Gyvenimas su A-fib: patarimai ir perspektyvos

Turinys

1. Gyvenimo pokyciai
2. Ka veikia A-fib su kunu
3. Gydymas
4. Atsiskaitymas ir perspektyvos

Priesirdziu virpejimas, placiai zinomas kaip A-fib, yra nereguliarus sirdies plakimas. Tai gali sukelti sirdies nepakankamuma deguonies turtingo kraujo i likusi kuna.

Su tinkamu medicininiu gydymu zmones su A-fib gali visiskai ir sveikai gyventi. Taip pat yra keletas pokyciu, kuriuos zmones gali padaryti, kad pagerintu ju gyvenimo kokybe ir sumazintu simptomu sunkuma.

Gyvenimo pokyciai

Nors gyvenimas su A-fib gali buti sudetingas, yra keli zingsniai, kuriuos asmuo gali imtis, kad galetu isspresti sia salyga, be nuolatines medicinines prieziuros. Jie apima:

"A-fib" zmonems rekomenduojamas gyvenimo budo pokytis pradedant arba didinant pratimu pratima.

• Mesti rukyti gali pagerinti gyvenima su A-fib ir sumazinti sirdies ir plauciu rizika.
• Didinti ir testi pratimus yra svarbu zmonems su A-fib. Kaip ir bet kokiu pratimu, asmuo turi pasikonsultuoti su gydytoju, kad uztikrintu, jog jis yra saugus.
• Valgyti sveika sirdi gali paveikti bendra sveikata ir tinkamuma, o zmonems su A-fib turetumete valgyti maziau trans-riebalu ir cukraus, tuo paciu padidindami ju zaliosios lapines darzoves, liesos baltymu ir skaidulu kieki.
• Islaikyti sveika svori, tiek dieta, tiek manksta gali padeti.
• Alkoholio vartojimo mazinimas nes alkoholio vartojimas gali tureti neigiamos itakos sirdziai. Kai kuriems zmonems, turintiems A-fib, reikia visiskai vengti alkoholio, taigi visi, kuriems yra bukle, pries geriant turetu pasitarti su gydytoju.
• Streso valdymas nes tai gali apsunkinti A-fib. Zmones su A-fib gali imtis priemoniu, kad sumazintu savo streso lygi pratimai, meditacija ar kiti metodai.

Zmones, kuriems yra A-fib, taip pat turetu testi savo gydytojo prieziura, kad butu uztikrintas tinkamas gydymas.

Ka veikia A-fib su kunu

A-fib gali tureti tam tikra itaka kunui, pradedant lengvu ar sunkiu. Kai kurie is ju yra:

• Kraujo kresuliai: Kai sirdis nepakankamai pakyla, kraujas gali sujungti ir sudaryti kresuli. Jei kresys istruksta, tai gali sukelti problemu kitur kuno.
• Sirdies sutrikimai: Laikui begant nereguliarus purskimas gali susilpninti sirdi.
• Dusulys: Nereguliarus kraujo issiliejimas i plaucius gali sukelti skysciu kaupimasi, o tai gali sukelti dusuli ir nuovargi.

A-fib taip pat gali sukelti skysciu susikaupima kojose, kulksnyse ir kojose. Kitos problemos gali apimti svorio padidejima, lengvuma ir bendra blogos savijautos prasme. Be to, zmones gali patirti dirgluma ir nuovargi anksciau iprastose veiklos srityse.

Paprastai A-fib nera pavojinga gyvybei, taciau si bukle gali sukelti sunkiu komplikaciju, tokiu kaip insultas ir sirdies nepakankamumas.

Insultas gali atsirasti po kraujo kresulio susidarymo sirdyje ir judejimas link smegenu, blokuoja arterija. Gydytojas daznai labiausiai susirupines del zmogaus rizikos insultui, kai jiems diagnozuojama A-fib. Neturetu buti ignoruojami insulto simptomai, iskaitant galvos skausma ir silpna kalba.

Sirdies nepakankamumas gali buti ilgalaikis nevaldomas A-fib poveikis. Salyga silpnina sirdi laikui begant, todel zmogus labiau linkes kenteti del naujo ar pablogejusio sirdies nepakankamumo. Sirdies nepakankamumo gresme gali buti labai sumazinta priziurint gydytoja A-fib.

Letinis ar nuolatinis A-fib: Ka reikia zinotiLetinis A-fib, simptomai islieka ir eina per maziausiai 12 menesiu. Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Gydymas

Elektros kardioversija gali buti naudojama A-fib gydymui sokiruojant sirdi, kad ji butu sustabdyta, kad ji galetu is naujo paleisti iprasta ritma.

