Ilgalaikis semas suserga sveikata sirdies ligu pacientams

Vis daugeja irodymu, kad ilgai sedintys asmenys blogai sveikatai, neatsizvelgiant i tai, ar asmuo naudojasi. Dabar naujas tyrimas rodo, kad sedimas elgesys gali pabloginti asmenu, kurie jau serga sirdies liga, net jei jie yra aktyvus.
Tyrejai nustate, kad ilgalaikis sedymas buvo susijes su didesniu KMI ir zemesniu kardiorespiratoriniu tinkamumu sergantiems pacientams, sergantiems sirdies liga.

Tyrimas, kuri vadovavo Kanados Otavos sirdies instituto universiteto dr. Stefanie Prince, buvo paskelbtas neseniai Europos sirdies ir kraujagysliu sistemos prevencijos zurnalas.

Tyrimai rodo, kad mes praleidziame apie 7,7 valandas per para sededami, o tai gali tureti rimtu padariniu sveikatai, iskaitant padidejusi 2 tipo diabeto rizika, nutukima ir sirdies ligas. Naujausi tyrimai parode, kad sedimas elgesys gali netgi padidinti nerimo ir nealkoholines riebiosios kepenu ligos rizika.

Be to, kai kurie tyrimai parode, kad reguliarus fiziniai pratimai gali neveikti neigiamo poveikio sveikatai, susijusio su sedimu elgesiu.

Bet kaip apie asmenis, kurie jau turi tam tikru sveikatos bukliu? Ar ilgejes sedejimas pablogina ju sveikata? Ir jei taip, ar tai kompensuoja tokius padarinius? Stai ka norejo issiaiskinti dr. Princas ir jo kolegos.

Pratimai nesumazina sergamumo sirdies ligomis pacientams

Tyrimo metu komanda iregistravo 278 pacientus, sergancius sirdies ir kraujagysliu sistemos ligomis (CHS) - dazniausia sirdies liga ir pagrindine vyru ir moteru mirties priezastis JAV.

Visi dalyviai baige sirdies reabilitacijos programa, kuri parode jiems, kaip padidinti fizini aktyvuma.

• CHD sukelia ploksteliu kaupimasis vainikiniu arteriju srityje, del kurio daugelis deguonies turincio kraujo nepasiekia sirdies raumens
• CHD kasmet uzmusa mazdaug 370 000 amerikieciu
• Didelis kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, antsvoris ir nutukimas bei diabetas yra pagrindiniai CHD rizikos veiksniai.

Suzinokite daugiau apie CHD

Devynioms dienoms dalyviai nesiojimo metu dirbo aktyvumo monitoriu, leidziant mokslininkams ivertinti, kiek laiko kiekvienas dalykas praleido sedeti, ir kiek laiko jie praleido uzsiemimai lengva, vidutinio sunkumo ar intensyviai.

Be to, tyrejai, be kitu sveikatos rodikliu, ivertino dalyviu kuno mases indeksa (KMI) ir kardiorespiratorini fitnesa - gebejima uzsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo treniruotemis ilga laika.

Komanda nustate, kad dalyviai buvo sedimi vidutiniskai 8 valandas per diena, o jie sako, kad tai buvo stebetis, nes jie baige programa, parodancia, kaip gauti daugiau pratimu. "Mes maneme, kad jie bus maziau sedimi, taciau praleido didziaja dienos dali", - pazymi dr. Prince.

Apskritai mokslininkai sako, kad vidutiniskai vyrai 1 valanda sedejo kiekviena diena daugiau nei moterys, nes moterys uzsiima lengvesne veikla, pavyzdziui, namu ruosos darbais ir vaikais.

Svarbu tai, kad mokslininkai nustate, kad asmenys, kurie praleido daugiau laiko sedint, turejo didesni KMI ir zemesne kardiorespiratorine bukle, kuria lemia maksimalus deguonies suvartojimas arba VO₂ smaile

Be to, sios isvados isliko nepriklausomai nuo dalyviu amziaus, lyties ir kiek laiko jie praleido naudotis. "Kitaip tariant, ilgesni laika sedintys zmones buvo sunkesni ir maziau tinkami, nepaisant to, kiek jie naudojosi", - sako dr. Prince.

Komanda teigia, kad ju isvados pabrezia, kad svarbu sumazinti laika, kuri praleidziame sededami. Dr Prince sako:

"Stendo praleidimo laiko apribojimas gali buti toks pat svarbus, kaip ir musu naudojamos sumos. Sededami, ziuredami televizoriu, dirbdami kompiuteriu ir vaziuodami automobiliu, visi sentimentalus elgesys ir mes turime paimti is ju".

Dr Prince teigia, kad informacija apie tai, kaip sumazinti sedima elgesi, gali buti naudinga sirdies ligu sergantiems pacientams, dalyvaujantiems sirdies reabilitacijos programose.

Priesingai nei sis ir daugelis kitu tyrimu, tyrimai pranese Medicinos naujienos siandien praejusi menesi pasiule, kad reguliarus fiziniai pratimai gali kompensuoti pavoju sveikatai, susijusius su ilgesniu sedimu.

Fermentu atradimas pazadejo SARS, MERS vakcina

Naujame tyrime, kuri vykdo Purdue universiteto mokslininkai Vakaru Lafajete, IN, issamiai aprasomas budas isjungti sunkios uminio kvepavimo sistemos sindromo viruso dali, leidziancia jam pasislepti nuo imunines sistemos. Tai rodo, kad gali issivystyti vakcina nuo ligos. Tyrimo grupe, vadovaujama Purdue vezio strukturines biologijos profesoriaus Andrewo Mesecaro, vadove, teigia, kad taip pat gali buti sukurta vakcina nuo Vidurio Rytu kvepavimo sindromo (MERS), kuris yra virusas, susijes su sunkiuoju uminiu respiraciniu sindromu (SARS).

(Health)

Kai kuriems ADHD vaikams budingi autizmo pozymiai

Vaikai su ADHD (demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas), palyginti su kitais vaikais, zymiai labiau linke tureti autizmo savybiu, zurnalo Pediatrics paskelbtame tyrime atskleisti tyrejai. Masaciusetso bendrosios ligonines, Harvardo medicinos mokyklos ir SUNY Upstate medicinos universiteto komanda teige, kad 18% vaiku, serganciu ADHD, savo tyrime parode autizmo savybiu profili, palyginti su 0.

(Health)