"SpeechJammer" isradimas sustoja zmogu, kuris kalbasi su viduriu sakiniu

Du mokslininkai Japonijoje isrado "SpeechJammer" irengini, kuris gali sustabdyti asmeni, kuris kalbejo viduryje sakinyje, tik griztant prie ju "savo pasisakymus, kai veluoja keli simtai milisekundziu". Itaisas neuzkietina ju kalbejimo visam laikui, tik jie tampa tokie painus, jie negali uzbaigti bausmes ir pradeda uzmigti arba tiesiog uzsiciaupti.
Du mokslininkai yra Kazutaka Kurihara, ziniasklaidos saveikos tyrinetojas Nacionaliniame pazangiu pramones mokslo ir technologiju institute, o Kojos Tsukada, Ochanomizu universiteto docentas, ir JST PRESTO tyrinetojas, programa, skirta "auginti seklas" pirmtakas mokslas ir technologijos ".
Jie apibudina savo prototipa "SpeechJammer" ir kai kuriuos eksperimentus, kuriuos vasario 28 d. "ArVix" paskelbe popieriuje, priklausanti, eksploatuojama ir kokybiska elektroninio spausdinimo paslauga, kuria kontroliuoja Kornelio universitetas.
Mokslininkai sako, kad prietaisas nesukelia fizinio nepatogumo pertraukiamam garsiakalbiui, o poveikis sustoja, kai tik jie nutraukia kalbejima.
Prototipas "SpeechJammer" atrodo kaip juodas kubas apie dekla, sumontuota ant veleno, kuris veikia kaip rankena. Dezuteje yra kryptingas garsiakalbis, o ant jo - kryptingas mikrofonas.
Kazutaka Kurihara asmeniniame tinklalapyje yra trumpas vaizdo irasas, parodantis, kad irenginys naudojamas dviem scenarijais.
Pirmasis scenarijus rodo maza grupe zmoniu, dirbanciu savo kompiuteriuose, kai vienas is ju gauna skambuti savo mobiliajame telefone. Pokalbis pradeda sudirginti kitus ir tada vienas is ju nusprendzia imtis veiksmu. Jis nurodo "SpeechJammer" i piktnaudziaujanti pokalbi, jo pokalbyje mobiliuoju telefonu nutraukdamas jo vidurio sakini, po kurio ji pasirode painiava ir tada sustoja.
Kitame scenarijuje kalbasi lektorius, o jo paskaita praeina laikui begant. Daugelis jo mokiniu atrodo gana nuobodu ir atsibodo, o vienas is ju uzima "SpeechJammer", nurodo ja pas destytoja, o jis vykdo savo zodzius ir sustingimus, nutraukdamas jo srauta.
"SpeechJammer" dirba pagal "Delayed Audio Feedback" arba "DAF" principa. Yra teorija, kad kai mes kalbame, mes naudojames musu paciu balsu, kuriame zodziai mums padeda. Taciau, jei sis "atkurimas" dirbtinai uzdelstas, jis nutraukia kognityvini apdorojima, kuris padeda islaikyti musu srauta. Tiesa sakant, yra teorija, kad kazkas panasaus i DAF yra tai, kas atsitinka su besimetinanciu zmoniu, ir yra zinoma, kad dirbtinis DAF gali padeti sumazinti sustingima.
Savo darbe tyrejai apraso, kaip jie eksperimentavo su dviem kalbos kontekstais: kur garsiakalbis skaityti naujienas garsiai, o kitas - "spontaniskas monologas".
Atrodo, kad kalbos trikdymas yra sekmingesnis, o sis prototipas yra garsiai naujienose nei monologo kontekste, ir taip pat tapo akivaizdu, kad jis niekada neveikia, kai istariamas prasmingas garsas, pavyzdziui, kai kas nors sako "Ahhh" ilga laika laiko periodas.
Remdamiesi komunikacijos ir sprendimu priemimo tyrimais, Kurihara ir Tsukada atkreipia demesi i tai, kad taisykliu taikymas ir su verbaliniais inasais susije apribojimai gali pakeisti diskusijos ypatybes, taip pat nurodoma, kaip zodzio "neigiamos savybes" gali buti "kliutis taikiai bendrauti" .
Jie siulo, kad naudojant "SpeechJammer" komunikacijos apribojima, paprasciausiai "kai kuriems zmonems sunku kalbeti", jis "gali reiksmingai keisti komunikacijos modelius diskusijose".
Tokia sistema "nurodo kelia perspektyviems busimiems moksliniams tyrimams, susijusiems su diskusiju dinamika", - raso jie.
Savo darbe mokslininkai daugiausia demesio skiria mokslui: prietaiso fizika ir kaip ji gali buti patobulinta, kad butu galima spresti ivairius parametrus, taip pat komunikacijos mokslas, taip pat nenurodoma masinos etikos ir teisiniu aspektu tai vercia zmones nustoti kalbeti.
Parase Catharine Paddock, PhD

Ar vitaminas B-3 galetu buti atsakas i persileidimus ir gimdymo defektus?

Naujas tyrimas, kuris teigia esas naujoviskas savo srityje, nustate pagrindine persileidimu ir daugelio igimtu defektu priezastis, ir sakoma, kad priemones, kaip uzkirsti kelia sioms ligoms, gali buti pasiekiamos visiems: vitaminas B-3. Australijos mokslininkai nustate, kad vitamino B-3 papildai gali uzkirsti kelia nestumui ir igimtiems defektams.

(Health)

Spanguoles padeda slapimo taku infekcijoms, bet ne kaip sultis

Svelnus spanguoliu sulciu butelis, kai slapimo taku infekcija atsiduria, gali buti nelengva. Tyrimai paskelbti Amerikos zurnale akuserijos ir ginekologijos rodo, kad tai gali buti tik senas zmonas "pasakos. Gyvsidabrio veikliosios medziagos neleidzia bakterijoms prisijungti prie slapimo pusles sienos.

(Health)