lt.3b-international.com
Socialine ziniasklaida: kaip ji veikia musu psichine sveikata ir gerove?
1971 m. Pristatytas pirmasis el. Laiskas. Daugiau nei 40 metu socialine ziniasklaida prieme pasauli audra. Socialiniu tinklu svetaines, tokias kaip "Facebook" ir "Twitter", dabar naudoja 1 is 4 zmoniu visame pasaulyje. Tokia veikla gali atrodyti nekenksminga, taciau kai kurie mokslininkai teigia, kad socialine ziniasklaida gali paveikti musu psichine sveikata ir gerove.
2012, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad "Facebook" vartojimas gali sukelti nerima ir padidinti asmens nepakankamumo jausma.
Naujausiame tyrime, kuri vede Micigano universiteto socialinis psichiatras Ethan Cross, paaiskejo, kad "Facebook" naudojimas gali net padaryti mus apgailetinus.
"Pavirsiuje" Facebook "suteikia neikainojama saltini pagrindiniam zmogaus socialinio rysio poreikiui patenkinti", - sako Krossas. "Taciau, o ne didinti gerove, mes nustateme, kad" Facebook "naudojimas numato priesinga rezultata - tai kenkia".
Bet ar tokie teiginiai yra perdeti? Ar galetume apriboti musu naudojimasi socialine ziniasklaida? Medicinos naujienos siandien ziuri i irodymus.
Kas yra socialine ziniasklaida?
Is esmes, socialine ziniasklaida apibrezia daugybe interneto svetainiu, leidzianciu zmonems is viso pasaulio bendrauti. Tai gali buti per diskusijas, nuotraukas, vaizdo irasus ir garso irasus.
"Facebook" yra pirmaujanti socialiniu tinklu svetaine, kurioje kas menesi veikia daugiau nei 1,2 mlrd. Aktyviu naudotoju. Svetaines populiaruma laikosi "MySpace", "Twitter", "LinkedIn" ir "Bebo".
Amerikieciai kas menesi vidutiniskai praleidzia 7,6 valandas naudojantis socialiniu tinklu svetainemis, tokiomis kaip "Facebook".
Pagal naujausius statistinius duomenis apie 42% internetiniu suaugusiuju naudoja keleta socialiniu tinklu svetainiu. Galbut nenuostabu, kad dauguma socialines ziniasklaidos vartotoju yra jaunesni nei 30 metu, nors vyresnio amziaus vartotoju skaicius auga. Apie 45% 65 metu ar vyresniu interneto naudotoju siuo metu naudojasi "Facebook", ir nuo 2012 m. Padides nuo 35%.
Amerikieciai vidutiniskai kas menesi isleido 7,6 val. Per socialines ziniasklaidos priemones, dauguma asmenu, kurie naudojosi mobiliaisiais telefonais, naudojosi socialiniu tinklu svetainemis.
Bet kas mus traukia i socialine ziniasklaida?
Devintojo desimtmecio pabaigoje JAV pradejo veikti pirmasis komerciskai sukurtas interneto paslaugu teikejas (ISP). Per pastaruosius 25 metus "Internet" technologijos tikrai isaugo tiek, kad zodziai "dial-up" dazniausiai atveria vartotojus.
Zinoma, viena is pagrindiniu atrakcionu prisijungiant prie interneto buvo ir vis dar yra gebejimas geriau susipazinti su pasauliu aplink mus. Pavyzdziui, internetas leido mums siusti el. Laiskus kaip alternatyva laiku siusti laiskus pastu. Socialine ziniasklaida remiasi sia prielaida.
Tai yra "Facebook" misijos teiginys:
"" Facebook "misija yra suteikti zmonems galia dalintis ir padaryti pasauli atviresni ir susieta. Zmones naudoja" Facebook ", kad liktu drauge su draugais ir seima, atrasti, kas vyksta pasaulyje, ir dalintis ir isreiksti jiems svarbu dalyka. "
Tai apibendrina tai, ko dauguma socialiniu tinklu svetainiu stengiasi pasiekti, ir nera jokiu abejoniu, kad visuomene pasidave socialines ziniasklaidos pasauliui, galbut siek tiek per daug.
Socialines ziniasklaidos priklausomybe
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 63% "American Facebook" vartotoju kasdien prisijungia prie svetaines, o 40% vartotoju prisijungia kelis kartus per diena.
