Gyvenimas su issetine skleroze: kas yra prognoze?

Turinys

1. MS poveikis
2. Simptomai
3. Tipai
4. Priezastys
5. Gydymas

Issetine skleroze yra bendras degeneracinis centrines nervu sistemos sutrikimas. MS priezastis yra nezinoma. Manoma, kad tai yra autoimunine liga, nes tai yra asmens imunine sistema, sukelianti zala.

Nerviniai pluostai yra apsaugoti nuo medziagos, vadinamos mielinu, danga. Skiriant issetine skleroze (MS), smegenu ir nugaros smegenu nervu pluostu mielino danga sunaikina imunine sistema. Sis procesas vadinamas demielinizavimu.

Mielinas izoliuoja ir supa nervu pluosto, zinomo kaip aksonas, branduoli. Kai aksonas yra pazeistas, jis trukdo perduoti signalus nervu link. Taip pat gali atsirasti pacios nervo pazeidimas ir daznai vadinamas akoniniu suzalojimu.

Greiti faktai apie issetines sklerozes prognoze

• Simptomai yra priklausomi nuo to asmens tipo, kuri turi asmuo
• Zmones su MS gali retkarciais nerodyti ligos simptomu
• MS pati nera mirtina, nors pacientai gali patirti sunkiu mirciu komplikaciju
• MS simptomai gali paveikti visus gyvenimo aspektus
• Sumazejusi gyvenimo kokybe gali sukelti depresija pacientams, sergantiems MS

Skausmo pasekmes

Daugeli metu zmones su MS gali buti simptomai. Taciau, kai simptomai buna, su MS gyvenimas gali buti fiziskai ir protiskai atsparus.

Issetine skleroze gali palikti zmones nuolat jaustis pavarge.

Zmonems, sergantiems MS, daznai jauciasi pavarge. Sis nuovargis gali tureti itakos visiems gyvenimo aspektams, iskaitant galimybe iseiti ir daryti dalykus bei sugebejima efektyviai naudoti smegenis.

MS simptomai gali sukelti nuolatini diskomforta ir negalejima, kuris riboja gebejima kasdienio elgesio, kuri daugelis zmoniu laiko savaime suprantamu dalyku.

Zmones, turintys MS, gali dalyvauti daugelyje medicininiu paskyrimu. Jie taip pat turi gyventi su netikrumu, kada ivyks kitas simptomu ataka.

Kartu tai sumazina asmens gyvenimo kokybe. Del nuolatinio tokiu apribojimu nusivylimo kai kuriems zmonems, sergantiems MS, yra depresija.

Yra daug profesines terapijos ir atsipalaidavimo programu, kurios gali padeti zmonems, turintiems MS, valdyti ju simptomus. Sios programos gali padeti zmonems, kurie turi MS, pagerinti savo kasdienes veiklos rezultatus, nepaisydami apribojimu, kuriuos sukelia bukle. Taip pat galima rasti pacientu grupiu asortimenta, skirta padeti zmonems, gyvenantiems su MS.

Naujausi tyrimai rodo, kad baltymu turtinga dieta gali pagerinti MS uzdegimo mazejima. MS pati nera mirtina, taciau mirtingumas tarp zmoniu, serganciu MS, yra didesnis negu apskritai. Padidejes mirciu skaicius yra del komplikaciju, tokiu kaip infekcija, plauciu ar sirdies ligu ar savizudybiu.

Simptomai MS

Mielino ir nervu zala gali atsirasti keliose skirtingose ??smegenu ir nugaros smegenu srityse. Tai reiskia, kad valstybes nares gali paveikti bet kuria kuno dali.

Tipiskais MS simptomais yra:

• Raumenu silpnumas ir spazmai
• Neryskus ar dvigubas regejimas
• Nuovargis
• Nuotaikos pokyciai
• Sunku mastyti aiskiai
• Slapimo pusles ir zarnyno funkcijos kontroles praradimas

Raumenu silpnumas ir spazmai gali sukelti problemu kalbos, koordinavimo ir pusiausvyros.

Laimei, dauguma MS sutrikimu neturi visu siu simptomu. Is tikruju atsirade simptomai priklauso nuo to, kiek blogai yra nervu pazeidimas ir kur jis kyla. Padidejus zalos dydziui, simptomai pablogeja.

