Kodel pacientai nenori atskleisti depresijos simptomu savo seimos gydytojui?

Dazniausiai pasitaikancios priezastys, del kuriu pacientai nenori atskleisti depresiniu simptomu savo gydytojams, yra ju susirupinimas, kad jiems bus rekomenduojama vartoti antidepresinius vaistus, o kiti gali manyti, kad gydymas ne pirmines sveikatos prieziuros gydytojo (seimos gydytojo) Kalifornijos universiteto mokslininkai is Daviso pranese apie psichines problemas Seimos medicinos dienrasciai. Jie pridure, kad daug pacientu nemegsta idejos kreiptis i psichiatra arba suzinoti apie ju darbdavius.
Siame tyrime Robertas A. Bellas, mokslu daktaras ir kolektyvas nusprende nustatyti, kodel depresijos simptomai pacientams yra nepakankamai informuoti. Jie atliko telefono tyrima, kuriame dalyvavo 1054 suaugusieji, kurie dalyvavo Kalifornijos elgesio rizikos veiksniu tyrimo sistemoje. Jie buvo paklausti, ar ju seimos gydytojui nepateike issamios informacijos apie ju depresijos simptomus (o jei ne, kodel ne), kai kurie demografiniai duomenys, taip pat kai kurie klausimai, susije su ju isitikinimu del depresijos.
Jie nustate, kad:

• 43 proc. Dalyviu teige, kad bent viena priezastis ju gydytojams nepasakojo apie ju depresija
• 22,9% nepasake seimos gydytojui, nes mane, kad rekomenduos antidepresantu
• Asmenys, neturintys depresijos istorijos, labiau linke manyti, kad seimos gydytojas nesprendzia psichiniu ligu
• Tie, kurie neturi depresijos istorijos, linke nesijausti patogiai, kai kreipiasi i psichiatra
• Tie, kuriems buvo sunkesni depresijos simptomai, ivertino 10 is 11 informacijos atskleidimo kliuciu, susijusiu su ju motyvacija, palyginti su tomis, kurios neturi simptomu
• Labiau tiketina, kad moterys, ispaniskai kalbancios ir mazai socialiai ekonomines padeties zmones susirupine del stigmatizavimo del depresijos arba manydami, kad tai yra kazkas, kas turetu buti ju valdoma

Autoriai apibendrino zurnale:

"Daugelis suaugusiuju pritaria isitikinimams, kurie depresijos metu gali slopinti aiskius prasymus del pagalbos is ju pirmines sveikatos prieziuros gydytojo. Reiketu parengti intervencijas, kad paskatintu pacientus atskleisti depresijos simptomus ir gydytojus paklausti apie depresija."

Depresija

Liudesys ir jausmas "prislegtas" yra jausmas, kuris atsitinka visiems - tai nebutinai yra klinikines depresijos pozymis. Depresinis sutrikimas atsiranda tada, kai problema trukdo kasdieniam zmogaus gyvenimui, kai jis ar ji negali tinkamai veikti - kai nukentejusiems zmonems, ypac tiems, kurie rupinasi jo / jos, yra paveikta.

Yra keletas depresijos tipu, iskaitant didziaja depresija (didele depresija), distumioma sutrikima (distinima), psichoze slopinancia depresija, po gimdymo depresija (po gimdymo depresija), SAD (sezonini afekto sutrikima) ir bipolini sutrikima (manijos ir depresijos susirgimus). Kai kuriose psichinese salygose depresija gali buti papildoma salyga, tokia kaip potrauminis streso sutrikimas (PTSS).
Depresija gali paveikti zmones ivairiais budais; simptomai, turintys itakos vienam asmeniui, gali buti ne tokie patys kaip tie, kurie paveikia kita. Dazniausi su depresija susije pozymiai ir simptomai gali buti:

• Nepertraukiamas tustumos ir liudesio jausmas
• Ilgalaikis nerimas
• Bejegiskumas
• Nerimas
• Miego sutrikimai - tai gali buti nemiga arba per daug miega
• Dirgstumas
• Pomegiai ir veikla, kuri kazkada buvo malonu, siuo metu nera idomios
• Libido praradimas (nera susidomejimo seksu)
• Nuovargis
• Koncentracijos problemos, kartais atminties problemos, sunku priimti sprendimus
• Overeating, apetito stoka, valgymo iprociu pasikeitimas
• Savizudiskos mintys
• Galvos skausmas, virskinimo sutrikimai, skausmai ir skausmai - kurie paprastai negereja taikant standartinius gydymo metodus

Depresija, net sunkios formos, yra labai isgydoma. Kuo anksciau zmogus su depresija gydosi, tuo efektyvesnis jis bus. Tyrimai parode, kad ankstyva intervencija zymiai sumazina pasikartojimo tikimybe.
Parase Christian Nordqvist