nerimas. Paprastai zmogus per viena sapna atsibunda bent viena karta.

Kosmarai gali sukelti nerima emocijas ir gali buti ypac neramus vaikams.

Prastai svajoniu priezastys yra:

• stresas
• baime
• trauma
• emociniai klausimai
• vaistu ar narkotiku vartojimo
• liga

Tyrime, kuriame apzvelgta 253 epizodai, apibudinti kaip "kosmarai", dazniausiai buvo sie:

• fizine agresija
• keistai ir emociskai stiprios situacijos
• gedimus ir gailescius galus

Vienas is triju is siu kosmaru turejo tik pagrindines emocijas, isskyrus baime.

Dar 431 blogi sapnai, o ne kosmarai, tarpasmeniniai konfliktai buvo iprasti. Truputi daugiau nei puse buvo pirminiu emociju, isskyrus baime.

Kitame tyrime 840 vokieciu sportininkai aptare sielvarto svajones, ivykusias naktimis pries svarbu varzyma ar zaidima.

Apie 15 proc. Sportininku pranese, kad per pastaruosius 12 menesiu iki svarbaus konkurso ivyko bent viena nemaloni svajone. Dauguma ju yra susijusios su sporto nesekme.

Kitur buvo atlikta apklausa, kurioje 30 moteru, susidurusiu su santykiu smurtu, apibudino savo svajoniu patirti, puse pranese apie savaitiniu kosmarus, o siek tiek daugiau nei puse turejo pasikartojancius sapnus.

Svajoniu renginiai:

• skestantis
• yra persekiojama
• nuzudyti
• zudyti kieno nors kita

Viena teorija apie pasikartojancius svajones yra gresmiu modeliavimo teorija. Pagal sia teorija svajones yra senas biologines gynybos mechanizmas, kurio tikslas - pakartotinai imituoti pavojingus ivykius, galbut paruosti zmones gresmems, su kuriomis jie gali susidurti savo bukimo gyvenime.

Tyrejai pasiule, kad vaikai, kurie gyvena gresmingoje aplinkoje, svajoja aktyviau nei tie, kurie to nedaro, ir bent vienas tyrimas tai patvirtino.

Vieno tyrimo metu vaikai, kurie patyre sunkias traumas, patyre zymiai daugiau svajoniu ir daugiau gresmingu svajoniu ivykiu, turinciu didesne gresme, palyginti su vaikais, kurie patyre trauma.

Vis delto tyrime, kuriame apzvelgta apie 190 moksleiviu nuo 4 iki 12 metu, kurie nebuvo patyre jokiu traumu, svajoniu, buvo pazymeta:

• Baime buvo 75,8 proc. Svajoniu.
• Susirupinima kelia 67,4 proc.
• Baisi svajone sudare 80,5 proc.

Baimes, susijusios su baisiomis svajomis, budingos 4 - 6 m. Vaikams ir 7 - 9 m. Amziaus vaikams. Sios baimes tapo retesnes tarp 10 ir 12 metu amziaus.

Baimiu, rupesciu ir svajoniu tipai pasikeite visose amziaus grupese. Baime ir baisi svajone, susije su isivaizduojamosiomis butybemis, sumazejo priklausomai nuo amziaus, o rupesciai del testo rezultatu suaugo.

Viename tyrime 610 paaugliu svajoniu ataskaitos parode, kad 13 ir 16 metu amziaus sutrikimai ir iprasti sapnai atsiranda. Taciau nerimo sapnai yra ypac paplite tarp paaugliu merginu.

Merginoms, kurios daznai turejo nerimo sapnu, taip pat labiau tiketina, kad jie jaucia nerimo pozymius net 13 metu amziaus.

Kosmaras suaktyveja

Kai kuriose situacijose kai kuriems zmonems dazneja kosmarai.

Jie apima:

Migrena: Migrenos aura simptomai gali pasireiksti pasikartojanciomis svajonemis, kuriose yra sudetingu regimuju vaizdu, daznai siaubingu kosmaru. Sie svajones daznai apima baimes ir sielvarto emocijas.

Miego apneja: Zmones su miego apnejomis turi daugiau emociskai neigiamu svajoniu nei tie, kurie paprastai snaudami, kol miega.

Depresija: Dazni kosmarai yra susije su savizudybes tendencija asmenims su dideliu depresija.

