Ka reikia zinoti apie pasiutlige

Turinys

1. Kas yra pasiutlige?
2. Perdavimas
3. Simptomai
4. Diagnoze
5. Gydymas
6. Prevencija
7. Keliaujantys

Pasiutlige yra virusas, kuris dazniausiai plinta gyvuno ikandimo ar nulio. Iki to laiko, kai atsiranda simptomu, apskritai per velu isgelbeti pacienta.

Taciau asmuo, kuris gali buti veikiamas pasiutliges atveju, paprastai gali buti veiksmingai gydomas, jei jie vienu metu kreipiasi pagalbos.

Jungtinese Valstijose nuo 1 iki 3 zmoniu kasmet traumuos pasiutlige. Nuo 2008 m. Iki 2017 m. Jungtinese Amerikos Valstijose buvo 23 zmones, is kuriu astuoni buvo uz salies ribu. Vaistu, informavimo ir skiepijimo programu pazanga nuo septintojo desimtmecio sumazino pasiutliges atveju skaiciu.

Vis delto visame pasaulyje tai islieka problema, ir desimtys tukstanciu mirciu kasmet atsiranda del pasiutliges, daugiausia Pietryciu Azijos ir Afrikos kaimo vietovese. Daugiau kaip 95 proc. Infekciju sukelia sunys.

Greiti faktai apie pasiutlige

• Pasiutlige yra virusine liga, kuria beveik visada perduoda uzkrestas gyvuliu ikandimas.
• Kiekvienas, kuris gauna uzkandima geografineje vietoveje, kurioje pasireiskia pasiutlige, turetu kreiptis del gydymo vienu metu.
• Kad gydymas butu sekmingas, jis turi buti skiriamas pries pasirodant simptomams.
• Simptomai apima neurologines problemas ir baime del sviesos ir vandens.
• Vakcinavimo reikalavimai naminiams gyvuneliams padeda uzkirsti kelia pasiutligei ir ji kontroliuoti.

Kas yra pasiutlige?

Vakcinuoti sunis ir katinas, kad apsaugotu nuo pasiutliges.

Pasiutlige yra virusine infekcija, kuri daugiausia plinta per uzkanda is uzkresto gyvuno. Tai rabdoviruso seimos RNR virusas.

Negydant ankstyvojo gydymo, jis paprastai yra mirtinas.

Virusas gali paveikti kuna vienu is dvieju budu:

• Ji patenka i periferine nervu sistema (PNS) ir migruoja i smegenis.
• Jis pakartoja raumenis, kur jis saugus nuo seimininko imunines sistemos. Is cia jis patenka i nervu sistema per nervu ir raumens jungtis.

Viduje nervu sistemoje virusas sukelia umini smegenu uzdegima. Netrukus sekti koa ir mirtis.

Yra dvieju rusiu pasiutliges.

Pasiutlige arba encefalitine pasiutlige: Tai pasitaiko 80 proc. Zmoniu atveju. Sis asmuo dazniau patiria hiperaktyvuma ir hidrofobija.

Paralyziuotos arba "kvailos" pasiutliges: Paralyzius yra dominuojantis simptomas.

Perdavimas

Pasiutliges dazniausiai pasitaiko tose salyse, kur daugybe banginiu sunu, ypac Azijoje ir Afrikoje.

Jis perduodamas per seilius. Pasiutlige gali issivystyti, jei zmogus gauna uzkanda is uzkresto gyvuno arba jei uzkresto gyvuno seiles patenka i atviros zaizdos arba per gleivine, pvz., Akis ar burna. Ji negali praeiti per nepazeista oda.

Jungtinese Amerikos Valstijose gyvunai, kurie labiausiai tiketis viruso skleidimo, yra rakonai, koiatai, siksnosparniai, skunks ir lapes. Siksnosparniai, kuriuose yra pasiutliges, buvo rasti visose 48 valstybese, kurios sienos tarpusavyje.

Bet kuris zinduolis gali uzkresti ir perduoti virusa, taciau mazesni zinduoliai, tokie kaip grauzikai, retai uzkresti ar pernesti pasiutlige. Triusiai greiciausiai nepatirtu pasiutliges.

Simptomai

Pasiutliges progresuoja penkiais skirtingais etapais:

• inkubacija
• prodromas
• uminis neurologinis periodas
• koma
• mirtis

Inkubacinis periodas

Tai yra laikas iki simptomu atsiradimo. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 12 savaiciu, bet tai gali uztrukti net 5 dienas ar daugiau kaip 2 metus.

Kuo artimesnis ikandimas yra i smegenis, tuo greiciau poveikis gali atsirasti.

