Ekskursijos po Iraka ir Afganistana isskiria tuos karius, kurie patiria didziausia savizudybiu rizika

Tyrejai istyre duomenis is 9 791 armijos personalo, kuris bande savizudybe karuose Afganistane ir Irake, nustatydamas uzsienieciu kariu ir karininku rizikos veiksnius.
Kariuomenes pareigunai buvo daug mazesni nei savavaliskai kareiviai.

Remiantis tyrimo duomenimis, JAMA psichiatrija, nuo 2004 iki 2009 m. armija patyre ilgiausia nuolatini savizudybiu skaiciaus padidejima, lyginant su kitomis JAV karinemis sakomis (juru laivyno, juru pestininku ir oro pajegu). Nepataliniai bandymai smarkiai isaugo, nes mirtini bandymai padidejo.

Dr Robertas Ursano, Medicinos mokslu universiteto Sveikatos mokslu universitetas Betesdoje, ir jo bendraautoriai nustate rizikos veiksnius tarp duomenu. Idarbintieji kareiviai turejo didesne tikimybe nusizudyti, jei jie buvo:

• Moteris
• Buvo atvyke i armija 25 metu ar vyresni
• Buvo siuo metu 29 metai ar jaunesni
• Buvo nebaigta vidurine mokykla
• Buvo ju pirmieji 4 tarnavimo metai
• Buvo psichines sveikatos diagnoze praejusi menesi.

Tyrimai rodo, kad moterys, i kurias itraukiami kareiviai, yra daugiau nei du kartus dazniau nei vyrai, i kuriuos itraukiami kareiviai siekdami nusizudyti, nepaisant to, kad jie sudaro tik 13,7 proc. Aktyvios darbo reguliarios armijos, todel gali buti svarstomi rizikos vertinimo veiksmai, sako autoriai.

Mokslininku vertinimai parode, kad kareiviai labiau linke patekti i savizudybe nei savo vadovaujantys pareigunai.

Igijusioms moterims buvo beveik 13 kartu didesne moteru pareigunu rizika nusizudyti; ir idarbinti kareiviai, atvyke i armija 25 metu ar vyresni, buvo daugiau kaip 16 kartu didesne uz tos pacios amziaus grupes pareigunu rizika.

Autoriai daro isvada:

"Idarbintieji kareiviai savo pirmojo darbo apzvalgoje yra labiausiai mediciniskai dokumentuojami bandymai nusizudyti. Kareiviai, turintys nesena psichines sveikatos diagnoze, yra ypac dideli.

Rizikos strategija, apimanti tokius veiksnius kaip lytis, rangas, amzius, tarnybos trukme, dislokacijos statusas ir psichines sveikatos diagnostika i tikslines prevencijos programas, gali tureti didziausia poveiki gyventoju sveikatai JAV armijoje ".

Dr Ursano ir komanda naudojo duomenis apie dokumentinius pasikesinimus del savizudybiu aktyviu JAV kariuomenes nariu karo metu Afganistane ir Irake is kariuomenes studijos, siekiant ivertinti rizikos ir atsparuma tarnybos nariams (kariuomenes STARRS).

Aukstesne pozicija yra mazesne rizika

Nors uzsienietiski kareiviai sudare 83,5 proc. Aktyviu pareigu armijos kariu, jie sudare beveik visus bandymus nusizudyti (98,6 proc. Arba 9,650 atveju).

Tyrimo laikotarpiu tai prilygsta bendrajam 377 pacientu skaiciui 100 000 zmoniu metu.

Kariuomenes vadai (tiek pavede, tiek pavede) sudare 16,5 proc. Reguliariosios armijos, taciau tik 1,4 proc. Bande savizudybes (141 byla), prilygstanti bendrajam 27,9 proc. 100 000 zmoniu metu.

Savizudybiu pavojaus didziausias laikas idarbintam kareiviui buvo antrasis pareigunu menuo, po kurio rizika sumazejo, nes tarnybos trukme padidejo.

Grupes, kurios bande nusizudyti, buvo mazesnes:

• Juoda, Ispaniskas ar Azijos rases ar tautybe
• Siuo metu yra dislokuoti idarbinti kareiviai (palyginti su kitais idarbintomis kareivemis).

Tyrimo autoriai pateikia sia rekomendacija:

"Busimose studijose turetu buti nagrinejama rizika nusizudyti, atsizvelgiant i kitas karines savybes (pavyzdziui, karines profesines specialybes, ankstesniu dislokavimo atveju skaiciu, skatinimo ir sumazinimo istorija) ir psichines sveikatos rodiklius (pavyzdziui, psichiatriniu diagnoziu skaiciu ir tipus, gydyma istorija)."

Parkinsono liga gali buti "smegenu luzio isdegimo"

Parkinsono liga gali buti del energijos krizes smegenu lastelese, kurios turi neiprastai didelius energijos poreikius, siekiant kontroliuoti judejima. Krize lemia, kad lasteles perkaista ir degina save. Tyrejai nustate, kad Parkinsono liga atsiranda sudetinguose neuronuose su daugybe saku, reikalaujanciu auksto energijos lygio.

(Health)

Baimina, kad sterilizavimo procedura yra nesaugi

Remiantis tyrimais, paskelbtais BMJ, pacientams, kuriems atlikta sterilizacija historeziniu budu, yra daug didesne pakartotinio gydymo rizika, palyginti su pacientais, kuriems atliekama laparoskopine sterilizacija. Naujesne sterilizavimo forma negali buti saugesne. Abieju proceduru nauda ir rizika turetu buti aptariama su pacientais, siekiant padeti jiems nuspresti del geriausio pasirinkimo, sudaryti komanda is Kornelio universiteto, Ithaka, NY.

(Health)