Mokslininkai zonduoja sasaja tarp insulto ir vezio

Naujas tyrimas patvirtina ideja, kad isgyvenusiems insulta labiau tiketina, kad vezys yra pagrindinis nei bendras gyventoju skaicius. Nors isvados dar turi buti patvirtintos tolesniais tyrimais, mokslininkai teigia, kad isgyvenusiu insulta reiketu patikrinti ir stebeti del vezio.
Ispanijos mokslininkai pataria, kad per pirmuosius kelis menesius po atakos buvo stebimas veziu serganciuju insulto atveju skaicius.

Madrido, Ispanijoje vykusio 2017 m. Europos kongreso medicinos onkologijos draugijos (ESMO) tyrimas yra svino autorius Dr. Jacobo Rogado, Madrido ligonines La Princesa medicinos onkologo ir jo kolegu darbas.

Dr Rogago paaiskina, "Postmortem tyrimai parode, kad vezys gali issivystyti po insulto, taciau sios asociacijos dydis nebuvo apibudintas".

Jis ir jo kolegos nusprende atlikti tyrima, kad butu galima nustatyti rysi ir suzinoti, kokie veiksniai gali buti susije.

Insultas yra ataka smegenyse, kuri atsiranda, kai kresulys nutraukia ar blokuoja kraujotaka ar kraujo inda. Rezultatas yra tas, kad lasteles atimamos gyvybiskai svarbiu deguonimi, be to jie gali mirti per kelias minutes.

Kiekvienais metais Jungtinese Valstijose daugiau kaip 795,000 zmoniu turi insulta. Daugumai ju - apie 610 000 - tai ju pirmasis.

Naujasis tyrimas susijes su iseminiu insultu, kuris atsiranda, kai smegenu kraujotaka yra uzblokuota arba nutraukiama. Sis tipas yra atsakingas uz dauguma smugiu (beveik 90 proc.).

Atranka gali sumazinti vezio mirti

Vezys yra liga, kuri vystosi, kai nekontroliuojamos nenormalios lasteles auga nekontroliuojant ir formuojant augima, arba auglius, kurie isiverzia i aplinkinius audinius.

Laikui begant vezys gali pasireiksti metastazavimu. Tai atsitinka, kai vezines lasteles nutruksta nuo pirminio naviko - tai yra, kur prasidejo vezys - ir vaziuojasi per krauja ar limfine sistema, kad susidarytu nauji ar metastazuoti navikai is kitu organu ir audiniu. Dauguma mirciu nuo vezio sukelia metastazinis vezys.

Ilgalaikis pasikartojancio insulto pavojus yra nepakankamasSuzinokite, kodel maitintojo insultas gali likti ilgalaikeje ateityje didesne rizika del tolesnio insulto, sirdies smugio ir mirties bent 5 metus.Skaityti dabar

JAV kasmet diagnozuojama vezys daugiau nei 1,5 milijono zmoniu, o daugiau nei 500 000 mirsta. Tikimasi, kad nauju atveju skaicius per metus siektu 2 mln. Iki 2020 m.

Tyrimai rodo, kad skiepai, sveiki pasirinkimai ir atranka gali uzkirsti kelia daugiau nei puses mirties nuo vezio atveju.

Naujasis tyrimas susijes su vezio atranka, o jei jo rezultatai yra patvirtinti, komanda teigia, kad insulto pacientai galbut turetu buti patikrinti ir laikytis, jei jie turi vezio pagrinda.

Per didelis kraujo kresejimas

Kraujo kresejimas ar koaguliacija yra normalus atsakas - po zaizdos, pavyzdziui, kai baltymai, vadinami fibrinais ir trombocitais, sujungiami, kad susidarytu sustingusi kraujo audinio mase.

Taciau per didelis kraujo kresejimas yra rimta bukle, kelianti insulto, sirdies smugio, organu pazeidimo ir mirties rizika.

Naujos isvados patvirtina ideja, kad vezys gali skatinti perteklini kraujo kresejima ar hiperkoaguliacija.

"Manoma, kad vezys yra hiperkoaguliuojanti bukle, kai naviko lasteles aktyvina kresejimo sistema", - sako dr. Rogago.

Naujajam tyrimui grupe isnagrineja duomenis apie 381 ligonius, nukreiptus is neatideliotinos pagalbos ligonines, i La Princesa ligonines insulta nuo 2012 m. Sausio men. Iki 2014 m. Gruodzio men. Po ligos stebejimo praejus 18 menesiu nuo insulto diagnozes nustatymo.

Tyrimo rezultatai parode, kad stebejimo laikotarpiu 7,6 proc. Isgyvenusiu insulta (29 asmenys) buvo diagnozuotas vezys. Sis skaicius yra beveik dvigubai didesnis uz bendra gyventoju skaiciu (4,5 proc.), Pazymi autoriai.

Veziuose, kurie dazniausiai pasireiske isgyvenusiu insultu, buvo dvitaskis, plauciu ir prostatos vezys.

Vidutinis laikas, praejusio tarp insulto ir vezio diagnozes, buvo 6 menesiai, beveik puse (45 proc.) Vezio diagnozes atsirado per pirmaji pusmeti.

Komanda taip pat nustate, kad beveik du trecdaliai (62 proc.) Vezio, diagnozuotu insulto isgyvenusiems asmenims, buvo lokaliai pazenge arba metastazave.

Didelis fibrinogeno kiekis kraujyje

Tolesne pacientu medicininiu irasu analize parode, kad 4 veiksniai buvo susije su vezio diagnozavimu: vyresnis amzius (77 metai ir vyresni); anksciau diagnozavus vezi; didelis fibrinogeno kiekis kraujyje (didesnis kaip 450 miligramu i decilitera); ir zemas hemoglobino kiekis (maziau kaip 13 gramu uz decilitera).

Dr Rogago teigia, kad ju isvados rodo, kad "vezys jau buvo tada, kai ivyko insultas, taciau simptomu nebuvo".

Papildomas fibrinogeno kiekis, kuris yra baltymas, skatinantis kraujo kresejima, pacientams, sergantiems insultu, kurie pradejo vystytis veziu, palaiko ideja, kad "proterminis vezio poveikis prisidejo prie insulto".

"Praejus 18 menesiu nuo insulto diagnozes, isgyvenusiu insulta, kliniskai reikia stebeti vezio vystymasi. Tai ypac pasakytina apie vyresnius pacientus, kurie anksciau sirgo veziu arba kurie turejo dideli fibrinogena ar maza hemoglobino kieki".

Dr Jacobo Rogado

Dr. Fausto Roila, medicinos onkologijos direktore Santa Maria della Misericordia ligonineje Perugijoje (Italija), kuria ESMO pakviete komentuoti isvadas, nurodo kai kuriuos svarbius tyrimo apribojimus.

Pavyzdziui, nebuvo nustatyta atitikimo kontrolinei grupei ir yra problema, lyginant vezio atveju tyrimo grupe su paplitimu visoje populiacijoje.Jis paaiskina: "I populiacija ieina visu amziaus grupiu zmones, o atveju populiacija (pacientai, turintys insulta) yra vyresnio amziaus pacientai".

"Todel reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad butu galima nustatyti tvirta asociacija tarp insulto ir vezio", - daro isvada dr. Roila.