lt.3b-international.com
Identiski dvyniai turi vienoda regejima, iki maziausios detales
Zurnale paskelbtas tyrimas Tyrineta oftalmologija ir vizualinis mokslas nustato, kad identiskas dvyniu genetinis kodas reiskia, kad jie turi vienodas akis, netgi iki maziausiu detaliu.
Naujas dvigubas tyrimas rodo, kad maziems optiniams pokyciams didele itaka daro genetika.
Pastaraisiais metais tapo aisku, kad kai kurie dideli regejimo defektai, tokie kaip trumparegyste (trumparegyste) ir astigmatizmas (akies kreivumo netobulumas), turi stipria genetine sudedamaja dali.
Tyrimai parode, kad mazdaug 80 procentu trumparegyste ir 50 procentu astigmatizmo dispersija yra genetines kilmes.
Isskyrus didesnes, daznai koreguojamas aberacijas akyje, yra daug daugiau neesminiu klaidu, atsirandanciu vaizdo sistemoje.
Apskritai akys kompensuoja siuos nedidelius defektus, be to, kai individas kencia, nesumazeja vizualus aiskumas. Pavyzdziui, ragenos aberacijas daznai kompensuoja priesingos objektyvo aberacijos.
Nors yra daugybe mazesniu optiniu defektu arba aukstesnes eiles aberaciju, trys pagrindiniai tipai, kurie labiausiai pastebimi kasdieniame gyvenime, yra sie:
- Sferine aberacija: Tai sukelia naktines trumparegyste, kurioje zmogus sunkiai mato silpnaja sviesa. Jie taip pat gali matyti halos aplink ryskius objektus.
- Coma: Tai yra sviesos taskai, tokie kaip zvaigzdes, kurios, atrodo, turi uodega, panasia i kometa.
- Trefoil: Sios sviesos taskeliai yra sutepami trimis kryptimis, panasiai kaip "Mercedes-Benz" simbolis.
Siuo metu mazai zinoma apie aukstesnes eiles aberaciju kilme, taciau daugelis mokslininku mano, kad jie yra aplinkos veiksniu, o ne musu DNR pasekme.
Optines aberacijos genetika
Neseniai Anglijos Ruskio universiteto "Vision" ir akiu tyrimu tyrimo padalinys Jungtineje Karalysteje dirbo su kolegomis is "Laboratorio de Optica" ir Mursijos dvyniu registro is Mursijos universiteto Ispanijoje. Jie nusprende istirti, kiek siu aukstesnes eiles aberaciju sukelia vien genetika.
Tyrimui jie idarbino 69 rinkinius dvyniu, is kuriu 36 buvo identiski arba monozigotiniai. Grupe, vadovaujama dr. Juano Tabernero, ieskojo optiniu defektu kiekvienoje akyje.
Jie nustate, kad identiski dvyniai su identiskais DNR taip pat turejo identisku defektu - net ir asmenims, vyresniems nei 50 metu. Tai buvo stebuklinga isvada, nes sie zmones "isnaudojo" savo akimis puse simtmecio, palikdami juos atviriems aplinkos veiksniams - iskaitant dieta, avarijas ir ligas - subtiliai keisti.
Nevienodiniuose dvynukuose, kuriu vidurkis yra 50 proc. Ju genu, akiu trukumai buvo skirtingi. Tai rodo, kad genetika, kai kalbama apie nedidelius regejimo pokycius, vaidina kur kas svarbesni vaidmeni nei aplinka.
"Mes parodeme, kaip nedideli optiniai akies defektai, reaguojantys i zmogaus akies lesius, kurie yra mazesni uz keleta mikrometru, yra labai panasus vienodais dvyniais, o ne nenuosekliuose dvynukuose".
Dr Juan Tabernero
Rezultatai sklinda i senesnes teorijas, daugelis is kuriu mane, kad aplinkos veiksniai daugiausia buvo susije su optinemis aberacijomis.
Savo zaviai romantisko frazes posukio deka dr. Tabernero paaiskina: "Aberacijos yra, pavyzdziui, atsakingos uz tai, kaip nakti zvaigzdes danguje mato siek tiek kitaip. Taciau dabar galime sakyti, kad vienodi dvyniai mato vienodas zvaigzdes".
Ateityje autoriai tikisi, kad po siais nedideliais pakeitimais gali buti imtasi didelio genomo apimties tyrimo, siekiant rasti genetini koda. Suprasti genus, kuriais grindziami sie nedideli pakeitimai, galime padeti suprasti procesus, kuriu metu susiduriama su didesnemis klaidomis, pastebetomis kai kuriu zmoniu akyse.
Suzinokite, kaip akluju zmoniu smegenys virsta, kad pagerintu savo kitus jausmus.
Komisija siulo gerinti vezio gydyma Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje
"The Lancet Oncology" pasauliniu vezio ekspertu komisija paskelbia svarbius naujus vezio prieziuros kokybes vertinimus Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje. Kartu Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje daugiau nei puse pasaulio mirciu nuo vezio. Siuos regionus sudaro milziniskos ir skirtingos gyventoju grupes, kiekviena is ju rodo sudetingas ir savitarpio kliutis efektyviam vezio gydymui.
Remiantis naujausiais "Healthcare Research and Quality" agenturos "News and Numbers" duomenimis, 2007-2009 m. Valgio sutrikimu hospitalizacijos sumazejo 23%, po to, kai nuo 1999 iki 2007 m. Buvo staigus ir nuoseklus padidejimas. Maisto vartojimo sutrikimu sunkumas taip pat sumazejo palaipsniui , kai simptomai, pvz., nereguliarus sirdies ritmas sumazeja 39%, o menesiniu sutrikimai sumazeja 46%.
