Viskas, ka reikia zinoti apie fobijas

Turinys

1. Kas yra fobija?
2. Simptomai
3. Tipai
4. Priezastys
5. Gydymas
6. Atimti

Fobija - tai nerimo sutrikimas, del kurio zmogus patiria ekstremalia, neracionalia baime apie situacija, gyvaji tvarini, vieta ar objekta.

Kai zmogus susiduria su fobija, jie daznai formuoja savo gyvybes, kad isvengtu, ka jie laiko pavojingais. Isivaizduojama gresme yra didesne uz bet kokia realia gresme, kuria sukelia teroro priezastis.

Fobijos yra diagnozuojami psichiniai sutrikimai.

Kai susidurs su ju fobijos saltiniu, zmogus patirs dideli susirupinima. Tai gali neleisti jiems normaliai veikti ir kartais sukelia panikos priepuolius.

Jungtinese Amerikos Valstijose apie 19 milijonu zmoniu yra fobijos.

Greiti faktai apie fobijas

• Fobijos yra rimtesnes nei paprastos baimes pojuciai ir neapsiriboja tik konkreciu veiksniu baimemis.
• Nepaisant to, kad asmenys zino, kad ju fobija yra neracionali, jie negali kontroliuoti baimes reakcijos.
• Simptomai gali buti prakaitavimas, krutines skausmas, smeigtukai ir adatos.
• Gydymas gali apimti vaistus ir elgesio terapija.
• Jungtinese Amerikos Valstijose 19 milijonu zmoniu turi fobija.

Kas yra fobija?

Fobija yra intensyvi, neracionali baime.

Fobija yra perdeta ir neracionali baime.

Terminas "fobija" daznai vadinamas baime del vieno konkretaus veiksnio. Taciau Amerikos psichiatrijos asociacija (APA) pripazista tris fobijos tipus. Jie apima:

Specifine fobija: Tai intensyvi, neracionali konkrecios priezasties baime.

Socialine fobija ar socialinis nerimas: Tai yra giliai baime, kad visuomene yra pazeminta ir socialine situacija atskirta ar vertinama kitu. Dideliu visuomeniniu susiburimu ideja yra bauginanti zmonems, turintiems socialini nerima. Tai nera tas pats drovumas.

Agorafobija: Tai baime del situaciju, nuo kuriu butu sunku isvengti, jei zmogus patiria ekstremalia panika, tokia bukle kyla is lifto ar yra uz namu ribu. Paprastai jis yra neteisingai suprastas kaip atviru erdviu baime, taciau taip pat gali buti taikomas ribotoje erdveje, tokiame kaip liftas, arba esant viesajam transportui. Zmones su agorafobija turi didesne panikos sutrikimo rizika.

Konkreciosios fobijos vadinamos paprastomis fobijomis, nes jos gali buti susietos su zinoma priezastimi, kuri daznai negali pasireiksti individo kasdieniame gyvenime, pvz., Gyvates. Todel sie veiksniai neturi dideles itakos kasdieniam gyvenimui.

Socialinis nerimas ir agorafobija yra vadinami sudetingomis fobijomis, nes ju veikejai yra maziau lengvai atpazistami. Zmones su sudetingomis fobijomis taip pat gali sunkiau isvengti paleidikliu, tokiu kaip palikimas namuose arba dideles minios.

Fobija tampa diagnozuojama, kai zmogus pradeda organizuoti savo gyvenima, isvengiant baimes priezasties. Tai sunkesne nei iprasta baimes reakcija. Zmones su fobija turi nepakenciama poreiki vengti visko, kas sukelia ju nerima.

Ka reikia zinoti apie agorafobijaAgorafobija daznai neteisingai suprantama. Spustelekite cia, jei norite suzinoti viska, ko reikia zinoti apie tai.Skaityti dabar

Simptomai

Su fobija asmuo patirs siuos simptomus. Jie budingi daugumai fobiju:

• nekontroliuojamo nerimo pojutis, kai atsiranda baimes saltinis
• jausmas, kad sios baimes saltinis turi buti isvengta bet kokia kaina
• nesugebama tinkamai veikti veikiant ijungimo itaisui
• pripazinimas, kad baime yra neprotinga, nepagrista ir perdeta, kartu su negalia kontroliuoti jausmus

Kai asmuo susiduria su ju fobijos objektu, zmogus gali patirti panika ir stipru nerima. Siu pojuciu fizinis poveikis gali buti:

• prakaitavimas
• nenormalus kvepavimas
• pagreitintas sirdies plakimas
• drebulys
• karscio pylimas ar saltkretis
• duslinantis pojutis
• krutines skausmas ar sandarumas
• drugeliai skrandyje
• smeigtukai ir adatos
• sausa burna
• sumisimas ir dezorientacija
• pykinimas
• galvos svaigimas
• galvos skausmas

Nerimo jausmas gali buti sukurtas tiesiog galvojant apie fobijos objekta. Jaunesniems vaikams tevai gali pastebeti, kad jie verkia, tampa labai klijingi arba bando pasislepti uz tevu ar objekto koju. Jie taip pat gali mesti tantrums parodyti savo baime.