Mes visi turime savo priezastis naudoti socialine ziniasklaida. Kai kurie is musu noretu narsyti kitu zmoniu busenos atnaujinimus ir nuotraukas, o kiti naudoja sias svetaines kaip buda, kaip pasalinti savo emocijas. Taciau, kaip teigia dr. Shannon M. Rauch, Benediktino universitetas, Mesa, AZ, viena is pagrindiniu priezasciu, kodel mes naudojame socialine ziniasklaida, yra savigydos ir nuobodulys.
"Todel socialine ziniasklaida teikia sustiprinima kiekviena karta, kai zmogus prisijungia", - sako ji.
"Tiems, kurie paskelbia busenos atnaujinimus, pratesimai toliau teikiami palaikomomis pastabomis ir" megsta ". Ir zinoma, mes zinome, kad nuolat elgstancios elgesys bus pakartotas, todel sunku, kad asmuo, kuris sukure si iproti, tiesiog sustotu ".
Toks elgesys gali sukelti "Facebook" priklausomybe. Is tikruju toks elgesys yra toks iprastas, kad mokslininkai sukure psichologine skale "Facebook" priklausomybei ivertinti - "Berge Facebook" priklausomybes skaleje (BFAS).
Dr Cecile Andraessen ir jos kolegu is Bergeno universiteto Norvegijoje parengta skale naudoja sesis kriterijus "Facebook" priklausomybei ivertinti. Tai apima tokius teiginius kaip "jus praleidziate daug laiko galvodavosi apie" Facebook "ir planavote, kaip ji naudoti" ir "jus naudojate" Facebook ", kad pamirstumete asmenines problemas." Tyrejai teigia, kad "daznai" arba "labai daznai" vertinami keturi is sesiu kriteriju reiskia "Facebook" priklausomybe.
Idomu yra tai, kad mokslininkai nustate, kad labiau nerima kelianti ir socialiai nesaugi zmones dazniau naudoja socialiniu tinklu svetaine.
Praeitais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuris suteike galima "Facebook" "sloves" priklausomybes paaiskinima.
Tyrimo grupe, vadovaujama Vokietijos Freie Universität Dar Meshi, nustate, kad asmenys, kurie patyre teigiama griztamaji rysi apie save "Facebook", parode stipresne smegenu branduolio smegenu - regiono, susijusio su apdovanojimu, apdorojima. Sis stipresnis veiksmas susijes su didesniu "Facebook" naudojimu.
Is siu tyrimu atrodo, kad daugelis "Facebook" priklausomu naudotoju naudoja svetaine kaip buda, kaip atkreipti demesi ir didinti ju savigarba. Bet ar toks elgesys gali tureti neigiamos itakos psichinei sveikatai ir gerovei?
Neigiamas socialines ziniasklaidos poveikis
2012 m. "Anxiety UK" atliko socialines ziniasklaidos naudojimo ir jos poveikio emocijoms tyrima.
Tyrime nustatyta, kad 53% dalyviu sake, kad socialines ziniasklaidos svetaines pakeite elgesi, o 51% teige, kad pokytis buvo neigiamas.
Daugelis zmoniu, naudojanciu socialiniu tinklu svetaines, palygina juos su kitais, o tai gali sukelti neigiamas emocijas.
Tie, kurie sake, kad ju gyvenimas pablogejo naudojant socialine ziniasklaida, taip pat pranese, kad jausdavo maziau pasitiketi, kai palygino savo laimejimus su draugais.
"Si problema tikrai atkreipe demesi", - sako dr. Rauch. "Mes zinome, kad daugybe zmoniu socialines ziniasklaidos svetainese daznai pateikia idealizuotus savo gyvenimo variantus, o kiti skatina socialinius palyginimus, kurie gali sukelti neigiamas emocijas."
Be to, apklausa parode, kad du trecdaliai dalyviu teige, kad sugebejo atsipalaiduoti ir miegoti, kai jie naudojo vietas, o 55% teige, kad jie jauciasi "nerimaujantys ar nemalonus", kai negalejo prisijungti prie savo socialines ziniasklaidos saskaitu.
Naujausiame tyrime, kuri atliko dr. Rauch ir jo kolegos, komanda nustate, kad socialine saveika su socialines ziniasklaidos svetainemis, konkreciai "Facebook", gali tureti neigiama poveiki asmenims, kuriems jau yra didelis nerimas.
Kitas susirupinimas del socialines ziniasklaidos naudojimo yra kibernetinis patycias. Kaip jau mineta anksciau, dauguma socialiniu tinklu vartotoju yra jaunesni nei 30 metu, o dauguma ju yra paaugliai.
