Kas yra seborejinis keratoze?

Turinys

1. Simptomai
2. Gydymas
3. Namu gynimo priemones
4. Priezastys
5. Diagnoze
6. Ar tai melanoma?

Seborejine keratoze yra iprastas, nekenksmingas, neuzkreciamas augimas ant odos. Paprastai ji pasirodo kaip sviesiai, juodai ar rudai auga ant nugaros, peciu, krutines ar veido.

Daugelis keratozes yra keratozes. Seborejines keratozes taip pat zinomos kaip bazines lasteliu papilomos arba seborejaus karpos.

Seborejiniai keratozes dazniausiai atsiranda nuo vidutinio amziaus. Kai kuriems asmenims gali buti tik vienas, bet paprastai ten bus keli. Seborejine keratoze nera uzkreciama.

Trysdesimt procentu zmoniu bent vieni yra sukure iki 40 metu amziaus, o 70 metu amziaus zmonems jie turi itakos daugiau kaip 75 proc. Zmoniu.

Simptomai

Seborejine keratoze yra daznas pigmentinio odos pleistras.

Seborejines keratozes gali atrodyti kaip karpos, kuneliai ar odos vezys. Ju isvaizda yra vaskine, ir jie atrodo taip, tarsi jie istrigtu ant odos. Kai kurie gali atrodyti kaip rudos zvakiu vasko laseliai.

Kiti panasus i griuvesius.

Jos gali buti nuo mazu iki daugiau nei 1 colio plocio.

Jie nera skausmingi, taciau jie gali niezti ar sudirginti. Apibudinant seborejini keratoze reikia atsizvelgti i keturis aspektus:

• Vieta: Augalai dazniausiai buna ant galvos, peties, krutines, pilvo ar nugaros. Jie niekada nerandami ant pedu ar delno ranku.
• Tekstura: Pazeidimai paprastai prasideda nuo mazu, siurksciu smugiu, ir jie palaipsniui tampa storesni ir isplinta karpinis pavirsius. Kartais jie gali pasirodyti vasku ir "istrigti".
• Figura: Paprastai jie yra apvalus arba ovalus.
• Spalva: Dauguma yra rudos, bet jie gali buti geltoni, juodi arba balti.

Pazeidimai retai buna skausmingi, taciau jie gali buti erzinantys priklausomai nuo ju padeties. Svarbu nevartoti ar subraizyti, nes tai gali sukelti kraujavima, patinima ir, galbut, infekcija.

Kada apsilankyti pas gydytoja

Jei atsiranda toks atvejis, reikia kreiptis i gydytoja:

• per trumpa laika auga daug augalu
• sienos aplink augima yra netaisyklingos arba neryskios
• augalai yra sudirge drabuziu ir reguliariai kraujuoja, pasalinimas gali buti pasirinkimas
• augalai ar opos issivysto ir negydo
• jei auga yra neiprasta spalva; Pvz., purpurine, rausvai juoda arba melyna

Gydymas

Daugeliu atveju seborejines keratozes gydymas nebutina.

Gydytojas gali rekomenduoti pasalinti augima, jei:

• sunku atskirti nuo odos vezio arba diagnoze yra neaiski
• pacientui tai nepatinka ir nori, kad jis butu pasalintas
• tai sukelia problemu, pavyzdziui, niezulys ar dirginimas, kai drabuziai ar juvelyriniai dirbiniai itrinami

Jei dermatologas atlieka biopsija, tuo paciu metu paprastai pasalinamas seborejinis keratoze.

Yra keletas seborejinio keratozes pasalinimo budu.

Kryozirurgija

Skystas azotas augimui taikomas purskimo pistoletu arba medvilniniu tamponu. Po keleto dienu sis pazeidimas uzsikrecia ir sumazeja. Lizdas gali issivystyti, kai auga; tai galiausiai bus sausas i plutos, kuri nukris.

Elektroakustracija, kuretetas arba abu

Elektrocauteryje, taip pat zinoma kaip elektrokirurgija, chirurgas naudoja elektros srove, kad dezinfekuotu augima pagal vietini anestetika. Kuretetuose kerete - chopine chopine priemone - naudojama isdegimui is deguto augimo.

Kai kuriems pacientams gali buti reikalinga tik elektrosoka, kai kurie kuretezai, o kiti - abu.