Sudetingos fobijos

Kompleksine fobija gali labiau paveikti asmens gerove nei specifine fobija.

Pavyzdziui, tiems, kurie patiria agorafobija, taip pat gali buti ir kitu su jais susijusiu fobiju. Tai gali buti monofobija, baime buti palikta atskirai ir klaustrofobija, baime jaustis spastais uzdarose erdvese.

Sunkiais atvejais agorafobija asmuo retai palieka savo namus.

Tipai

Dazniausiai pasitaikancios specifines JAV fobijos yra:

• Claustrofobija: Baime, kad yra susiaurejusiose, uzdarose erdvese
• Aerofobija: Baime skristi
• Arachnophobia: Baime, kad vorai
• Vairavimo fobija: Baime vairuoti automobili
• Emetofobija: Baime vemti
• Eritrofobija: Baime blushing
• Hipochondrija: Baime susirgti
• Zoofobija: Baime del gyvunu
• Aquaphobia: Baime del vandens
• Akrofobija: Baime del aukstumu
• Kraujo, suzalojimo ir injekcijos (BII) fobija: Baime del traumu, susijusiu su krauju
• Escalafobija: Baime eskalatoriams
• Tunelio fobija: Baime del tuneliu

Tai yra toli grazu ne vien tik konkreti fobija. Zmones gali isvystyti beveik nieko fobija. Be to, pasikeitus visuomenei, galimu fobiju sarasas pasikeicia. Pavyzdziui, "nomophobia" yra baime buti be mobiliojo telefono ar kompiuterio.

Kaip aprasyta viename dokumente, tai yra "patologine baime likti nepaliesti technologijomis".

Priezastys

Tai yra neiprasta, kad fobija prasideda po 30 metu ir daugiausia prasideda ankstyvoje vaikysteje, paauglysteje ar ankstyvame pilnametysteje.

Ju gali sukelti stresine patirtis, bauginantis ivykis arba tevas ar namu ukio narys su fobija, kuria vaikas gali "ismokti".

Konkrecios fobijos

Paprastai jie vystosi iki 4-8 metu amziaus. Kai kuriais atvejais tai gali buti traumine ankstyvoji patirtis. Vienas is pavyzdziu galetu buti klaustrofobija, kuri ilgainiui atsiranda po to, kai jaunesnis vaikas turi nemalonia patirti uzdaroje erdveje.

Fobijos, kurios prasideda vaikysteje, taip pat gali kilti del seimos nario fobijos stebejimo. Pavyzdziui, vaikas, kurio motina yra arachnofobija, yra daug labiau linkes vystyti ta pacia fobija.

Sudetingos fobijos

Reikia daugiau tyrimu, norint tiksliai patvirtinti, kodel zmogus vystosi agorafobija ar socialiniu nerimu. Tyrejai siuo metu mano, kad kompleksines fobijos sukelia gyvenimo patirties derinys, smegenu chemija ir genetika.

Jie taip pat gali buti ankstyvuju zmoniu iprociu, liecianciu nuo laiko, kai atviros erdves ir nezinomi zmones dazniausiai kelia daug didesne gresme asmeniniam saugumui nei dabartiniame pasaulyje.

Kaip smegenys veikia fobijos metu

Kai kurios smegenu sritys saugo ir primena pavojingus ar potencialiai mirtinus ivykius.

Manoma, kad smegenys migdolos yra susijusios su fobiju vystymu.

Jei zmogus susiduria su panasiu ivykiu veliau gyvenime, tuose smegenu srityse atsiranda stresine atmintis, kartais daugiau nei viena karta. Tai sukelia organizmui ta pacia reakcija.

Fobijos atveju smegenu sritys, kuriose kovojama su baimes ir streso, visada netinkamai paima bauginancius ivykius.

Tyrejai nustate, kad fobijos daznai yra susijusios su migdolanta, kuri slypi uz hipofizio smegenu. Migdolai gali sukelti "kovos ar skrydzio" hormonu paleidima. Sie kunas ir protas yra labai budrus ir itemptas.