Iki to laiko, kai pasirodo simptomai, pasiutlige paprastai yra mirtina. Kiekvienas, kuris gali buti veikiamas virusu, turetu kreiptis i medicinos pagalba vienu metu, nelaukdamas simptomu.

Prodromas

Ankstyvieji, i gripa panasus simptomai:

• karsciavimas nuo 100,4 laipsniu Fahrenheit (38 laipsniu Celsijaus) arba aukstesnis
• galvos skausmas
• nerimas
• jaustis paprastai blogai
• gerkles skausmas ir kosulys
• pykinimas ir vemimas
• Nelaimei gali atsirasti diskomfortas

Jie gali trukti nuo 2 iki 10 dienu, o laikui begant jie blogeja.

Uminis neurologinis periodas

Neirologiniai simptomai atsiranda, iskaitant:

• sumisimas ir agresija
• dalinis paralyzius, priverstinis raumenu traukimas ir standieji kaklo raumenys
• traukuliai
• hiperventiliacija ir sunku kvepuoti
• padidejes alivinimas arba daug seiliu gaminimas ir galimas putojantis burnoje
• baime del vandens arba hidrofobija del sunkumu rijimo
• haliucinacijos, kosmarai ir nemiga
• priapizmas ar nuolatine erekcija vyrams
• fotophobia arba sviesos baime

Pasibaigus siam etapui, kvepavimas tampa greitas ir nenuoseklus.

Coma ir mirtis

Jei asmuo pateks i koma, mirtis ivyks per kelias valandas, nebent jie bus prijungti prie ventiliatoriaus.

Retais atvejais asmuo gali susigrazinti si paveluota etapa.

Kodel pasiutliges sukelia vandens baime?

Pasiutlige vadinama hidrofobija, nes atrodo, kad ji kelia baime del vandens.

Intensyvus spazmai gerkleje sukelia bandant nuryti. Net vandens prisilietimo mintis gali sukelti spazmus. Cia yra baime.

Virsutine seile, greiciausiai del viruso poveikio nervu sistemai.

Jei asmuo lengvai galetu nuryti seiles, tai sumazintu viruso paplitimo i nauja seimininka rizika.

Kaip pasiutlige sukelia agresija?Mokslininkai iesko rysio tarp agresijos ir pasiutliges. Suzinoti daugiauSkaityti dabar

Diagnoze

Ikandimo metu paprastai nera jokios galimybes tiksliai pasakyti, ar gyvunas yra baisus, ar jis praeina del infekcijos.

Laboratoriniai tyrimai gali parodyti antikunus, taciau jie gali pasireiksti tik veliau, kai susidaro liga. Sis virusas gali buti isskirtas is seiliu arba per odos biopsija. Taciau iki to laiko, kai diagnoze patvirtinta, gali buti per velu imtis veiksmu.

Del sios priezasties pacientas paprastai pradeda profilaktinio gydymo kursa vienu metu, nelaukdamas patvirtintos diagnozes.

Jei po gyvuno ikandimo po zmogaus atsirado viruso encefalito simptomu, jie turetu buti gydomi taip, tarsi jie galetu pasiutligetis.

Gydymas

Jei zmogus yra ikandes arba subraizytas gyvybe, kuri gali pasiutlige, arba jei gyvunas uzsikimsa atviros zaizdos, asmuo turi nedelsiant plauti bet kokius ikandimus ir ibrezimus 15 minuciu su muiluotu vandeniu, povidono jodu ar plovikliu. Tai gali sumazinti virusiniu daleliu skaiciu.

Tada jie turi gauti medicinine pagalba is karto.

Po ekspozicijos ir pries simptomus prasidejus, serija suviu gali uzkirsti kelia viruso klestejimui. Tai paprastai yra veiksminga.

Strategijos apima:

Greitai veikianti pasiutliges imunines globulino doze: Tiekiamas kuo greiciau, arti uodegos zaizdos, tai gali uzkirsti kelia virusui uzkresti asmeni.

Veisliniu vakcinu serija: Jie bus svirksciami i ranka per kitas 2-4 savaites. Jie bus mokyti kuna kovoti su virusu, kai jis tai suranda.

Paprastai nera imanoma nustatyti, ar gyvunas yra pasiutliges, ar ne. Saugiausia yra prisiimti blogiausia ir pradeti suviu eiga.

Nedidelis skaicius zmoniu isgyveno pasiutlige, taciau dazniausiai pasireiskia mirtini simptomai. Siame etape nera veiksmingo gydymo.

Simptomu turintis asmuo turetu buti kuo patogesnis. Gali prireikti kvepavimo pagalbos.

