Premenstruacinio sindromo (PMS) simptomai blogiau, jei moteris jau anksciau pabreze menstruacini cikla

Moterys, kurios menstruaciju metu jaucia ankstyva menstruaciju cikla, dazniau serga simptomams menstruaciju metu ir pries juos, dazniausiai simptomai pasireiskia, kaip teigia NIH (National Institutes of Health, USA) ir kitu centru mokslininkai. Mokslininkai teigia, kad sis rysys padidina galimybe, kad vieno menesiniu ciklo metu stresas gali sustiprinti simptomus, susijusius su PMS (priesmenstruacinio sindromo) ir menstruaciju sekanciu ciklu.
Premenstruacinis sindromas (PMS) ivyksta mazdaug po ovuliacijos laiko ir gali testis pirmosiomis keliomis menstruaciju dienomis. Simptomai yra pyktis, nuotaikos svyravimai, dirglumas, nerimas, depresija, nuovargis, problemos, sufokusuojantis, patinimas ir krutu jautrumas, bendras skausmas ir skausmas, kraujavimas is pilvo.
Siame tyrime dalyvavo mokslininkai is NIH Eunice Kennedy Shriver nacionalinio vaiku sveikatos ir zmogaus vystymosi instituto (NICHD), Masacusetso-Amhersto universiteto ir Niujorko valstybinio universiteto Buffalo.
Tyrimas buvo paskelbtas Moteru sveikatos zurnalas.
Audra Gollenberg, Ph.D., doktorante NICHD Epidemiologijos, statistikos ir prevencijos tyrimu skyriuje, sake:

Mums buvo idomu nustatyti veiksnius, galincius numatyti, kam gali buti didziausias pavojus susirgti sunkesniais simptomais. Gali buti imanoma sumazinti ar uzkirsti kelia siu simptomu sunkumui naudojant metodus, kurie padeda moterims veiksmingiau susidoroti su stresu, pavyzdziui, biologiniu sugadinimu, pratimais ar atpalaidavimo budais.

Si analize buvo BioCycle Study, NICHD tyrimo dalis, kuriai vadovavo Enrique Schisterman, Ph.D., kuris taip pat buvo pranesejo vienas is autoriu. "BioCycle" tyrime nagrinejamas sveiku moteru menstruaciju ciklo kiausidziu funkcionavimas. Tyrejai issiunte klausimynus 259 moterims, kuriu amzius nuo 18 iki 44 metu, kuriems nebuvo letiniu (ilgalaikiu) sveikatos bukles ir kurie nesieme geriamuju kontraceptiku ar kitu hormoniniu preparatu.
Kiekvienam dalyviui buvo suteiktas vaisingumo stebejimas, kad butu galima stebeti ju menesio ciklo etapus - monitoriai buvo naudojami namuose. Moterys uzpilde klausimynus apie ju streso lygi per kiekviena menstruacinio ciklo savaite. Klausimynai buvo klausiami apie:

• Kaip daznai jie jautesi nesugeba kontroliuoti svarbiu dalyku savo gyvenime
• Kaip daznai jie vel nervino ar itempe
• Kaip daznai jie galejo kontroliuoti pertraukas savo gyvenime

Atsakymai buvo suskirstyti i slenkama skale nuo niekada i gana daznai. Klausimynuose taip pat buvo klausiama apie moteru simptomus per savaite, kuria jie ovuliavo, taip pat kita savaite ir menstruaciju metu. Dauguma is 250 moteru dalyvavo tyrime del dvieju visa menesiniu ciklu (9 dalyvavo tik viename ciklui).
Tyrejai nustate, kad moterys, kurios sake, kad jaucia itampa, dazniau patiria vidutinio sunkumo arba sunku psichologiniu simptomu lygi, iskaitant depresija ar liudesi, verkimo epizodus, pykinima, nerima ir menstruaciju patyrima.
Moterims, kurioms pasireiske itampa, buvo didesne patirties rizika, kai buvo sunkiu fiziniu simptomu, iskaitant bendras kuno skausmas, pilvo putimas, nuovargis, nugaros skausmas, galvos skausmas, pilvo krampsnys ir troskimas (saldus ar surus).
Apskritai moterys, turincios dideli stresa, menopauzes metu nuo 2 iki 4 kartu dazniau sirgo vidutinio sunkumo ar sunkiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, palyginti su moterimis, kuriu streso lygis nebuvo didelis.

Poveikis stresui gali pasireiksti antrojo menesiniu ciklo metu

Tarp moteru, dalyvavusiu tyrime del dvieju menesiniu ciklu, mokslininkai nustate, kad streso lygiai per viena cikla gali paveikti simptomu sunkuma per kita cikla. Kitaip tariant, moterims, kurioms 1 ciklo metu buvo didelis streso lygis, bet 2-ojo ciklo normaliam streso lygiui buvo didelis pavojus, kad antrojo ciklo metu pasireiks daugiau ryskiu simptomu.
Tyrejai taip pat pranesa, kad moterims, kurios per abu ciklus patyre auksta streso lygi, 25 kartus dazniau buvo vidutinio sunkumo ar sunkiu simptomu, palyginti su moterimis, kurios per du ciklus pranese apie maza streso lygi.
Gali buti, kad simptomu tikimybe ir skausmas gali sukelti moters stresa, del kurio atsiranda sunkiu simptomu. Taciau jie stengesi kovoti su sia tikimybe, nedelsdami pateikdami klausimynus apie stresa ankstyvajame moteru ciklu dalimi be simptomu, kai rizika, kad jie gali numatyti sunkius simptomus, yra mazesne.
Tyrimo autore Mary Hediger, Ph.D., taip pat is Epidemiologijos, statistikos ir prevencijos tyrimu skyriaus, teige, kad gydant priesmenstruacinio sindromo simptomus, iskaitant diuretikus, skausmo zaislinius preparatus, peroralines kontraceptines tabletes, vaistus, kurie slopina kiausidziu funkcija, ir antidepresantai.
Dr Hediger sake:

Kiekviena moteris yra individas, o kai kurioms moterims gali pasireiksti sunkus simptomai, kuriems reikalingi vaistai. Taciau ateityje atliekami tyrimai gali parodyti, kad streso sumazinimo budai gali uzkirsti kelia ar sumazinti premenstruacinio sindromo sunkuma, del to kai kurioms moterims tai gali buti ekonomiskai efektyvi vaistu alternatyva.

"Perimenstrualiniu simptomu suvokiamas stresas ir sunkumas:" BioCycle "tyrimas"
Audra L. Gollenberga, Marija L. Hediger, sunni L. Mumford, Brian W. Whitcomb, Kathleen M. Hovey, Jean Wactawski-Wende, Enrique F. Schisterman.
Moteru sveikatos zurnalas. 2010 m. Geguzes 19 d. (5): 959-967. doi: 10.1089 / jwh.2009.1717.
Parase Christian Nordqvist