Kaip stresas veikia oda?

Turinys

1. Poveikis stresui ant odos
2. Kada kreiptis pagalbos
3. Gydymas
4. Alternatyvios priezastys
5. Prevencija

Dauguma zmoniu kasdieniame gyvenime patiria tam tikra stresa. Berimu atsiradimas ant odos yra bendras fizinis streso simptomas, kuris gali pasireiksti mums visiems.

Atskirai, svelnios streso formos turi mazai itakos kunui. Taciau daznas ar letinis streso poveikis gali sukelti nepageidaujama salutini poveiki.

Siame straipsnyje aptariamos streso isberimo priezastys. Taip pat tiriame, kaip jie identifikuojami, apdorojami ir uzkertamas kelias.

Poveikis stresui ant odos

Nors daznai laikoma psichologine, stresas taip pat yra fizinis.

Viena is vietu, kur stresas gali tureti itakos zmogaus odai. Stresas gali paveikti oda ivairiais budais.

Stropai sukelta avilys

Stresas gali vaidinti didele ar maza itaka kasdieniame zmoniu gyvenime, taciau taip pat gali pasireiksti ir fiziniais budais.

Stresas gali sukelti avilio protruki, kuris gali sukelti streso isberima.

Stropai yra auginami, raudonos spalvos demeles ar riebalai. Jos skiriasi dydziu ir gali atsirasti bet kurioje kuno vietoje.

Juos paveiktos sritys gali niezti. Kai kuriais atvejais jie liepsnosi dilgciojimo ar deginimo pojuciu.

Sios aviles gali atsirasti del ivairiu priezasciu, tokiu kaip:

• salta arba siluma
• infekcija
• tam tikrus vaistus, iskaitant antibiotikus

Dazniausias uodegu saltinis yra kenksmingas alergenas. Pavyzdziui, su sienliges paveiktu asmeniu gali atsirasti dilgeliu del ziedadulkiu.

Emocinis stresas taip pat gali sukelti avilio protruki. Gali atsirasti daugybe hormoniniu ar cheminiu pokyciu, susijusiu su stresu.

Sie pokyciai gali paskatinti kraujagysles plesti ir nuteketi, sukelti raudonu ir patine odos pleistrus. Atsirandancius avilius gali pabloginti:

• alkoholio ar kofeino vartojimas
• silta temperatura

Stresas gali pabloginti esamas odos bukle

Stresas gali uzkirsti kelia egzistuojancioms odos problemoms tinkamai isgydyti. Pavyzdziui, stresas gali pabloginti odos bukle, zinoma kaip psoriaze ir egzema.

Kada kreiptis pagalbos

Stropai gali apimti visa kuna ir reikia ieskoti gydymo, kad butu lengviau sudirginti.

Streso berimas gali buti laikomas uminiu, jei jis issivysto maziau nei 6 savaites. Jei jie islieka ilgiau, jie laikomi letiniais.

Paprastai isberimai po keliu dienu isvalomi ir gydymo nebutina. Butina ieskoti pagalbos, jei isberimai uztrunka ilgiau, negu reikia.

Patyres aviliu protrukis gali buti nemalonus, nepaisant to, kada jis isvalomas. Tokiais atvejais asmuo turetu kreiptis gydymo, siekiant palengvinti dilgeliu sukelta sudirginima.

Panasiai dauguma stresiniu isberimu yra gana lengvi, taciau rekomenduojama imtis veiksmu protrukiui valdyti, kad sumazintu jo poveiki.

Ypac berimas gali sukelti nelaimes. Tai gali sustiprinti asmens stresa ir pabloginti berima.

Avizas kartais gali apimti visa kuna arba kartu su:

• odos lupimasis ar lizdines ploksteles
• karsciavimas
• skausmas

Jei taip, tai gali reiksti rimtesne bukle ar alergija, ir nedelsiant reikia pasitarti su gydytoju.

Gydymas

Gydymas streso isberimu paprastai gali buti atliekamas namuose, naudojant nereceptinius antihistamininius preparatus. Tai turetu palengvinti niezejima.

Arba odos ausinimas taip pat gali sumazinti niezejima. Tai galima pasiekti vesioje vonioje arba saltuoju kompresu.

Sunkesniais atvejais gydytojas gali paskirti trumpa kursa:

• stipresni antihistamininiai vaistai
• steroidai
• antibiotiku tabletes

Jei berimai tesiami, gydytojas gali nukreipti asmeni i odos specialista, kuris ir toliau skirs vaistus, bandydamas nustatyti aviliu sukelti.

Kai kurie zmones taip pat gali pastebeti, kad ju isberimas yra susijes su kitu salygu, pvz., Angioneurozine edema ar anafilaksija, vystymusi. Tai tures itakos berimu gydymui, atsizvelgiant i komplikaciju pobudi.

Penkios gyvybiskai svarbios odos sveikataiRaskite kitus odos apsaugos budus spusteledami ciaSkaityti dabar

Alternatyvios priezastys

Berimas gali tureti kita priezasti, pvz., Egzema, kuri gali pasirodyti kaip raudonos pleistrai.

Galbut berimas yra kito veiksnio, nei streso, rezultatas:

• Silumos isberimas: Karsto ir dregno klimato poveikis gali sukelti karscio berima.
• Ekzema: Si letine bukle gali pasireiksti bet kuriame amziuje. Jis pasizymi mazais smugiais ant odos, kurios gali issivystyti, kad susidarytu tankus raudoni pleistrai, zinomi kaip ploksteles.
• Kontaktinis dermatitas: Tai sukelia alergenas, pvz., Ypac muilas ar juvelyriniai dirbiniai, kurie lieciasi su oda.
• Pityriasis rosea: Tai yra iprasta odos bukle, budinga dideli berimai, daznai apsupti mazesniu issiverzimu ar berimu.
• Rosacea: Rosacea berimai daznai (bet ne visada) atsiranda ant veido ir gali islikti savaitemis ar menesiais. Sios bukles isgydymo nera, ir, nepaisant gydymo, gali atsirasti berimas.

Prevencija

Dazniausiai pasireiskia stresas. Geriausias budas isvengti streso isberimo yra sumazinti streso poveiki. Deja, tai ne visada imanoma.

Tam tikri stresoriai, sukelianti stresa, gali buti neisvengiami. Tai apima sudetingas darbo situacijas ar santykius. Taciau galima daryti tai, kas padeda zmogui sugebeti spresti stresa.

Vienas is budu yra dirbti su gyvenimo budo veiksniais, siekiant sumazinti streso poveiki:

• isitraukia i iprastus pratimus
• po sveikos ir subalansuotos mitybos

Stresas taip pat gali buti sprendziamas taikant terapijos ar poilsio metodus, kurie, zinoma, yra naudingi. Vienas is tokiu budu yra meditacija.

Streso poveikio pasalinimas ar sumazinimas gali buti sudetinga uzduotis. Veiksmingiausios strategijos skirsis priklausomai nuo stresoriaus ir individo pobudzio.

Negales visada isvengti streso del kuno svorio. Tokiomis aplinkybemis streso isberimas gali buti neisvengiamas.

Jei pasireiskia streso isberimas, svarbu kuo labiau sumazinti diskomforta, kuri jis sukelia, ir isvengti bukles pablogejimo.