Sie neuronai "gali mums" leisti valgyti net ir tada, kai esame pilni

Maistas yra atlygis natura ir, tuo geriau jis skonis, tuo labiau jaudina jis. Nauji tyrimai pelems identifikuoja neuronus ir smegenu sistemas, reguliuojancias grauziku malonuma valgant. Kai kurie is siu neuronu mechanizmu taip pat dalyvauja apdovanojimu apdorojime.
Nauji tyrimai rodo, kad apetitas kontroliuoja smegenu lasteles pelems, kurios greiciausiai egzistuoja ir zmonese. Tyrimai gali tureti dideles itakos zmonems su valgymo sutrikimais.

Naujas tyrimas, paskelbtas zurnale Gamtos neurologija nustato neuronus ir neuronines grandines, kurios kontroliuoja, kiek malonumo peles - ir turbut ir zmones - gauna is valgymo.

Mastrichto universiteto Max Plancko neurobiologijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Friedricho Mieschero institutu Bazelyje, Sveicarijoje, nusprende isnagrineti smegenu mechanizmus, kurie reguliuoja apetita ir maisto vartojima.

Pirmieji trys tyrimo autoriai yra Amelia Douglass, Hakan Kucukdereli ir Marion Ponserre - visi trys doktorantai, kurie siame tyrime dirbo kartu su kitais tyrejais ir vyresniaisiais autoriais prof. Rüdiger Klein, Max Plancko Neurobiologijos instituto direktoriumi.

Kaip autoriai paaiskina, zinoma, kad musu apdovanojimu paieskos ir atlyginimo apdorojimo smegenu procesai taip pat kontroliuoja apetita, bet ar nezinoma, kaip ir ar kitos smegenu sritys gali atlikti savo vaidmeni.

Komanda taip pat paaiskina, kad ankstesni tyrimai parode, kad smegenu regionas, vadinamas amygdalos centriniu branduoliu (CeA), yra susijes su serimo ir apdovanojimo perdirbimu, taciau butent tai, ka neuronai ir grandines skatina elgesi, nebuvo aiskus.

Migdolai yra smegenu regionas, kuris yra svarbus emociju apdorojimui, sprendimu priemimui, emociskai reikliu situaciju reagavimui ir mokymui kartu su bauginanciais ar maloniais ivykiais.

Kaip pasakojo prof. Klein, mokslininkai is Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje jau nurode, kad neuronu klase, vadinama PKC delta neuronais, kurie gyvena sioje CeA srityje, gali uzkirsti kelia pelems.

"As radau si" anoreksijos neuronu "tyrima amigdaloje patraukliai", - sako prof. Klein. Taigi, naujam tyrimui mokslininkai nusprende nustatyti, ar yra kitu neuronu, susijusiu su apetitu ir maisto vartojimu.

Komanda daugiausia demesio skyre kitokiam CeA pagrindu veikiantiems neuronams, vadinamiems HTR2a neuronais.

Studijuoja HTR2a neuronus

Tyrejai naudojo keleta novatorisku optogenetikos ir farmakogeneziniu metodu, noredami istirti siuos neuronus. Optogenetika yra pazangiausia technologija, genetiskai pakeicianti neuronus, kad jie taptu jautrus sviesai. Tuomet, kai tinkamas sviesos daznis, tyrejai gali selektyviai ijungti ir isjungti tam tikrus neuronus.

Panasiai farmakogenetine priemone, vadinama giliuju smegenu kalcio vaizdavimu, leido mokslininkams genetiskai pakeisti neuronus taip, kad jie taptu fluorescuojanciais ir todel butu atsekami kontaktuojant su kalciu.

Kitas neuronu sekimo budas buvo naudojamas naudojant pasiutliges virusa. Virusiniu neuronu sekimo budai pastaraisiais metais revoliucionavo neuroanatomija, leidzianti neurologams zymeti smegenu jungtis.

Kaip HTR2a neuronai kontroliuoja apetita

Naudodami siuos metodus, mokslininkai sugebejo parodyti - in vivo - kad HTR2a neuronai "moduliuoja maisto vartojima, skatina teigiama sustiprinima ir veikia valgant".

"Is esmes mes parodeme, kad HTR2a lasteles turi teigiama poveiki pelems pelems suvartotiems maisto produktams ir kad peles patinka, kai sios lasteles yra aktyvios", - sako Douglasas.

Konkreciai, komanda parode, kad siu neuronu ijungimas priverte peles valgyti ilgiau. Is tiesu sis poveikis buvo dar akivaizdesnis, kai peles jau buvo uzpildytos.

Be to, tolesni eksperimentai parode, kad pelems patinka, kad sie neuronai aktyvuoti; naudodamiesi tyrime numatytais vaistais, grauzikai gali ijungti siuos neuronus paspausdami jungikli su snukio.

Bendrai vadovaujantis autorius Kucukereli issamiai apibudina isvadas: "Buvo aisku, kad pelems patinka aktyvios HTR2a lasteles - jos negalejo palikti jungiklio".

"Kai mes konkreciai isskyreme tik HTR2a lasteles, peles ir toliau valge reguliariai ir ilgiau nesumazino svorio, o kai mes inaktyvino lasteles, peles nevalge tiek valgymo, tiek valgio, net jei jie buvo alkani."

Svarbu pastebeti, kad sie neuronai, atrodo, daro itaka peliu apetitui tik tada, kai grauzikai jau pradejo valgyti. Atrodo, kad HTR2a lasteles nebuvo aktyvios, kai pelems buvo paprasciausiai supazindinta su maistu.

Tai parode mokslininkams, kad HTR2a gali paveikti maisto skoni. Is tiesu, tyrejai galejo "padaryti" pelems megautis tam tikru skoniu, kuri pries tai jie nenorejo paprasciausiai ijungti sias lasteles.

Kaip du neuronu tipai slopina vienas kita

Galiausiai, tyrimas parode intriguojancia dinamika tarp HTR2a neuronu ir PKC-delta, kuriuos ankstesnieji tyrimai nustate amygdaloje. Istyrus neuroninius tinklus, mokslininkai atskleide sinapsini grandine, kuri rodo, kad HTR2a neuronai ir PKC delta neuronai gali viena kita slopinti.

Velyva nakti snacking gali pakenkti jusu odaiAr galite vel valgyti vakara, kad jusu oda butu labiau pazeidziama ultravioletiniu spinduliu pazeidimu?Skaityti dabar

"Valgydamas kazka blogo aktyvina PKC delta lasteles, taip slopindamas HTR2a lasteles, todel gyvunai sustoja", - aiskina vienas is autoriu Ponserre. "Priesingai, valgant kazka skanu, aktyvina HTR2a lasteles, tokiu budu slopindama PKC delta lasteles, todel maisto vartojimas yra susijes su atlygiu."

"Zinoma, turime gera atspirties taska, norint istirti maisto vartojimo, emocines bukles ir atlygio sistemos sasajas. Tiketina, kad zmogaus smegenyse yra panasiu lasteliu ir grandiniu, ir tai taip pat galetu buti idomi moksliniu tyrimu sritis zmonems padeti su valgymo sutrikimais. "

Prof. Rüdiger Klein