Moterys "gali buti blogesnes nei vyru" rizikingose ??situacijose darbe

Naujas tyrimas rodo, kad kalbant apie rizikinga situacija darbo vietoje moterys dazniau patiria didesni nerimo lygi nei vyrai, o tai gali tureti neigiamos itakos ju veikimui.
Pasak mokslininku, moterims kyla didesnis nerimas, kai yra rizikinga situacija darbe. Tai gali pakenkti ju veiklai.

Tyrimo grupe, iskaitant Stanfordo universiteto, Kalifornijos sociologijos doktoranto kandidata Susana R. Fiska, neseniai pristate savo isvadas Amerikos sociologijos asociacijos 109-ame metiniame susirinkime.

Fisk apibrezia rizikinga padeti kaip bet kuria aplinka, kuri gali sukelti neaisku rezultata - aplinkybe, kai igudziu ir galimybiu derinys gali sukelti teigiama ar neigiama rezultata.

Ji pazymi, kad rizikinga situacija dazniausiai susijusi su fiziniais ar finansiniais isipareigojimais, taciau sakoma, kad daugelis is musu daznai dalyvauja nestabiliose situacijose. Darbuotoju susitikimo pries kolegas pristatymas gali buti rizikinga situacija, pavyzdziui, savanoriskas darbas del sudetingos uzduoties darbo vietoje.

Savo tyrime Fisk ir jo kolegos istyre, kaip rizikinga situacija darbo vietoje paveike nerima vyrus ir moteris.

Moterys labiau linkusios nei vyrai rizikingose ??situacijose

Pirma, komanda atliko internetini eksperimenta su amerikieciu suaugusiaisiais nuo 18 iki 81 metu amziaus.

Dalyviams buvo pateikti darbo vietu scenarijai, kurie buvo rizikingi arba nerizikingi. Pavyzdziui, vieno scenarijaus dalyviai buvo paprasyti isivaizduoti, kad jie dirbo grupes posedyje. Kai kuriems dalyviams buvo pasakyta, kad kiti kolegos suprato, kad blogos idejos yra smegenu sturmo proceso dalis, o kitiems dalyviams buvo pasakyta, kad kolegos bus labai vertinami del blogu ideju.

Tada klausytojams buvo paprasyta apibudinti, ka jie turetu daryti kiekvienu scenarijumi, kaip jie turetu veikti ir kaip scenarijus leistu jiems pajusti, pries pradedamas nerimo testa.

Tyrejai nustate, kad moterims, kurioms buvo taikomi rizikingi scenarijai, nerimo bandymai buvo 13,6 proc. Didesni nei moterims, kurioms buvo taikomi ne rizikingi scenarijai. Be to, nebuvo nustatyta jokio reiksmingo skirtumo tarp vyru nerimo lygiu, pateikiamu su rizikingais ar ne rizikingais scenarijais.

Isaiskindama galima sios isvados priezasti, Fisk teigia, kad tokie scenarijai darbo vietoje dazniausiai yra rizikingesni moterims. Ji pazymi, kad ankstesni tyrimai rodo, kad net jei moteris atlieka toki pati darba kaip ir vyras, kiti gali ja vertinti kaip blogesne ir sugadinti nekompetencija, o ne bloga sekme.

Moteru testu rezultatai blogesni nei vyru

Kitame eksperimente komanda norejo pamatyti, kaip rizikingos situacijos paveike vyru ir moteru uzduoti.

Asmeniskai dalyviams buvo paprasyta 20 standartiniu testu klausimu. Kiekvienam dalyviui buvo pasakyta, kad jis gali uzdirbti pinigus uz atsakyma, del kurio situacija butu pavojinga.

Jiems buvo pranesta, kad jiems bus skiriama 15 JAV doleriu, jei nebus jokiu lazybu, bet jei jie laimejo lazybas, jie galejo laimeti nuo 5 iki 55 doleriu, priklausomai nuo pinigu sumos, kuria jie statydavo, ir kiek tikslus buvo ju atsakymai.

Tyrejai nustate, kad palyginus su vyrais, moterys atsake i vidutiniskai 11% maziau klausimu teisingai rizikingoje situacijoje.

