lt.3b-international.com
Stresas: jo nuostabios pasekmes sveikatai
Nesvarbu, ar tai priklauso nuo darbo spaudimo, pinigu rupesciu ar santykiu problemu, dauguma is musu patiria stresa tam tikru momentu musu gyvenime. Tiesa sakant, apie 75% musu pranesimu per pastaraji menesi patyre vidutinio sunkumo ar dideli stresa. Gerai zinoma, kad stresas gali sukelti miego sutrikimus, galvos skausma ir sukelti depresijos rizika. Taciau siame "Spotlight" ziuri i keleta nuostabiausiu budu, kaip stresas gali pakenkti musu sveikatai.
Per pastaraji menesi apie 75 proc. Musu patyre vidutinio sunkumo ar dideli stresa.
Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) apibrezia stresa kaip "smegenu reakcija i bet kokia paklausa". Kitaip tariant, tai, kaip smegenys reaguoja i tam tikras situacijas ar ivykius.
Svarbu pazymeti, kad ne visi stresai yra neigiami. Daugelis is musu, esant spaudziamoms situacijoms, galejo suvokti, kad stresas mums priverte geriau veikti. Tai priklauso nuo "kovos ar skrydzio" atsakymo, kai smegenys nustato tikra gresme ir greitai isleidzia hormonus, skatinancius mus apsaugoti save nuo suvoktos zalos.
Butent tada, kai sis kovos ar skrydzio atsakas pernelyg reaguoja, kad kyla problemu, paprastai tai atsitinka, kai patiria nuolatine gresme.
"Stresas yra del to, kad prarandama ar gresia musu pagrindiniu asmeniniu, socialiniu ir materialiniu istekliu praradimas. Todel gresme savim, gresme savigarbai, gresme pajamoms, gresme uzimtumui ir gresme musu seimai ar musu sveikata ", sake Stevanas Hobfollas, doktorantas, Juddas ir Marjorie Weinbergas, prezidento profesorius ir pirmininkas Rush universiteto medicinos centre Cikagoje, IL ir Amerikos psichologines asociacijos (APA) narys. Medicinos naujienos siandien.
Amerikieciai patiria stresa "per auksti"
Praejusiu metu vasari APA isleido savo kasmetine apklausa "Stresas Amerikoje", kurioje vertinama streso poziuriai ir suvokimas bei nustatomos pagrindines placiosios visuomenes priezastys.
Apklausa, kuria baige 3068 suaugusieji JAV 2014 m. Rugpjucio men., Parode, kad pagrindine streso priezastis amerikieciuose yra pinigai, 72 proc. Respondentu pranesa, kad per pastaraji menesi jie jaucia itampa del finansu. Is ju 22% teige, kad per praejusi menesi jautesi "ypatingo streso" del pinigu rupesciu.
Nustatyta, kad antroji dazniausia amerikieciu streso priezastis yra darbas, po kurio eina ekonomika, seimos isipareigojimai ir asmenines sveikatos problemos.
Teigiamai pazymetina, kad nuo 2007 m. Amerikieciu vidutinis streso lygis sumazejo. 10 balu skaleje respondentai vertino savo streso lygi 4,9, palyginti su 6,2 2007 m. Taciau APA teigia, kad tokie lygiai islieka gerokai didesni nei 3,7 streso ivertinimas, kuri mes manome esant sveika.
"[Paskutinis] metu apklausa ir toliau stiprina ideja, kad mes gyvename su tokiu nepatogumu, kuris laikomas pernelyg aukstu", - teigia Norvegija B. Andersonas, APA generalinis direktorius ir vykdomasis viceprezidentas, pridurdamas:
"Visi amerikieciai, ypac tos grupes, kurioms labiausiai stresas patiria moterys, jaunesni suaugusieji ir mazesnes pajamas turintys asmenys, turi spresti sia problema anksciau nei veliau, kad pagerintu ju sveikata ir gerove."
Nenuostabus streso poveikis sveikatai
"Stresas yra reiksmingai susijes su beveik visomis pagrindinemis ligos sritimis," - sake profesorius Hobfollas MNT. "Stresas retai yra pagrindine ligos priezastis, o saveikauja su musu genetika ir musu organizmo bukle, kad paspartintu liga".
Kai kurie is labiau zinomu streso padariniu, kuriuos daugelis is jusu galejo patirti, yra miego trukumas, galvos skausmas, nerimas ir depresija. Bet vis dazniau mokslininkai atskleidzia vis daugiau budu, kuriais stresas gali pakenkti musu sveikatai.
Sirdies sveikata
Pasak Amerikos sirdies asociacijos (AHA), stresas gali tureti itakos elgesiui, kuris turi neigiama poveiki sirdies sveikatai.
Vienas tyrimas parode, kad stresas gali padidinti sirdies priepuolio rizika 23%.
Ar kada nors atvykote namo po itemptos darbo dienos ir pasiekete si vyno buteli? Daugelis is musu turi.