Gydytojai, gydantys A-fib, dazniausiai ziuri i gydyma, noredami is naujo nustatyti sirdies ritma, kontroliuoti jo dazni ir sumazinti kraujo kresuliu rizika.

Kaip gydytojas gydo A-fib priklauso nuo daugelio veiksniu.

Jie apima:

• ar zmogus turi kitu sirdies problemu
• kiti vaistai, kuriuos vartoja
• ju atsakas i ankstesnius gydymo budus

Kardioversija

Cardioversion naudojamas sirdies ritmo atstatymui. Jis gali buti elektrinis arba atliekamas su narkotikais.

Elektros kardioversija yra sokiruojanti sirdi, kad ji laikinai sustabdytu, kad is naujo paleidziant ji vel testu reguliariai. Paprastai si procedura atliekama sedacijos budu.

Kardioversija taip pat gali buti perduodama vaistiniais preparatais, vadinamais antiaritmikais, kurie patenka i vena arba per burna. Labai daznai pradinis gydymas atliekamas ligonineje. Taciau gydytojas gali skirti panasius vaistus, kuriu reikia vartoti reguliariai, siekiant isvengti tolesniu epizodu.

Pries gydyma kardioversija gydytojas gali paskirti keleta savaiciu kraujo skiediklius, kad isvengtu kresuliu. Kraujo kresuliu tyrimas taip pat gali buti atliekamas pries kardioversija.

Prevenciniai vaistai

Keletas medikamentu tipu gali kontroliuoti sirdies ritma ir sirdies ritma.

Po kardioversijos gydytojas gali skirti antiaritminius vaistus, kad isvengtu tolesniu sirdies ritmo sutrikimu, iskaitant dofetilida, flekainida, propafenona, amiodarona ir sotaloli.

Norint kontroliuoti sirdies susitraukimu dazni, gydytojas gali skirti vaistus, kuriu sudetyje yra digoksino, kalcio kanalu blokatoriu ir beta adrenoblokatoriu.

Kateteriai ir chirurgines proceduros

Tais atvejais, kai vaistas nera veiksmingas, reiketu imtis papildomu proceduru. Jie apima:

• Kateterio abliacija: Ilgi, ploni vamzdeliai ikisti i kirksni ir nukreipti per kraujagysles iki sirdies. Elektrodai ant galu gali sunaikinti plotus, sukeliancius A-fib, audinius randant taip, kad nepastovus elektros signalai sugriztu normaliai.
• Chirurgines labirintos procedura: Naudojant skalpeli, gydytojas sukuria rando audinio struktura virsutiniuose sirdies kamerose. Randu audinys nesioja elektros energijos, todel randai trukdo klaidingiems elektriniams impulsams, sukeliantiems A-fib. Procedura apima atvira sirdies operacija.
• Atrioventrikulinis (AV) mazgas abliacija: Kateteriu sunaikinamas audiniu kelias, jungiantis virsutines kameras ir sirdies apatines kameras (AV mazgas). Sioje proceduroje sirdies stimuliatorius yra implantuotas, kad kontroliuotu AV mazgo atsakomybe. Zmonems, kuriems taikoma si procedura, vis dar gali tekti vartoti vaistus nuo kraujo kresejimo, kad butu isvengta kresuliu susidarymo.

Uzkirsti kelia kraujo kresuliams

Varfarinas gali buti skiriamas siekiant apsaugoti kraujo kresulius.

Kadangi kraujo kresuliai yra didziausias rupestis zmonems su A-fib, gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda isvengti siu ligu. Tai ypac aktualu, jei zmogus turi problemu su sirdies liga.

Paprastai du vaistu tipai yra varfarinas ir naujesni antikoaguliantai. Vartojant varfarina reikia atidziai priziureti gydytoja, nes jis gali sukelti pavojinga kraujavima.

Naujesniems antikoagulianams nereikia tokio dazno stebejimo kaip varfarinas.

Atsiskaitymas ir perspektyvos

A-fib yra dazniausiai diagnozuota bukle. Del to yra daug gydymo galimybiu ir gydymo budu, kurie gali labai sumazinti simptomus arba istaisyti A-fib.

Gydymas A-fib gali leisti asmeniui gyventi iprasta gyvenima. Nebuves gydymas, asmuo gali patirti papildomu komplikaciju, tokiu kaip insultas ar pablogejusi sirdies liga.

Pripazindami zenklus, aktyviai elgdamiesi keiciant gyvenimo buda ir gydydami A-fib, yra geriausi budai, kaip isvengti komplikaciju.