Penktadalis vezio gydymo tyrimu nepavyksta idarbinti pakankamai dalyviu

Kovos su veziu pazanga priklauso nuo galimybes klinikiniu tyrimu metu isbandyti naujus vaistus ir gydymo budus. Taciau beveik 1 is 5 viesai finansuojamu vezio klinikiniu tyrimu nepavyksta idarbinti pakankamai dalyviu, kad gautu patikimu rezultatu.
Mokslininkai nustate, kad 18 proc. Viesai finansuojamu vezio klinikiniu tyrimu yra artimos ar nesugeba pritraukti daugiau nei puses tikslinio pacientu skaiciaus.

"Tokie tyrimai yra menku zmogiskuju ir ekonominiu istekliu svaistymas ir mazai prisideda prie medicinos ziniu", - pazymi mokslininkai, kurie sukure matematini iranki, kuris numatytu, kaip sunku pritraukti bandomaji dalyvi, atsizvelgiant i ivairius tyrimo veiksnius.

Vasingtono universiteto ir Fredo Hutchinsono vezio tyrimu centro komanda, Sietle, WA, raso apie nauja matematini iranki ar algoritma - ir kaip jie atvyko i ji - Nacionalinio vezio instituto leidinys.

Siekiant tobulinti algoritma, komanda pirma karta trawled per bandymus, paskelbtus per pastaruosius kelerius metus, ir nustate keleta bandymu susijusiu "rizikos veiksniu", kurie yra susije su zemu pacientu kaupimo normomis.

Pavyzdziui, jie nustate, kad bandymai, pagal kuriuos pacientams reikia duoti audiniu megini arba atlikti biopsija, kad nusprestu, ar jie gali isiregistruoti, yra sunkiau pritraukti dalyvius nei tie, kurie neturi tokiu invaziniu tinkamumo testu.

Kitas rizikos veiksnys yra tas, kad kai pacientai zino, kad jie nebus gydomi potencialiai nauju vaistu ar gydymu, jie greiciausiai uzsiregistruoja.

Pirmasis autorius dr. Carrie Bennette, Hutchinsono Vezio tyrimu tyrimu instituto (HICOR) tyrejas, sako:

"Jei bandysite ieskoti naujo tiriamojo narkotiko, tai daug labiau tiketina, kad jis nukreips tiksla".

Ji paaiskina, kad tai ypac pasakytina apie 2 fazes bandymus - tuos, kurie tikrina narkotiku sauguma - kurie daznai garantuoja, kad dalyviai gaus nauja gydyma.

Taciau tai nera 3 etapo bandymu atveju, kurio tikslas yra palyginti naujus gydymo budus su geriausiu siuo metu galimu gydymu. Siame vaistu testavimo etape pacientai paprastai yra atsitiktine tvarka priskiriami naujausiai naujajai terapijai, nors ir nepatvirtintai, arba patvirtintiems jau naudojamiems gydymams.

Tai kelia dilema; tuo tarpu atsitiktiniu imciu tyrimas yra butinas 3 fazes bandymui, siekiant gauti patikimu ir patikimu irodymu, kaip nauji vaistai siejami su dabartine terapija, todel sis veiksnys gali sumazinti jo gebejima kaupti tyrimo dalyvius. Dr. Bennette paaiskina:

"Kai tik pridedate atsitiktiniu imciu, kai pacientai gali arba negali gauti [tiriamojo gydymo], jie nuvalo aukstesnius kaupimo koeficientus, kuriuos nustateme bandymuose, kuriuose tiriami nauji gydymo budai".

18% bandymu uzdaroma arba nesugeba pritraukti tikslini pacientu skaiciu

Noredami nustatyti rizikos veiksnius, Dr. Bennette ir jo kolegos istyre 787 2 ir 3 etapu suaugusiuju klinikiniu vezio tyrimus, kurie prasidejo nuo 2000 iki 2011 metu. Jie taip pat apklause klinikiniu tyrimu ekspertus.

Visi tyrimai buvo remiami Nacionalinio vezio instituto, kuris yra JAV nacionaliniu sveikatos institutu (NIH), nacionaliniu klinikiniu tyrimu tinklo (NCTN).

Komanda nustate, kad 18 proc. NCTN bandymu uzdaryta del nepakankamu dalyviu arba jie idarbino dalyvius maziau nei puse tikslines normos 3 ar daugiau metu po ju paleidimo.

Nors tyrimo dalyviai, kurie baigia tyrima, vis dar gali tirti vaistus ar gydyma, bandymu rezultatai nera patikimi, todel tyrejai negali pasakyti, ar vaistas veikia ar ne, aiskina Dr. Bennette, kuris priduria:

"Tai reiskia, kad klinikinis tyrimas yra pradetas, milziniskos lesos investuojamos i bandymu rengima ir svetainiu paieskos pradzia itraukti pacientus - tada sis bandymas neatsilaiko, kad padetu pazinti moksla ar pagerintu klinikine praktika."

Kitas rizikos veiksnys prognozuojant mazai tiriama sukaupima yra tai, ka mokslininkai vadina "padidejusia konkurencija pacientams nuo nuolatiniu tyrimu". Komanda pazymi, kaip nacionaliniu mastu tik apie 3-5 proc. Suaugusiu veziu serganciu pacientu dalyvauja bandymuose.

"Klinikiniu tyrimu pacientai turi geresniu rezultatu"

Is viso grupe nustate 12 bandomojo lygio rizikos veiksniu, kurie, ju teigimu, parode, kad tarp numatytu ir pastebimu mazu sukauptoju rizikos prilyginta preliminariai patvirtinant 46 tyrimus, kurie buvo pradeti nuo 2012-2013 m.

Tyrejai juos itrauke i algoritma, skirta nuspeti, kaip NCTN bandymas gali buti sekmingas itraukiant dalyvius. Jie atkreipia demesi i tai, kad anksciau tokios analizes metu nebuvo atsizvelgta i keleta veiksniu ir daroma isvada:

"Busimajame darbe turetu buti ivertintas tokiu prognozavimo priemoniu vaidmuo bandant projektus ir nustatyti prioritetus."

Lektuojancioje redakcineje medziagoje, Siaures Karolinos Levino vezio instituto onkologas dr Derekas Raghavanas sako, kad mes turime sutelkti demesi i tai, kad daugiau pacientu dalyvautu tyrimuose ir priimti kurybiskesni poziuri negu tik pradeti tyrimus, kurie greiciausiai nepakankamai idarbins numeriai.

Jis sako, kad mes "turetume stengtis tobulinti bandomaji iregistravima, suteikiant atitinkama potenciala pagerinti rezultatus". Pavyzdziui, mes zinome, kad bandomieji pacientai linke moketi pigiau nei dalyviai, nes:

"Yra gerai dokumentuota, kad klinikiniu tyrimu metu pacientai turi geresniu rezultatu nei tie, kurie nedalyvauja".

Dr. Raghavan taip pat pazymi, kad daugeliui pacientu, serganciu veziu, kliudymai istoti i tyrimus nera tiriamieji, o susije su paciento situacija. Tai apima sveikatos draudimo apribojimus, tai, kad jie gyvena toli nuo teismo centro, ir "ivairus vezio prieziuros skirtumai". Taciau sie veiksniai nebuvo itraukti i si tyrima.

Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien suzinojo apie pirma paskelbta krepselio tyrima, nauja klinikiniu tyrimu modelio tipa, kuriame tiriami atsakymai i vaistus, pagristi konkreciomis pacientu naviku molekulemis, o ne to, kur atsirado ju vezys.