2015 m. Sausio men. MNT pranese apie tyrima, kuriame nustatyta, kad ilgai dirbtos valandos buvo susijusios su rizikingu alkoholio vartojimu, kuri tyrimo tyrejai teigia is dalies linke tiketi, kad "alkoholio vartojimas susvelnina stresa, kuri sukelia darbo spaudimas ir darbo salygos".
Kai kurie is musu gali rukyti atsakydami i stresa, o kiti gali "paguosti", o tai gali sukelti nutukima. Visa tai yra veiksniai, galintys prisideti prie prastos sirdies sveikatos, didinant kraujospudi ir darant zala arteriju sienoms.
Remiantis tyrimo duomenimis MNT 2014 m. lapkriti stresas taip pat gali sumazinti kraujo tekejimasi i sirdi, ypac moterims. Tyrimo mokslininkai nustate, kad pacientams, sergantiems sirdies ir kraujagysliu sistemos ligomis, stresines moterys kraujotaka sumazino tris kartus daugiau, nei stresiniai vyrai.
Stresas taip pat buvo susijes su padidejusia sirdies priepuolio rizika. 2012 m. Paskelbtas tyrimas "Lancet" nustate, kad stresas gali padidinti sirdies priepuolio rizika 23%. Ir praejusiu metu vasari MNT pranese apie Sidnejaus universiteto Australijos tyreju tyrima, kuriame nustatyta, kad intensyvaus pykcio ar nerimo laikotarpiai gali padidinti sirdies smugi daugiau nei devynis kartus.
Net po sirdies smugio stresas gali ir toliau daryti itaka sveikatai. Zurnale paskelbtas tyrimas Cirkuliacija kad 2015 m. vasario men. moterys dazniau patirdavo didesni psichini stresa del sirdies priepuolio, del kurio blogeja atsigavimas.
Diabetas
Jums gali buti nustebes, suzinojes, kad stresas yra susijes su padidejusia diabeto rizika. Praejusiu metu sausio menesi paskelbtas tyrimas JAMA psichiatrija nustate, kad moterys, turincios posttraumazinio streso sutrikimo (PTSS) pozymiu, - bukle, sukelta labai nerima kelianciu ivykiu, - labiau tiketina, kad jos issivysciusios nei tu, kuriems nera PTSS.
Streso laikotarpiai padidina hormono kortizolio gamyba, del kurio gali padideti gliukozes kiekis kraujyje - galimas paaiskinimas, kodel stresas buvo susijes su didesniu cukriniu diabetu.
Tiems zmonems, kurie jau serga cukriniu diabetu, stresas gali salygoti blogesni bukles valdyma. Amerikos diabeto asociacija taip pat isikisia i streso hormonus ir padidina gliukozes koncentracija kraujyje, teigdama, kad diabetu sergantiems pacientams gali buti maziau tiketina, kad jie pasirupins savimi.
"Jie gali gerti daugiau alkoholio arba sportuoti maziau. Jie gali pamirsti ar netureti laiko patikrinti gliukozes kieki arba planuoti gerus valgius", - teigia organizacija.
Alzheimerio liga
Alzheimerio liga serga JAV daugiau nei 5 milijonais zmoniu ir yra sestoji pagrindine mirties priezastis salyje.
Nors tikslios bukles priezastys nera aiskios, ankstesni tyrimai parode, kad stresas gali prisideti prie jo vystymosi.
Tyrimas parode, kad vyresnio amziaus zmonems su lengvu pazinimo sutrikimu nerimas gali pagreitinti Alzheimerio ligos progresavima.
2013 m. Kovo men. MNT Svedijos Geteborgo universiteto mokslininku tyrimas parode, kad peliu smegenyse aukstas streso hormonu kiekis buvo susijes su didesniu kiekiu beta-amiloido ploksteliu, baltymu, kurie, kaip manoma, atlieka svarbu vaidmeni Alzheimerio liga.
Kitame Suomijos mokslininku 2010 m. Paskelbtame tyrime nustatyta, kad moterys, kuriu aukstas kraujo spaudimas arba aukstesnis kortizolio kiekis - ir simptomai, ir stresas - buvo daugiau nei tris kartus dazniau nei Alzheimerio liga, palyginti su pacientais, kuriems tokiu simptomu nebuvo.
Visai neseniai paskelbtas tyrimas Amerikos zurnalas "Geriatric Psychiatry" nustatyta, kad vyresnio amziaus zmonems su lengvu pazinimo sutrikimu, nerimas gali pagreitinti Alzheimerio ligos progresavima.
2012 m. JK Alzhaimerio draugija parode, kad pradeda vykdyti 3 metu projekta, kad suzinotu daugiau apie streso ir Alzheimerio ligos sasaja.
"Mes visi einame itemptus ivykius. Mes norime suprasti, kaip jie gali tapti Alzheimerio ligos vystymosi rizikos veiksniu", - sake "Southampton" universiteto Didziojoje Britanijoje prof. Clive Holmeso projekto vadovas.
