JAV organu trukumas - numanomas sutikimas nera sprendimas

Naujojo John Hopkinso tyrimo duomenimis, organu donorystes rodikliai Jungtinese Amerikos Valstijose greiciausiai nepadides, kai pasikeis nuo pasirinkimo proceso, kai asmenys, pavyzdziui, atsisakys vairuotojo pazymejimo paraiskos langelio, kad galetu atsisakyti proceso, vadinamo " kad asmuo automatiskai paaukotu savo organus, nebent jie aiskiai priestarauja, kol jie yra gyvi.
Keletas organu donorystes palaiko spauda, kad pakeistu pasirinkimo procesa siekiant igyvendinti numanomo sutikimo sistema, nes tai butu teigiamos pastangos siekiant isspresti didziuli organu trukuma salyje. Jie teigia, kad nors dauguma zmoniu remia donoryste, jie niekada oficialiai neiraso savo pageidavimu ir gali palengvinti problema, susijusia su sielvartojanciomis seimomis apie organu donoryste savo mylimo mirties metu.
Kiekvienais metais keli tukstanciai zmoniu mirsta, laukdami organu, kurie niekada neprasidejo, ir daugelis gyvybingu organu niekada negales buti dovanoti.
Dr Dorry L. Segev, Johns Hopkins universiteto medicinos mokyklos chirurgijos docentas ir tyrimo vadovas, paskelbtas internete zurnale Transplantacija komentarai:

"Atsisakymas nera stebuklinga kulka, tai nebus magiskas atsakymas, kurio mes ieskojome. Kai atsisakoma, suvokimas tampa:" Mes paimsime jusu organus, nebent atliksite laiko uzpildyti forma ". Tai yra pavojingas suvokimas. Mes tik norime panaudoti paaukotus organus is zmoniu, kurie ketina dovanoti ".

Jis priduria, kad priverstinio sutikimo politikos vykdymas kelia sudetingus etikos klausimus ir gali sutrikdyti transplantacijos bendruomenes ir placiosios visuomenes santykius, o tai turetu buti viena is abipuses paramos.
Segev ir jo kolegos atliko issamius interviu su transplantacijos ekspertais is 13 Europos saliu su prielaidu, kad yra priimti teises aktai, ir nustate, kad, nepaisant istatymo, nepasirinkus organu donorystes procesas siose salyse labai nesiskyre, palyginti su pasirinkta politika tokias kaip JAV

Ju isvados taip pat parode, kad tarp tautu, kuriose buvo tiriamos organu donorystes normos, Ispanijoje daugiausia mire 34,1 mirusiu donoru vienam milijonui gyventoju, po ju Portugalijoje buvo 26,7, o trecia - 26,3 donorai JAV.
Interviu vedes Hopkinso tyrejas Brian J. Boyarsky teigia:

"Neatrodo, kad paprasciausiai turint prielaida, kad istatymai del sutikimo del knygu, kad auku tarifai pakils".

Pasak Segevo, Jungtiniu Valstiju gydytojai susisieks su seimos nariais ir klausia, ar jie vis tiek noretu dovanoti savo artimuosius organus, neatsizvelgiant i tai, ar mirusysis buvo iregistruotas kaip organu donoras, ar ne. Tai seima, galinti priimti galutini sprendima, neatsizvelgiant i mirusiojo paskelbtus ketinimus.
Tyrejai taip pat pastebejo, kad net tose salyse, kuriose yra numanomas sutikimas, gydytojai vis dar aptare donorystes klausimus su seima mirus savo artimiesiems, nepaisant to, kad jiems buvo leista transplantuoti siuos organus. Sesi is 13 saliu faktiskai teisiskai reikalauja, kad gydytojai konsultuotusi su mirusiojo giminaiciais, kad islaikytu skaidruma del donorystes proceso ir gautu issamia potencialios donoro medicinine ir socialine istorija. Dalyviai pranese, kad, bijodama neigiamos spaudos, bet taip pat gerbti sielvartojancios seimos norus uzkirsti kelia psichologinei zalai, donoryste nebus tesiama, jei seima priestarautu visose, isskyrus viena (Portugalija) is tirtu saliu.
"Segev" tvirtina, kad igyvendinus numatytus sutikimo teises aktus butu labai daug laiko, su minimaliu atlygiu. Jis atkreipia demesi i tai, kad daugelyje saliu, kuriose numatomas sutikimas, organu donorystes yra daug mazesnes nei JAV ir sakoma, kad is saliu, tokiu kaip Ispanija, kuri yra pirmaujanti salis Europoje organu donorystes srityje, turetu buti ismokti pamoku.

Kiekviena Ispanijos ligonine yra skirta gydytojams, kurie zino apie transplantacijos klausimus ir pateikia potencialiu donoru ekrana, tvarko ju prieziura ir seimos narius. Pasak Segevo, pagrindine priezastis, del kurios Ispanijoje buvo didesni donorystes rodikliai, yra sie specialus gydytojai, o ne tik egzistuojantis tariamas sutikimas.
Jis teigia: "Mes turime skatinti supratima apie transplantacijos ir transplantacijos klausimus, noredami isigyti daugiau organu gyvybei priklauptoms transplantacijoms, o ne priversti zmones paaukoti savo artimuju organus, jei jie neissilaikys iki mirties", pridurdamas, kad svarbiausias faktas " yra tai, kad zmones turi buti labai aiskus su savo artimojo giminaiciu, kol jie vis dar gyvi, ar jie nori buti organu donorais, ar ne. Tas, kas galiausiai priims sprendima ".
Kiti tyrime dalyvave Johns Hopkins tyrejai yra Erin C. Hall, M.D., M.P.H .; Neha A. Deshpande, B.A.; R. Lorie Rosas, Sc.M .; Robert A. Montgomery, M.D., D.Phil .; ir Donaldas M. Steinwachs, Ph.D.
Parase Petra Rattue