Gydymas

Fobijos yra labai isgydomos, o zmones, kurie juos turi, beveik visada zino apie savo sutrikimus. Tai labai padeda diagnozei.
Kalbejimas su psichologu ar psichiatru yra pirmas naudingas gydant jau nustatytas fobija.

Jei fobija nesukelia rimtu problemu, dauguma zmoniu mano, kad paprasciausiai vengiant ju baimes saltinio, jie gali kontroliuoti. Daugelis zmoniu, kuriems budingos specifines fobijos, nebus ieskoma gydymo, nes sios baimes daznai yra valdomos.

Negalima vengti kai kuriu fobiju priezasciu, kaip daznai pasitaiko sudetingomis fobijomis. Tokiais atvejais pokalbis su psichines sveikatos specialistu gali buti pirmas zingsnis i atsigavima.

Dauguma fobiju galima isgydyti tinkamu gydymu. Nera vieningo gydymo, kuris veiktu kiekvienam su fobija susijusiu asmeniu. Gydymas turi buti pritaikytas asmeniui, kad jis galetu dirbti.

Gydytojas, psichiatras ar psichologas gali rekomenduoti elgesio terapija, vaistus ar ju derini. Terapija siekiama sumazinti baimes ir nerimo simptomus ir padeti zmonems valdyti savo reakcijas i ju fobijos objekta.

Vaistiniai preparatai

Sie vaistai veiksmingi gydant fobijas.

Beta blokatoriai: Tai gali padeti sumazinti fobijos pozymius.

Salutinis poveikis gali buti skrandzio sutrikimas, nuovargis, nemiga ir salti pirstai.

Antidepresantai: Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) dazniausiai skiriami zmonems su fobijais. Jie veikia serotonino lygi smegenyse, ir tai gali sukelti geresnes nuotaikas.

SSRI gali is pradziu sukelti pykinima, miego sutrikimus ir galvos skausma.

Jei SSRI neveikia, gydytojas gali skirti monoaminooksidazes inhibitoriu (MAOI), skirta socialinei fobijai. Asmenims, sergantiems MAOI, gali tekti vengti tam tikru rusiu maisto. Is pradziu salutinis poveikis gali buti svaigimas, skrandzio sutrikimas, neramumas, galvos skausmas ir nemiga.

Nustatyta, kad tricikliskas antidepresantas (TCA), pvz., Klomipraminas ar anafranilas, padeda fobijos simptomams. Pradinis salutinis poveikis gali buti mieguistumas, neryskus matymas, viduriu uzkietejimas, slapinimosi sutrikimai, nereguliarus sirdies plakimas, burnos dziuvimas ir drebulys.

Transcinalis: Benzodiazepinai yra trankvilizatoriaus pavyzdys, kuris gali buti skirtas fobijai. Tai gali padeti sumazinti nerimo simptomus. Zmonems, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio, neturetu buti skiriami raminamieji vaistai.

Elgesio terapija

Fobijos gydymui yra keletas gydymo budu.

Desensibilizacija arba ekspozicijos terapija: Tai gali padeti zmonems su fobija pakeisti savo atsaka i baimes saltini. Jie palaipsniui susiduria su savo fobijos priezastimi per daugybe zingsniu. Pavyzdziui, asmuo, turintis aerofobija ar bijodamas plaukioti lektuvu, gali imtis siu veiksmu vadovaujantis:

Gydymas apima ivairiu rusiu psichoterapija.

1. Jie pirmiausia galvoja apie skraidyma.
2. Terapeutas juos paziures i lektuvu nuotraukas.
3. Asmuo eis i oro uosta.
4. Jie toliau tobules, sededami praktikoje imituojanciai lektuvo salone.
5. Galiausiai jie ilipa i lektuva.

Kognityvine elgesio terapija (KT): Daktaras, gydytojas ar patarejas padeda su fobija susijusiu asmeniu suvokti skirtingus supratimo ir reagavimo i ju fobijos saltinius budus. Tai gali padeti lengviau spresti. Svarbiausia, kad CBT gali ismokyti zmogu, kuris patiria fobija, kontroliuoti savo jausmus ir mintis.

Atimti

Fobijos gali buti tikro ir nuolatinio nerimo asmeniui saltinis. Taciau daugeliu atveju jie yra gydomi, o daznai baimes saltinis gali buti isvengta.

Jei turite fobija, vienas dalykas, kurio jus niekada neturetumete bijoti, siekia pagalbos.Amerikos amerikieciu nerimo ir depresijos asociacija (ADAA) siulo naudinga terapeuto vieta. Jie taip pat siulo keleta derybu, kaip iveikti konkrecias fobijas.