Vaisingumas
Mazdaug 1 is 8 poru JAV turi problemu nestumo ar nestumo metu. Mokslininkai vis dazniau teigia, kad stresas gali buti veiksnys.
2014 m. Geguze praneseme apie zurnale paskelbta tyrima Vaisingumas ir sterilumas kad stresas vyruose gali sumazinti sperma ir spermos kokybe, o tai gali tureti neigiamos itakos vaisingumui.
Sio tyrimo tyrejai, tarp ju ir pirmoji autore Teresa Janevic, doktorante, Rutgers visuomenes sveikatos mokyklos docente Piscataway, NJ, teigia, kad stresas gali sukelti gliukokortikoidu - steroidiniu hormonu, kurie turi itakos angliavandeniu, riebalu ir baltymu metabolizmui, isleidima . Tai gali sumazinti testosterono lygi ir spermos gamyba vyrams.
"Jau seniai buvo nustatyta, kad stresas daro itaka sveikatai", - sako Janevicius. "Musu tyrimai rodo, kad vyru reprodukcine sveikata taip pat gali paveikti ju socialine aplinka".
Ir moterys negali buti laisvi nuo streso poveikio vaisingumui. 2014 m. Tyrimas, kuriame vadovavo Ohajo valstijos universiteto mokslininkai, nustate, kad moterys, turincios dideli su stresu susijusi fermenta savo seilese - alfa-amilazeje, buvo 29% maziau linke pastoti nei moterys, kuriu sis fermentas yra mazas. Be to, sios moterys taip pat buvo nevaisingos daugiau nei du kartus dazniau.
Kaip galite apsaugoti nuo streso sukeltu sveikatos problemu?
Zinoma, geriausias budas sumazinti su stresu susijusiu padariniu sveikatai rizika yra spresti pacia stresa.
Norint tai padaryti, pirmiausia reikia atpazinti streso simptomus. Nors jie skiriasi kiekvienam asmeniui, paprastai jie apima miego, nuovargio, perdozavimo ar nepakankamumo sunkumus, depresijos, pykcio ar dirglumo jausmus. Jus taip pat galite rukyti ar gerti daugiau bandydami valdyti stresa, o kai kurie zmones netgi isitraukia i piktnaudziavima narkotikais.
Pasak NIMH, vienas is geriausiu budu, kaip iveikti stresa, yra ieskoti kitu zmoniu paramos, ar tai butu draugai, seimos nariai ar religines organizacijos. Jei zmogus jauciasi nesugeba susidoroti su stresu, yra savizudiskos minties ar narkotiku ar alkoholio vartojimo, siekdamas iveikti stresa, organizacija rekomenduoja kreiptis pagalbos i kvalifikuota psichines sveikatos paslaugu teikeja.
Pratimai taip pat gali buti veiksminga pagalba stresui. "Mayo Clinic" paaiskina, kad fizinis aktyvumas didina smegenu "geru jausmu" neurotransmiteriu gamyba, vadinama endorfinais. Pratimai taip pat buvo susije su sumazejusiais depresijos simptomais, taip pat pagerejusia miego kokybe.
AHA teikia keleta kitu budu, kaip spresti stresa:
- Teigiamas savisvietimas: pasukite neigiamas mintis i teigiamus. Uzuot sakes: "As negaliu to padaryti", pasakyk "As padarysiu viska, ka galiu". Neigiamas pasikalbejimas padidina streso lygi
- Avariniai itampos kamsciai: jei pradesite jaucia itampa, pries pokalbi suskaiciuokite iki 10, paimkite keleta giliu ikvepimu arba eikite pasivaikscioti
- Ieskoti malonumo: uzsiemimai jums patinkanciai veiklai yra puikus budas isvengti streso. Paimkite hobi, ziurekite filma ar megaukites draugais
- Dienos atsipalaidavimas: uzsiimkite siek tiek atsipalaidavimo technika. Manoma, kad meditacija, jogas ir tai chi sumazina streso lygi.
Musu Ziniu centro straipsnyje - "Kas yra stresas? Kaip spresti stresa" - nagrineja kitus budus, kaip iveikti stresa.
Ligos kontroles ir prevencijos centrai pranesa, kad namuose gimsta apie dvidesimt procentu. Kai kurie pasirenka tai, nes tai pigiau, kiti bijo nereikalingo isikisimo i ligonines, ypac moterims, kurios anksciau turejo cezarisku vaistu ar turinciu nedideliu medicininiu problemu, del kuriu gydytojai noretu isikisti.
Ar "skaitymo veidai" galetu greiciau diagnozuoti sirdies ir plauciu ligas?
Preliminarus veido israiskos, kaip vizualus sirdies ir plauciu ligos rodikliai, tyrimo rezultatai rodo, kad zmones su rimtais sirdies ir plauciu ligomis neturi iprastu veido israisku. Paskelbdami savo rezultatus "Neatideliotinos medicinos zurnale", mokslininkai mano, kad ju isvados gali padeti gydytojams greitai nuspresti, kuriems pacientams teikti pirmenybe gydymui.