Nakties ar miego teroros

Naktiniai terorizmai skiriasi nuo kosmaru.

Vaikas, kuris susiduria su nakties siaubais, gali:

• saukti
• saukti
• trash aplink
• panika
• issokti is lovos
• nepripazista tevu, norinciu jais paguosti

Nakties siaubai atsiranda staigiai pabudus nuo gilaus NREM miego, o manoma, kad kosmarai vyksta REM miego metu.

Manoma, kad mazdaug nuo 1 iki 6 procentu vaiku vaikysteje jauciasi miego sutrikimai. Jis pasireiskia vaikams nuo 3 iki 12 metu amziaus. Siuose epizoduose vaikai nera visiskai atsibude, net jei ju akys yra atviros, ir jie paprastai neturi kitos dienos atminties.

Epizodai dazniausiai pasireiskia ankstyvoje nakties dalyje ir gali trukti iki 15 minuciu.

Nakties siaubai dazniau pasitaiko vaikams, turintiems seimu istorija naktiniu siaubu ar lunatizmo elgesio.

Naktinis teroristu ispuolis gali atsirasti del to, kad:

• padidina vaiko gilaus miego kieki, pvz., nuovargi, karsciavima ar tam tikros rusies vaistus
• daro vaika labiau linke pabusti nuo gilaus miego, tokio kaip jaudulys, nerimas ar staigus triuksmas

Dauguma vaiku ilgainiui isaugs is naktiniu terorizmu.

Tyrimai parode, kad seimos gali gyventi parasomnijos ir kitos miego sutrikimai, tokie kaip neramiu koju sindromas (RLS) ir kvepavimas su miego sutrikimu. Gali buti genetine nuoroda.

Naktiniai terorizmai taip pat buvo susije su issipletusiais tonziliais ir adenoidais.

Kas yra pasikartojantys svajones?

Pasikartojanti svajone yra svajone, kuri vyksta reguliariai, kai mes miegame.

212 ataskaitu apie pasikartojancius sapnus tyrimas parode, kad:

• Dviejuose trijose svajonese buvo viena ar daugiau gresmiu, kurios buvo pavojingos ir nukreiptos i svajotoja. Kai susiduria su gresme, svajotojas linkes imtis gynybiniu ar evoliuciniu veiksmu, kurie buvo imanomi ir pagristi.
• Maziau nei 15 procentu kartojamu sapnu pavaizduota tikroviskomis ir tiketinais situacijomis. Nepaisant pastangu, svajotojas retai pavyko isvengti gresmes.

Kokie aiskus sapnai?

Protingas svajone yra reta miego busena, kurioje svajotojas zino, kad svajojo, ir per sapna jie igyja izvalgu savo proto busenoje.

Moksliniai tyrimai parode, kad ryskiu svajoniu metu smegenys yra aktyvios, kurios paprastai yra slopinamos miego metu. Isvados parode, kad tokios aiskios svajones yra unikali samones bukle, atskirta nuo bet kokios kitos psichines bukles.

Mokslininkai nustate, kad tam tikros kortikos sritys, kurios aktyvuojamos akivaizdziu svajoniu metu.

Paprastai sapnai vyksta, kai asmuo yra iprastos svajones viduryje ir staiga supranta, kad svajoja.

Mokiniu ir jaunu suaugusiu sapnu tyrimas parode, kad:

• aiskios svajones yra "gana ryskios" maziems vaikams
• Sergamumas sumazeja mazdaug 16 metu amziaus

Tyrimo autoriai pasiule sasaja tarp naturalaus sapnu ir smegenu brendimo atsiradimo.

Kas yra dregnos sapnai?

Dregnas svajone yra tada, kai ejakuliacija atsiranda miego metu, paprastai seksualinio sapno metu. Asmuo negali prisiminti sapno, ir tai gali atsitikti neliesdami varpelio. Jie gali arba negali pabusti.

Jie paprastai budingi berniukams brendimo metu, kai organizmas pradeda gaminti vyriskojo hormono testosterono. Kai organizmas gali gaminti testosterono, jis gali islaisvinti sperma.

Slapios svajones yra normalus augimo etapas, kurio negalima isvengti. Kai kurie berniukai gali keleta svajoniu per savaite, o kiti niekada neturi patirties. Tai taip pat yra normalu.

