Reumatoidinis artritas. Reguliari zuvies suvartojimas gali palengvinti simptomus

Pacientai, serganti reumatoidiniu artritu, gali noreti padidinti savo zuvu kieki; naujas tyrimas rodo, kad reguliarus suvartojimas zuvys gali padeti palengvinti bukles simptomus.
Galima suvalgyti daugiau nei dvi porcijas zuvies per savaite pacientams, sergantiems RA.

Tyrejai nustate, kad maziausiai du kartus per savaite valgydami zuvi sumazejo ligos aktyvumas tarp reumatoidinio artrito (RA) serganciu zmoniu, palyginti su maistu maziau nei karta per menesi.

Be to, sumazejo ligos aktyvumas kiekviena savaite su kiekviena papildoma zuvies dalis.

Tyrimo vadove dr. Sara Tedeschi is Brigham ir moteru ligonines bei Harvardo medicinos mokyklos, tiek Bostone, tiek ir kolegoms neseniai paskelbe savo isvadas zurnale Artrito prieziura ir tyrimai.

RA yra letine, progresuojanti bukle, kai imunine sistema klaidingai atakuoja sanarius, sukelia uzdegima, patinima ir skausma. RA gali paveikti bet koki jungini, taciau dazniausiai jis pasireiskia riesu ir ranku sanariuose.

Laikui begant, sanariu uzdegimas gali sukelti kremzliu, ty jungiamojo audinio, kuris apsaugo kaulu galus, suskaidyma. Tai gali sukelti sanariu deformacijas ir judumo problemas.

Pasak Arthritis Foundation, Jungtinese Valstijose gyvena apie 1,5 milijono zmoniu, gyvenanciu su RA.

RA nera gydymo, taciau simptomai gali buti valdomi per gyvenimo budo pokycius, vaistus ir, kai kuriais atvejais, operacija. Kai kurie is siu gydymo budu taip pat gali padeti suletinti ligos progresavima.

Remiantis naujais tyrimo duomenimis, Dr. Tedeschi ir jo kolegos teigia, kad paprastas mitybos pakeitimas gali padeti palengvinti simptomus pacientams, sergantiems RA: dideja zuvu suvartojimas.

Didelis zuvies suvartojimas kelia naudos

Tyrejai priejo prie isvados, analizuodami duomenis is 176 asmenu su RA, kurie visi buvo itraukti i subklinikiniu sirdies ir kraujagysliu ligu ivertinima ir ivykiu prognozes kohortinio tyrimo RA.

Tyrimo pradzioje, maisto daznumo klausimynas buvo naudojamas siekiant surinkti informacija apie dalyviu zuvies suvartojima per pastaruosius metus. Tiriamieji buvo suskirstyti i keturias grupes, atsizvelgiant i ju vartojamu zuvu daznuma: ne anksciau kaip karta per menesi; karta per menesi maziau nei viena karta per savaite; viena karta per savaite; ir daugiau nei du kartus per savaite.

Nebuvo duomenu apie zuvu rusis, kuria vartotojai suvartojo.

Dalyviu ligos aktyvumui ivertinti buvo naudojama DAS28-CRP balu sistema, pagal kuria nustatomas RA, serganciu pacientu uzdegimas, skausmas, jautrumas, skausmas ir uzdegimo kraujo rodikliai.

Duomenu apie vidutini DAS28-CRP bala pradinio tyrimo metu dalyviams buvo 3,5.

Palyginti su dalyviais, kurie niekada nevalge zuvu arba valge maziau nei viena karta per menesi, tyrejai nustate, kad asmenys, kurie suvartojo daugiau nei du kartus per savaite zuvi, parode gerokai mazesne ligos aktyvuma, kaip rodo DAS28-CRP balas, kuris buvo 0,49 balo mazesnis.

Be to, komanda nustate, kad kiekviena papildoma zuvies dalis, suvartojama kiekviena savaite, buvo susijusi su 0,8 balo sumazejimu DAS28-CRP balais.

Remiantis ju duomenimis, komanda teigia, kad zmones, turintys RA, galetu gauti naudos is daugiau zuvu i savo dieta.

"Jei musu isvada sutampa su kitais tyrimais, tai rodo, kad zuvu suvartojimas gali sumazinti uzdegima, susijusi su reumatoidiniu artritu," sako dr. Tedeschi.

"Pastebeta, kad zuvu suvartojimas turi daug naudingu padariniu sveikatai, o musu duomenys gali suteikti pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, rimta priezastis padidinti zuvu vartojima".

Dr. Sara Tedeschi

Suzinokite, kaip omega-3 riebalu rugstys gali padeti sumazinti RA rizika.

Inkstu transplantacijos: daugelis ismestu inkstu gali prailginti gyvenima

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad ateityje butu galima isvengti dideliu ismestu inkstu doziu. Tyrejai teigia, kad netgi inkstai su prasta biopsija gali buti veiksmingesni pacientu gyvenimo trukmes pratesimui nei kiti gydymo budai. Nauji tyrimai gali sumazinti asortimento doziu inkstu ismetima ateityje.

(Health)

Tyrejai nustate, kad sizofrenija ir autizmas yra genetiniai

Tyrejai nustate mutacijas genu, kurie kontroliuoja eigenetini reguliavima, kuris gali prisideti prie sizofrenijos ir autizmo. Sizofrenija paveikia apie 1% suaugusiu zmoniu. Siuo metu sizofrenija galima diagnozuoti tik stebint elgesi ir ismatuojant simptomu ir funkcinio sutrikimo trukme.

(Health)