Kaip smegenys praranda samones informacija i samoninga mintis?

Neiuroskanija mums sako, kad dauguma musu smegenu atlikto darbo atsitinka samoningai, bet kada tai daro "a-ha!" momentas atsiranda? O kas vyksta per ji? Nauji tyrimai tiria.
Naujame tyrime tiriamas, kada "a-ha!" momentas vyksta smegenyse ir kaip panasus i kitus smegenu procesus.

Daugelis is musu pastebejo, kad, atrodo, mes gauname geriausias idejas, kai esame duse, arba kad galetume rasti atsakyma i sudetinga klausima, kai mes maziausiai galvojame apie tai.

Didele neuromoksliniu tyrimu dalis parode, kad smegenys atlieka dideli darba laisvalaikiu - vadinamaja "laisvaja busena", kurioje smegenys, atrodo, nemasto apie viska - ir tai yra laikas, kai Jis sunkiausiai dirba, kad issprestu sudetingas problemas.

Su laiku ir pazanga neurologijos srityje mokslininkai vis labiau aiskiai suprato, kad Freudas buvo teisus ir prota, taip pat smegenis, dirbk nesamoningai. Tiesa sakant, butu saugu pasakyti, kad tai, kas mums samoningai zinoma, yra tik daug didesnio ledkalnio virsune, giliai isimylejusi nesamoninguose vandenyse.

Taciau tikslus momentas, kai informacija mums tampa zinoma - arba kai "ledkalnio virsune" prasiskverbia per vandeni, o samone tampa samoninga, - buvo nejaukiu poziuriu siek tiek paslaptis.

Kitaip tariant, mes dar nezinome, kada tai intelektualiai patenkinama "a-ha!" momentas vyksta arba uz tai atsiranda biologija. Stai kodel Niujorko Kolumbijos universiteto mokslininku komanda nusprende issamiau istirti si momenta.

Mokslininkus vadovavo Kolumbijos universiteto Mortimerio B. Zuckermano proto smegenu elgesio instituto mokslinis daktaras Michaelas Shadlenas, o isvados buvo paskelbtos zurnale Dabartine biologija.

Hipoteze

Dr Shadlen ir jo kolegos pradejo nuo idomios hipotezes, kuria jie gavo is ankstesniu neurobiologiniu procesu, susijusiu su sprendimu priemimu, tyrimais.

Kaip paaiskina autoriai, tiek bezdzionems, tiek zmonems atlikti tyrimai rodo, kad daugelis musu sprendimu ivyksta taske, kai smegenys "jauciasi" taip, tarsi butu surinkta pakankamai informacijos arba sukaupta kritine informacija.

Mokslininkai nustato nauja atminties formavimo mechanizmaKaip mes formuojame prisiminimus? Nauji tyrimai atskleidzia pagrindines smegenu sritis.Skaityti dabar

Sis sprendimo priemimo procesas, kai smegenys kaupia pakankamai irodymu, vadinasi "riboto irodymu kaupimo" pavadinimu. Pasiekti sia riba yra svarbu, nes, nors smegenys nenaudoja visi turima informacija naudojama tiek, kiek butina, kad butu priimtas greitas ir dar tikslus sprendimas.

Mokslininkai suzinojo, ar si riba taip pat yra atsakinga uz musu "eureka!" akimirkos.

Dr Shadlen zodziais tariant: "Ar galbut momentas, kai smegenys tiki, kad sukaupe pakankamai irodymu, yra susietas su zmogaus supratimu, kad nusprende - tai svarbus" a-ha! " momentas?"

Istyres "a-ha!" momentas

Noredami atsakyti i si klausima, mokslininkai paprase penkiu zmoniu atlikti "krypties diskriminacijos" uzduoti. Jame dalyviai pazvelge i taskus kompiuterio ekrane. Taskai nukreipti atsitiktinai, kai smelio grudai, kai prapusti veju. Dalyviai buvo paprasyti pasakyti, kokia kryptimi buvo perkelti punktai.

Kai jie "nusprende", kokia kryptimi atrodo, kad taskai buvo, jie laikomi lygiaverciais "a-ha!" momentas.

Ekrano centre buvo fiksuotas taskas ir laikrodis. Ekrane taip pat buvo du "pasirinkimo tikslai" - butent kaireje arba desineje - ir tai buvo nurodymai, kuriuose dalyviai turejo nuspresti, kad taskai buvo perkelti.

Netrukus po to, kai taskai nustojo judeti, dalyviai naudojo elektronini rankini plunksna, kad judeti zymekli ta kryptimi, kuria, ju nuomone, buvo perkelti taskeliai.

Siekiant nustatyti, kada buvo priimtas sprendimas, mokslininkai naudojo technika, pavadinta "psichine chronometrija", ty kai jie prieme sprendima, dalyviai buvo paprasyti perkelti laikrodi atgal i taska, kai jie jaute, kad jie samoningai tai padare.

"Dalyviu nurodytas momentas - tai psichine chronometrija - buvo visiskai subjektyvus, jis remesi tik savo paciu ivertinimu, kiek laiko jie prireike priimti si sprendima", - sako dr. Shadlen. "Ir kadangi jis buvo grynai subjektyvus, is principo jis neturetu buti patikrintas."

"A-ha" momentas panasus i sprendimo priemima

Taciau taikant matematini modeli mokslininkai sugebejo suderinti siuos subjektyvius sprendimu laikus su apribotu irodymu kaupimu.

Subjektyvus sprendimu laikai puikiai deretu su tuo, ka mokslininkai nustate kaip irodymu kaupimo slenksti, kad jie galejo numatyti keturis is penkiu dalyviu pasirinkimus.

"Jei laikas, apie kuri pranese dalyviai, butu pagristas, mes pagristai galejome numatyti sprendimo tiksluma", - aiskina dr. Shadlen.

"Remiantis ankstesniais tyrimais, mes itraukeme tam tikra matematini triuka, kuris parode, kad sprendimu greitis ir tikslumas buvo susieti vienoje ir toje pacioje smegenu funkcijoje". Sis "matematinis triukas" buvo irodymu kaupimo modelis.

"Is esmes, samoningai suvokiant sprendima, aktas tam paciam procesui tenkina, kad smegenys issprendzia net paprasta sprendima, pavyzdziui, ar pasukti i kaire ar i desine".

Michael Shadlen, Ph.D.

Kitaip tariant, tyrimas rodo, kad samoningas "a-ha!" Supratimas. momentas vyksta butent tada, kai smegenys pasiekia si irodymu kaupimo slenksti.

Pasak mokslininku, sios isvados suteikia unikalia supratima apie samones biologija ir priartina mus prie sprendimu biologinio pagrindo, etikos ir apskritai zmogaus proto supratimo.