Dazniausiai simptomai pasireiskia nuo 15 iki 45 metu amziaus. MS dazniausiai diagnozuojama, kai zmogus yra savo pabaigoje dvidesimtojo ar treciojo desimtmecio pradzioje.

Issetine skleroze: ko jums reikia zinotiSuzinokite daugiau apie issetine skleroze.Skaityti dabar

Tipai

Dazniausiai pasitaikantis MS tipas yra recidyvuojantis ir perduodantis MS (RRMS). Pasak Nacionalines issetines sklerozes draugijos, apie 85 proc. Zmoniu, serganciu MS, turi sia ligos forma.

RRMS metu yra simptomu, kai simptomai yra lengvi arba net neegzistuoja (remisija), ir kiti periodai, vadinami recidyvu, kai simptomai pablogeja.

Laikui begant, kai nervai tampa labiau pazeisti, gali buti maziau remisijos laikotarpiu ir sunkesniu simptomu. Kai tai atsitinka, RRMS pasiekia antrine progresuojancia MS (SPMS). Mazdaug puse asmenu, kurie naudojasi RRMS, pletoja SPMS.

Maziausiai paplites MS tipas yra pirmine progresuojanti MS (PPMS). Si MS forma ivyksta mazdaug 15 proc. Zmoniu, serganciu MS. Pacientams PPMS dazniau yra silpniau, nes simptomai tam tikra laika blogeja, o ne atsiranda kaip staigus ispuoliai, atsirandantys del keliu simptomu laikotarpiu.

Priezastys

Ekspertai nezino, kas sukelia imunine sistema atakuoti MS nervines lasteles.

Ekspertai vis dar nera tiksliai zinomi, kas sukelia MS. Del nezinomos priezasties imunine sistema atakuoja apsaugine nervu pluosto danga, kaip ir bakterijas ar virusus.

Moksliniai tyrimai rodo, kad lasteliu, atsakingu uz imuninio atsako padidejima (T lasteles, B lasteles ir makrofagai), padideja vietovese, kuriose veikia MS.

Taip pat buvo pasiulytos kitos galincios sukelti MS, pvz., Virusine infekcija, taciau galutinio atsakymo vis dar galima rasti.

Rizikos veiksniai

MR issivystymo rizika priklauso nuo to, kokie genai gimsta su zmogumi ir kasdieniame gyvenime.

Moterys labiau linkusios vystytis MS nei vyrai. Tyrime paskelbtas tyrimas BMJ nustate, kad vidutinis moteru ir vyru santykis MS buvo 2,4.

Turedamas artima giminaiciu su MS gali dar labiau padideti MS sukeliama rizika. Zmonems, kuriems pasireiskia kita autoimunine liga, pvz., 1 tipo cukriniu diabetu, gali buti didesne tikimybe susirgti MS nei zmones, kurie to nedaro.

Kai kurie tyrimai parode rysi tarp Epstein-Barr arba zoster virusu ekspozicijos ir MS issivystymo. Buvo daroma prielaida, kad poveikis siems virusams ankstyvame gyvenime gali apsaugoti nuo autoimuniniu ligu veliau gyvenime. Manoma, kad ankstyvas infekcijos poveikis leidzia organizmui veliau apsaugoti nuo autoimunizmo.

Rukymo tabako riebalu issivystymo rizika gali padideti. Rizika gali buti sumazinta del saules spinduliu poveikio ir padidejusio vitamino D kiekio.

Gydymas

Yra keletas gydymo MS, bet siuo metu nera gydymo.

Medicininiai gydymo budai paprastai susideda is triju pagrindiniu kategoriju:

• Narkotikai, kurie suletino ligos pasunkejimo greiti ir sumazina simptomu atkryciu atsiradima
• Vaistiniai preparatai, kurie padeda sumazinti specifinius MS simptomus
• Narkotikai, naudojami staigiems sunkiu simptomu isbrinimams valdyti

Be to, zmonems su MS daznai teikiama fizioterapija pratimai ir masazas, siekiant pagerinti ju raumenu darba ir skausma.

Kadangi MS gali paveikti daugeli skirtingu kuno daliu, gydyma paprastai teikia ivairus gydytojai. Sie specialistai gali buti neurologai, urologai, fizioterapeutai, profesionalus terapeutai ir psichologai.