Panasios isvados buvo pateiktos papildomoje analizeje, kurioje buvo nagrinejami bandymu laipsniai is dideliu bakalauru inzinerijos kursu. Sio kurso vidurinio egzamino metu studentai buvo paprasyti atskleisti, kiek ju pasitikejimo jiems buvo.

Tyrejai paaiskina, kad tai sukele rizikinga situacija, nes studentai galejo prarasti taskus del ju pasitikejimo; didesnis pasitikejimas teisingais atsakymais padidino testu rezultatus, tuo tarpu didesnis pasitikejimas neteisingais atsakymais sukele mazesnius testu rezultatus.

Sio testo metu studentai galejo pasiekti 33% -100% rezultatu ir, jei jie pasakytu, kad nesuprato jokio atsakymo, jiems buvo garantuota 50% rezultatu.

Tyrimu rezultatai atskleide, kad moteru balai buvo vidutiniskai 4% mazesni nei vyru. Baigiamajame kurso egzamente - kuriuose studentai neturejo patiketi savo atsakymais - nebuvo nustatyta skirtumu tarp moteru ir vyru balu.

"Pavirsiuje rizikingos situacijos gali buti nepalankios moterims, taciau sios isvados rodo kitaip, - sako Fiskas.

Pastebejimai turi "varginanciu padariniu" moterims darbo vietoje

Sios isvados rodo, kad moterys susiduria su nerimo rizikingomis situacijomis, todel tai gali pakenkti ju veiklai. Fisk mano, kad komandos rezultatai gali tureti "varginanciu padariniu" moteru gebejimui pasiekti lygybe darbe:

"Zmones daznai susiduria su dideles rizikos ir labai apdovanojamos padeties darbo vietose, o jei moterys vengia tokios situacijos arba blogiau elgiasi, nes yra labiau neramios, jie gaus maziau atlygiu nei kiti panasus vyrai."

Fisk priduria, kad sios isvados taip pat gali paaiskinti, kodel moteru yra maziau nei vyrai vadovaujanciose ir galingose ??pareigose. "Sekme tokiomis aplinkybemis daznai yra karjeros pazangos ir skatinimo pirmtakas", - pazymi ji.

Remiantis komandos rezultatais, "Fisk" siulo darbdaviams stengtis isvengti rizikingu situaciju susidurimo su darbuotojais.

"Mes gyvename ekonomikoje, kuri reikalauja naujoviu ir ivairoves minciu", - sako ji. "Jei skatinant versla mazinti rizikingos aplinkos paplitima, darbdaviai ir imones gali geriau suprasti idejas ir padidinti savo darbuotoju nasuma, tai yra naudingos sprendimas tiek moterims, tiek darbdaviams."

Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien pranese zurnale paskelbtame tyrime BMC psichologija, kuriame teigta, kad vyrai yra labiau uzmarse nei moterys.

Idarbinti avariniai padaliniai "siulo geriausias galimybes isgyventi"

Analizuojant JAV ligonines, nustatyta, kad, palyginti su maziausiu uzsiemimu, judriausiu skubios pagalbos tarnybos suteikia geriausias galimybes isgyventi, ypac pacientams, kuriu bukle kelia gresme gyvybei. Zurnale "Emergency Medicine Annals" mokslininkai is Micigano universiteto (UM) medicinos mokyklos pranesa apie pirmaja nacionaline, placiaja rysio tarp nepaprastuju pacientu, kuriems ligonines gydomos ligos, skaiciu ir galimybe pacientams isgyventi ju ligonineje, analize. .

(Health)

Ar 6.5 valandos miego gali buti viskas, ko mums reikia?

Svarbiausias musu laiku kaltinimas yra tas, kad siuolaikinis gyvenimo budas - dirbtinis apsvietimas, elektroniniai prietaisai ir kofeino tiekimas - sumazino miego trukme nuo "naturalaus" lygio ir trukde jo laika. Taciau zurnalistikos "Dabartine biologija" paskelbtais tyrimais zmones, gyvenantys toli nuo miesto gyvenimo apraisku, gali miegoti net maziau nei mes.

(Health)