Ka mes zinome apie skirtingus MS tipus?

Turinys

1. Tipai
2. Simptomai
3. Gydymas
4. Outlook
5. Priezastys

Issetine skleroze yra autoimunine liga, paveikianti centrine nervu sistema. Liga sutrikdo informacijos srauta smegenyse ir tarp smegenu ir kuno.

Pacientams, sergantiems issetine skleroze (MS), imunine sistema atakuoja centrine nervu sistema (CNS). Kadangi tai ir toliau vyksta, simptomai pablogeja.

Siame straipsnyje nagrinejami ivairus MS tipai, galintys paveikti zmones ir kaip ju simptomai skiriasi viena nuo kitos.

?

Tipai

Jei turite kokiu nors MS simptomu, turite kreiptis i sveikatos prieziuros specialista.

Yra penki pagrindiniai MS tipo ligos ar ligos kursai.

Nustatydami specifini MS tipa, gydytojai ir tyrinetojai gali sutelkti savo gydyma ir tyrimus, kad gautu geresniu rezultatu.

Klinikiniu poziuriu atskirtas sindromas (NVS)

Tai laikoma pirmuoju is MS tipu. Kad butu diagnozuota NVS, neurologiniai simptomai, kuriuos sukelia uzdegimas ar mielino praradimas, turi trukti 24 valandas. NVS gali sukelti kitu tipu MS, taciau kai kurie NVS nariai niekada nesigilina.

Recidyvuojanti-persiuncianti MS (RRMS)

Tai dazniausia MS forma, ir ji sudaro mazdaug 80-85 proc. Pradiniu diagnoziu. RRMS apima aiskius uzdegimines veiklos epizodus ir aiskiai apibreztus nauju ar pasikartojanciu neurologiniu simptomu isbrinimus. Zmogus su RRMS paprastai patiria visiska arba dalini susigrazinima tarp epizodu.

Su RRMS, liga nera pazanga tarp recidyvu.

Pirmine progresuojanti MS (PPMS)

Tokios MS yra maziau paplitusi, jos sudaro apie 10-15 proc. Visu atveju. Su PPMS neurologine funkcija sutrikusi ir blogeja, kai ligos progresuoja. Zmonems, sergantiems PPMS, ligos progresavimo metu retkarciais atsiranda ploksciu. Progresuojant simptomai gali buti laikini, siek tiek patobulinti, taciau nera recidyvu.

Antrine-progresuojanti MS (SPMS)

SPMS paprastai vertinamas kaip kita ligos stadija tiems zmonems, kurie jau turi RRMS. Apie 50 proc. Zmoniu, turinciu RRMS, per 10 metu sukuria SPMS, beveik 90 proc. Tai daro po 25 metu.

SPMS yra panasus i RRMS, taciau gali buti, kad kartais gali atsirasti recidyvai, nedideli remisijos ir ploksciosios.

Progresyviai atsinaujinanti MS (PRMS)

PRMS laikoma progresine MS forma nuo pat pradziu. Yra aiskiu, uminiu recidyvu, kai atsinaujinimas isnyksta arba visiskai neatsiranda. Taciau zmonems, turintiems PRMS, liga ir toliau vyks tarp recidyvu. Kai kurie gydytojai mano, kad PRMS gali buti PPMS potipis, nes jie turi panasia istorija.

Simptomai

MS simptomai skiriasi, taciau nuovargis ir silpnumas yra dazni.

Simptomai skiriasi nuo zmogaus iki zmogaus. Net jei zmones turi tokio paties tipo MS, simptomai gali buti skirtingi.

Taciau kai kurie simptomai dazniausiai yra susije su visu rusiu MS.

Jie apima:

• Nemalonumas ir dilgciojimas
• Nuovargis
• Silpnumas
• Vizijos problemos
• Galvos svaigimas ar koordinavimo problemos

Nors zmones su skirtingu tipu MS gali rodyti panasius simptomus, zmones, turintys tam tikra ligos tipa, gali sukelti specifinius simptomus.

Pavyzdziui, zmones su RRMS daznai patiria dvejoniu ar tirpima, vienos ar kitos akies regejimo praradimo epizodus, neatideliotinus slapimo poreikius, dviguba regejima, nuovargi, silpnuma ir pusiausvyros sutrikimus.

Priesingai, PPMS paprastai susizaloja ne tik smegenis, bet ir veikia stuburo smegenis. Zmones, turintys tokio tipo liga, gali tureti problemu vaikscioti, kietos kojos ir problemu su pusiausvyra.