Viskas, ka reikia zinoti apie slapias svajonesSuzinokite daugiau apie slapias svajones.Skaityti dabar

Vaistu poveikis ir sveikatos bukle

Kai kuriu vaistu vartojimas gali paveikti sapnus.

Antidepresantai ir SSRI

Mazu tyrimu metu buvo nustatyta, kad selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali sustiprinti svajones.

Rezultatai parode, kad:

• Vartojant antidepresantus, zmones, tiek su depresija, tiek be depresijos, sumazino svajoniu pasikartojimo dazni.
• Daugiau teigiamu svajoniu emociju buvo susijusios su tricikliu antidepresantu vartojimu.
• Pasibaigus tricikliu antidepresantams ir monoaminooksidazes inhibitoriams (MAOI), fenilzinas ir tranilciprominas nutrauke kosmarai.
• Atrodo, kad pradedant ir nutraukus SSRI arba SNRI naudojima, stengiasi sustipreti.

Anestezijos vartojimas

Nuo tada, kai ivedama anestezija, haliucinacijos ir sapnai, kurie yra neryskus realybe, daznai pranesama.

Svajones ir haliucinacijas jau seniai siejama su sedacija pagal anestezija.

Anksciau seksualines haliucinacijos sukele itarimu del gydytoju ar profesionaliu slaugytoju personalo seksualinio izeidimo ar prievartos.

Su svajoniu patirtimi susije sie vaistai:

Propofolis: Zmones, kuriems buvo suteiktas sis anestezinis vaistas, pranese apie "malonius" haliucinacijas ir svajones, kurie gali tureti seksualines konotacijas. Svajones taip pat gali apimti netinkama elgesi ar intymiu minciu verbaline israiska.

Ketaminas: Savanoriai, kurie vartojo subanesetiska ketamino doze, patyre daugiau svajoniu nemalonumu per 3 naktis nei vartojusiems placebo.

Alkoholis: Zmones, kuriems po alkoholio vartojimo buvo atliekama detoksikacija, buvo blogesnes kokybes miego ir neigiamai tonizuotu svajoniu, palyginti su sveikomis kontrolinemis grupemis. Po 4 savaiciu trukusio abstinencijos miego kokybe ir svajoniu patirtis siek tiek pagerejo. Per si laikotarpi dalyviai, tureje priklausomybe nuo alkoholio, daug dazniau svajojo apie alkoholi, palyginti su grupe, kuri nepatyre priklausomybes.

Tyrimai parode, kad pacientams, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio, subjektyvi miego ir svajoniu kokybe labai sutrikusi.

Marijuana ir kokainas

Miego sutrikimai ir nemalonus svajoniai buvo susije su kokaino pasalinimu, vartojant tetrahidrokanabinoli (THC) arba marihuana, buvo pranesta apie sunkumus miegoti ir keista svajone.

Sveikatos salygos, turincios itakos svajonems

Kai kurios sveikatos salygos gali pakeisti zmogaus miega ir svajoniu kokybe.

Psichozine pagrindine depresija

Zmones su afektinemis ir neekologinemis psichozemis nustate, kad jie turi aukstesnio lygio neiprasta mastyma ar kognityvine keista nuomone tiek sapnuojant, tiek ir budedami.

Narkolepsija

Narkolepsija su katapleksija (NC) yra neurologinis sutrikimas, kuris rodo pernelyg didele dienos mieguistuma ir miego modeliu pokycius.

Tyrimai parode, kad dauguma zmoniu turi apie 85 procentu svajoniu prisiminti, ar jie turi NC. Taciau zmones su NC pranese apie ilgesnius ir sudetingesnius pirmojo REM sapnus.

Sie rezultatai rodo, kad zmonems, turintiems NC, kognityviniai procesai, kuriais grindziama svajoniu karta, efektyviau veikia nakti lyginant su kitais zmonemis.

Parkinsono

Miego sutrikimai ir blogi sapnai yra susije su Parkinsono liga.

Vienas tyrimas istyre 31 pacientu, serganciu Parkinsono liga (PD), santyki tarp testosterono, silpnu sapnu ir REM miego sutrikimo (RBD).

Rezultatai parode, kad zmonems su RBD buvo didesne tikimybe patirti smurtiniu svajoniu, taciau nei RBR, nei smurtiniai sapnai nebuvo susije su testosterono lygiu vyrams su PD.