Ablacija

Abliacija reikalauja isgarinti augima lazeriu.

Visi pasalinimo budai auksciau turi trukumu. Pavyzdziui, seborejines keratozes zonoje esanti oda gali buti lengvesne, taigi palikite ziebtuveli, kai buvo toks pazeidimas. Be to, negalima pasalinti keliu pazeidimu per viena intervencija.

Daugeliu atveju augimas negrazinamas, bet naujos gali atsirasti kitose kuno srityse.

Namu gynimo priemones

Nera seborezines keratozes irodymu, kad yra pagrindines priemones. Citrinu sultys arba actas gali sudirginti, galbut sukelti, kad pazeidimas isdziutu ir truptu, taciau nera jokiu irodymu, kad tai yra saugu ar veiksminga.

Kai kurios medziagos, pvz., Arbatmedzio aliejus, gali sukelti alergini kontaktini dermatita, imunines sistemos reakcija, sukeliancia niezuli ir uzdegima aplink vietove.

Kiekvienas, kuris yra susirupines del pazeidimo, turetu apsilankyti pas gydytoja, jei tik patikrins, ar tai nera melanoma.

Priezastys

Dermatologai nera tikri, kodel vystosi seborejiniai keratozes.

Galimos priezastys ir rizikos veiksniai:

• Saules sviesa: Zala dazniausiai atsiranda kuno dalelese, kurios yra labiau veikiamos saules spinduliu. Ultravioletinis (UV) sviesa gali atlikti tam tikra vaidmeni. Taciau jie gali vystytis vietovese, kuriose retai buna saules spinduliu, todel tai ne viskas.
• Genetika: Seborejinis keratoze, atrodo, vyksta seimose. Mokslininkai teigia, kad gali buti atsakinga genetine mutacija.
• Amzius: Jie dazniau vystosi vyresniems nei 50 metu zmonems.

Nustatyta, kad augimas turi tam tikru genu mutaciju, panasiu i kiausidziu vezi ir daugybine mieloma, taciau mokslininkai teigia, kad "beveik nera piktybiniu galimu".

Manoma, kad seborejines keratozes nera susijusios su bet kokia virusine infekcija. Odos trintis gali buti veiksnys, nes daznai jis atsiranda odos raukslese.

Diagnoze

Noredami diagnozuoti seborejini keratoze, gydytojas atliks vizualini ir fizini tyrima.

Pazeidimai gali buti vienisi arba grupuojami, pavyzdziui, ant galvos, po krutinemis, stuburo ar kirksnies srityje.

Ar tai melanoma?

Labai mazai tiketina, kad yra seborezines keratozes pazeidimas, kuris gali buti odos vezys.

Taciau tamsesni pazeidimai kartais atrodo kaip melanoma, tam tikra odos vezys. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti atlikti biopsija mikroskopu.

Mokslininkai, istyre 9,204 zmoniu, kuriems diagnozuota seborejine keratoze, tyrimai Massachusettso bendrosios ligonines ir Harvardo medicinos mokykloje Bostone, MA, nustate, kad tik 61 atvejis (arba 0,66 proc.) Is tikruju buvo melanoma.

Jei seborezine keratoze yra ant odos ir yra labai plona, ??yra maza tikimybe, kad tai gali buti tam tikro tipo odos vezys, vadinamas lentigo maligna.

Jei per trumpa laika atsiranda daug seborejiniu keratoziu, rekomenduojama kreiptis i gydytoja, nes tai gali buti vidinio vezio pozymis.

Taciau seborejinis keratoze, greiciausiai, nerodo vezio, ir dauguma dermatologu mano, kad seborejinis keratoze yra siek tiek daugiau nei nepatogumu.

Ka turetumete zinoti apie melanomaMelanoma yra odos bukle, del kurios reikia medicinines pagalbosSkaityti dabar

Nepaisant to, mokslininkai is Atlanta, GA teige, kad sie pazeidimai "turetu mums pagarbiai", nes genu procesas, kuri naudoja pazeidimai, gali buti naudingas tam tikru vezio rusiu tyrimui.

Kadangi seborejines keratozes yra tokios paplitusios, dalijasi kai kuriomis vezio formomis, taciau retai tampa piktybiniais, tai gali tapti naudinga kitu, labiau rimtu ligu tyrimo objektu.