Skirtingai nuo RRMS, sie simptomai tampa vis blogesni ir nera tarp ju atsinaujinimo laikotarpiu. SPMS funkcijos yra maziau ryskus recidyvo laikotarpiais. Asmuo, turintis SPMS, gali tureti simptomu, tokiu kaip zarnyno ir slapimo pusles sutrikimai, silpnumas ir koordinavimo problemos, kietos ir standzios kojos, depresija, nuovargis ir mastymo problemos.

Zmonems, turintiems PRMS, dazniau pasireiskia raumenu spazmai, silpni raumenys, letinis skausmas, sumazejes seksualinis susijaudinimas, regos pokyciai, galvos svaigimas ir sumazeja slapimo pusles funkcijos.

Diagnostika MS

Asmuo, turintis NVS, gali tureti panasiu simptomu kaip ir asmuo, turintis MS, taciau jie viena karta patirs simptomus.

Jei diagnozuojama MS, zmogus privalo irodyti zala bent dviem atskirose savo CNS srityse, tokiose kaip smegenys, nugaros smegenys ir optiniai nervai. Problemos turi ivykti maziausiai viena menesi. Kitos salygos gali tureti panasiu simptomu, todel gydytojui reikes atmesti visas kitas galimas diagnozes.

Issetine skleroze: ko jums reikia zinotiSuzinokite daugiau apie issetine skleroze (MS).Skaityti dabar

Gydymas

Tyrimai rodo, kad mazai vitamino D gali pasireiksti MS.

Dazniausiai gydymas yra vaistas.

Vaistu vartojimo rezimai labai skiriasi nuo zmoniu, o dozes gali buti kas savaite ar kas menesi.

Gydymo veiksmingumas priklauso nuo MS tipo. Pavyzdziui, zmones su RRMS ir PRMS yra jautrus ligoms modifikuojantiems vaistams, kurie sumazina recidyvu skaiciu. Tai taip pat gali sumazinti negalias ir ligu aktyvuma.

Kai kurie tyrejai teigia, kad vitamino D trukumas gali buti galimas MS progresavimo veiksnys.

Priesingai, zmones su PPMS ir SPMS yra maziau reaguoja i vaistus.

Vietoj to, gydymas siekiama kontroliuoti simptomus tik is dalies su vaistiniais preparatais. Gydytojai rekomenduoja zmonems, turintiems tokio tipo MS, naudotis pratimais, uztikrinti, kad jie vartotu sveika mityba ir gautu tam tikra fizine terapija. Tyrimai rodo, kad kai kurios progresuojancios MS formos gali reaguoti i auksta biotino, vitamino B kieki.

Zmones su MS gali suvokti, kad sie alternatyvus gydymo budai gali sumazinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybe.

Kada pamatyti gydytoja

Kiekvienas, turintis kokiu nors MS simptomu, turetu kreiptis i gydytoja.

Ankstyvoji MS diagnostika gali padeti veiksmingiau valdyti simptomus. Liga ankstyvojoje ligos pradzioje gali suletinti ligos eiga.

Outlook

Sunku nuspeti, kaip kiekviena MS rusis tiesiogiai paveiks asmeni arba kokio tipo vaizdas yra geriausias.

Taciau RRMS paprastai turi geresne perspektyva, nes tarp ligos progresavimo gali buti metu, o ligos progresavimas tarp epizodu nera.

Taciau zmones su RRMS dazniausiai vystosi SPMS, kuris yra progresuojantis ir maziau reaguoja i vaistus.

PPMS ir PRMS gali buti laikomi blogiausiais poziuriais del ju pazangos. Jie paprastai buna silpnesnesni, o liga progresuoja net ir recidyvo metu, kurios gali atsirasti ar ne.

Priezastys

MS priezastys lieka nezinomos, bet, atrodo, tam tikri aplinkos ir genetiniai veiksniai sukelia liga.

Rizikos veiksniai, kurie didina MS issivystymo tikimybe, yra sie:

• Amzius: recidyvuojanciu MS tipu simptomai paprastai buna 20-50 metu amziaus zmonems. Progresyvios formos paprastai atsiranda mazdaug po 10 metu, o ne atsinaujinancios formos.
• Lytis: recidyvuojanciomis formomis moterys yra 2-3 kartus dazniau paveiktos nei vyrai. Taciau progresyvios formos yra vienodai vyrams ir moterims.
• Seimos istorija. Asmeniui, turinciam artima giminaicio, kuriam yra MS, yra didesne jo vystymosi rizika.
• Vieta: MS dazniau pasitaiko klimato salygomis gyvenantiems zmonems.
• Infekcijos. Nustatytos kelios viruso galimos MS priezastys.
• Asmenine autoimuniniu ligu istorija. Zmonems, kuriems yra skydliaukes liga, 1 tipo cukrinis diabetas ir uzdegimine zarnu liga, yra didesne rizika susirgti MS.