Prevencija

Pasiutlige yra rimta liga, taciau asmenys ir vyriausybes gali ir privalo imtis veiksmu, kad kontroliuotu ir uzkirstu kelia, o kai kuriais atvejais visiskai ja isnaikintu.

Strategijos apima:

• reguliarus vakcinacijos nuo kenkeju vaistai visiems naminiams ir naminiams gyvunams
• draudimai ar apribojimai del gyvunu importo is kai kuriu saliu
• kai kuriose srityse placiai skiepijami zmones
• svietimo informacija ir informuotumas

Kaimo vietovese Kanadoje ir Jungtinese Amerikos Valstijose agenturoms buvo ismesti jaukai, kuriuose yra oraline vakcina, siekiant sumazinti pasiutligiu laukiniu pasiuntiniu skaiciu.

Sveicarijoje valdzios institucijos skleide vakcinuotu visciuku galvutes visoje Sveicarijos Alpese. Lapes, imunizuotos patys vartoje vakcina, dabar salyje beveik nera pasiutliges.

Atskiros atsargumo priemones

Asmenys turetu laikytis tam tikru saugos taisykliu, kad sumazetu galimybe susirgti pasiutliges.

• Vakcinuoti naminiai gyvuneliai: suzinokite, kaip daznai reikia vakcinuoti savo kate, suni, seskas ir kitus naminius ar ukinius gyvunus ir toliau skiepyti.
• Apsaugokite mazus naminius gyvunelius. Kai kuriuos naminius gyvunelius negalima skiepyti, todel jie turetu buti laikomi narve arba namo viduje, kad butu isvengta salycio su laukiniais plesriais.
• Laikykite naminius gyvunelius sulaikytus: naminius gyvunus reikia saugiai laikyti namuose ir priziureti lauke.
• Atvykti i vietines valdzios institucijas: susisiekite su vietos gyvunu kontroles pareigunais ar policijos tarnybomis, jei matote gyvunus tarptinkliniu rysiu
• Negalima kreiptis i laukinius gyvunus: gyvunai, turintys pasiutlige, greiciausiai bus maziau atsargus nei iprasta, ir jie gali buti linke kreiptis i zmones.
• Isrinkite siksnosparnius is namu: uzdekite savo namus, kad lizdai negaletu lizdus. Paskambinkite ekspertui, kad pasalintumete jau esancius siksnosparnius.

2015 m. Moteris nuo pasiutliges mire per nakti. Ji nesuprato, kad ji buvo ikandinta.

Zmones skatinami kreiptis i gydytoja po susidurimo su laukiniu gyvunu, net jei jie neturi ikandimu ar kitu isoriniu suzeidimo pozymiu.

Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ragina pasiutlige "100 proc vakcina isvengti ligos". Jie pazymi, kad maziausiai 70 proc. Sunu toje vietoveje turi buti vakcinuoti, kad pertrauktu perdavimo cikla.

Jungtinese Amerikos Valstijose vakcinavimas kontroliuoja pasiutliges naminiams sunims. Nepaisant to, nuo 30 000 iki 60 000 zmoniu kasmet susiduria su pasiutliges profilaktika po salycio su itariamais gyvunais. Simtai tukstanciu gyvunu bandoma ir stebima.

Kiekvienais metais JAV skiepyta nuo 60 iki 70 sunu ir mazdaug 250 kaciu. Dauguma ju nebuvo vakcinuoti ir laukiniai gyvunai, pavyzdziui, siksnosparniai, buvo paveikti.

Keliaujantys

Pasiutligiu paplitimas skirtingose ??salyse labai skiriasi. Salyse, kuriose nera laukiniu sunu, sis rodiklis yra gerokai mazesnis.

Pasiutlige yra 150 saliu ir visuose zemynuose, isskyrus Antarktida ir Arktika. Salos, tokios kaip Naujoji Zelandija, Australija, Mauricijus ir Seiseliai, padeda jiems naturaliai izoliuoti.

Afrika ir Azija yra zemynai, kuriuose pasiutliges yra dazniausios. Indija turi daugiausiai bylu.

Pastaraisiais metais pasiutliges paplitimas Pietu Amerikoje ir Karibuose labai sumazejo del pasiutliges kontroles programu. Oficialus duomenys rodo, kad 1990 m. Buvo 250 atveju, taciau iki 2010 m. Ju buvo maziau nei 10.

Kiekvienas, kuris keliauja i vietove, kurioje yra paplitusi pasiutlige arba dalyvauja veikloje, kurioje jie gali susidurti su pasiutliges laukiniais gyvunais, pvz., Urvas ar kempingas, turetu kreiptis i savo gydytoja apie vakcinavima.