Kitame tyrime dalyvavo tiek vyrai, tiek moterys su PD. Ji susiejo RBD su smurtiniais svajonemis abiejose lyties srityse. Svajoniu turinys buvo panasus vyrams ir moterims, taciau vyrams budinga daugiau smurtiniu sapnu.

Potrauminio streso sutrikimas

Sutrike miego modeliai, kosmarai ir nerimo uzpildyti svajoniai yra potempinio streso sutrikimo simptomai (PTSS).

Prisiminti sapnus

Yra kazkas apie miego fenomena, del kurio sunku prisiminti, kas ivyko. Dauguma svajoniu yra pamirstami, nebent jie yra nurasyti.

Daznai sakoma, kad po 5 minuciu po svajones pabaigos pamirsome 50 procentu jo turinio, o po 10 minuciu pamirsome 90 procentu. Svajoniu mokslininkai apskaiciavo, kad mazdaug 95 procentu visu svajoniu yra visiskai pamirsta tik pabudus.

Kai kuriems zmonems sunku prisiminti keleta svajoniu per nakti, o kiti retai ar niekada nepamenu svajoniu. Kai kurie miego aspektai apsunkina svajotojus prisiminti, kas atsitiko.

Pamirsta dauguma svajoniu, bet kartais svajone staiga prisimenama veliau diena ar kita diena. Rasydami ar irasydami svajones gali jums padeti prisiminti. Tai rodo, kad atmintis nera visiskai prarasta, bet del ??kokios nors priezasties ja sunku isgauti.

Kaip smegenys veikia svajoniu prisiminimus?

Smegenu pazeidimai ir neuroizmo formavimo tyrimai parode, kad svajoniu atsaukimas atlieka esminius vaidmenis laikino-parieto-pakausio jungtyse ir ventromediniame prefrontaliniame kortelyje.

Pavirsines EEG tyrimai parode, kad miego korticalo svyravimai, susije su sekmingu svajoniu atsaukimu, yra tokie patys, kaip ir tuo metu, kai jie uzmegzti ir priminti epizodinius prisiminimus.

Manoma, kad zmogaus miego kortikos smegenu svyravimai numato sekminga svajoniu prisiminima.

Konkreti kortikacine veikla buvo siejama su sekmingu svajoniu atsiminimu, kai atsibudo is REM miego, o tai leido sustiprinti teorija, kad svajoniu prisiminimas ir epizodine atmintis nerimo metu yra susieti.

Kita smegenu sritis buvo siejama su sekmingu svajoniu prisiminimu, prabudus nuo 2 etapo NREM miego.

Apskritai sie rezultatai rodo, kad epizodiniu prisiminimu kodavimo ir atsaukimo mechanizmai gali likti vienodi skirtingose ??samoningumo busenose, kitaip tariant, ar jie yra budeje ar miega.

Kitu MRI metodu taikytu tyrimu nustatyta, kad ryskios, keistos ir emociskai stiprios svajones - svajones, apie kurias paprastai zmones prisimena, - yra susijusios su smegenu sriciu dalimis, vadinamos amigdala ir hipokampais.

Migdolai yra pagrindinis vaidmuo atliekant emociniu reakciju apdorojima ir atminima. Hipokampas buvo susijes su svarbiomis atminties funkcijomis, pvz., Informacijos sutelkimu is trumpalaikes ir ilgalaikes atminties.

Mokslininkai taip pat nustate, kur sapnai gali atsirasti smegenyse.

Zmones, turintys klinikine bukle, zinoma kaip Charcot-Wilbrand sindromas, praranda galimybe svajoti.

Sumisimo sugebejimu praradimas taip pat buvo pastebetas vienam asmeniui, kuris patyre smegenu dalies pazeidima, zinoma kaip teisinga prastesne lingvistine giria. Tai yra regimoje zieveje. Gali buti, kad si smegenu sritis, susijusi su regimuoju apdorojimu, emocijomis ir vaizdo prisiminimais, vaidina vaidmeni tiek susiformavusiose, tiek perduodanciose svajonese.

Zmones jau daugeli metu mini svajones, taciau neseniai technologijos pazanga leidzia tyrineti smegenu veikla taip, kad galetume mums suprasti, kas is tikruju atsitinka, kai mes svajome. Taciau daug apie sapnu gyvenima lieka paslaptis.