Pasak "Enough" yra pakankamai (EIE) - organizacijos, kurios tikslas yra padaryti vaikams ir ju seimoms saugesnes interneto naudojima, 95 proc. Paaugliu, naudojanciu socialine ziniasklaida, socialiniu tinklu svetainese patyre kibernetines formas ir 33 proc. Patyre internetiniu patyciu auku.
Bet dr. Rauchas mano, kad tai ne tik socialines ziniasklaidos, kuri iseina is kontroles, naudojimas, bet musu poreikis turi buti elektroniskai susietas visuomet.
Ji priduria:
"Manau, kad tevai turetu zinoti, kad ju paaugliu vaikai gyvena tuo metu, kai jie nuolat" yra "ir yra susije.
Noreciau paskatinti tevus istirti budus, kaip paskatinti ar net igalinti "isjungimo" laika ne tik socialines ziniasklaidos svetainese, bet ir nuo irenginiu. Tai tikriausiai yra geras patarimas visiems mums. "
Ar Facebook galetu buti naudojamas psichines sveikatos ir geroves gerinimui?
Nors daugelis tyrimu rodo neigiama socialines ziniasklaidos poveiki psichinei sveikatai ir gerovei, kai kurie mokslininkai teigia, kad jie gali tureti priesinga poveiki. Socialiniu tinklu svetaines galetu buti naudinga priemone nustatant asmenis, turintiems psichines sveikatos problemu.
Praeitais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima is tyreju is Misurio universiteto, kuris teige, kad "Facebook" veikla gali buti asmens psichines sveikatos rodiklis.
Kai kurie tyrimai rodo, kad socialines ziniasklaidos naudojimas gali net pagerinti psichine sveikata ir gerove.
Komanda nustate, kad zmones, kurie svetaineje skyresi maziau nuotrauku, retkarciais pranesdavo, turejo ilgesni profili ir maziau "Facebook" draugu, ir jie dazniau susidurdavo su socialine anheonija - nesugebejimas susidurti su laimejimais is iprastu maloniu veiksmu, pavyzdziui, kalbant su draugai.
Kalifornijos San Diego universiteto (UCSD) tyrimas rodo, kad naudojant socialine ziniasklaida netgi galima isplesti laime. UCSD medicinos mokyklos James Fowler vadovaujama tyrimu grupe nustate, kad laimingu busenos atnaujinimai skatina kitus vartotojus patys paskelbti laimingus busenos atnaujinimus.
"Musu tyrimas rodo, kad zmones ne tik pasirenka kitus zmones, patys save susieti, bet is tikruju daro itaka ju draugu emociju israiskoms", - sako F. Fowler.
"Mes turime pakankamai galios siame duomenu rinkinyje, noredami parodyti, kad emocines israiskos platinamos internete, o taip pat, kad teigiamos israiskos skleidzia daugiau nei neigiama."
Tiesa sakant, mokslininkai tiki, kad sis viruso skleidimas laimes yra toks stiprus, kad padidinus, jis gali sukelti "geroves epidemija".
"Jei emocinis vienos zmogaus pasikeitimas plinta ir sukelia daug pokyciu, mes galime gerokai pervertinti psichines ir fizines sveikatos gerinimo pastangu veiksminguma".
Apskritai atrodo, kad tikslus socialines ziniasklaidos poveikis musu psichinei sveikatai ir gerovei vis dar nematomas. Bet vienas dalykas yra tikras; musu naudojimasis socialiniu tinklu svetainemis greiciausiai nebus isblukes.
Nustatyta anoreksijos nervos pirmoji genetine vieta
Maisto vartojimo sutrikimai veikia milijonus zmoniu Jungtinese Amerikos Valstijose, ir manoma, kad anoreksijos nervu bukle yra didziausia visu psichikos ligu mirtingumo priezastis. Pirma karta nauji tyrimai nurodo genetine vieta, kuri padeda geriau suprasti sios ligos priezastis. Naujas tyrimas atskleidzia tam tikra sio rimto mitybos sutrikimo genetini pagrinda.
Akiu lesiu regeneravimas is savo kamieniniu lasteliu: "kataraktos operacijos paradigmos kaita"
Naujajame tyrime aprasyta nauja nauja kataraktos terapija, isbandyta su gyvunais ir atliekant nedideli tyrima su zmonemis, kuriuose, kai isdziuvusio lesio pasalinamas, akys augina nauja objektyva is savo kamieniniu lasteliu. Dabartinis poziuris i kataraktos operacija pasalina akies lesi generuojancias kamienines lasteles kartu su klaidingu lesiu.
