Klimato kaitos poveikis zemes ukiui "gali nusauti daugiau kaip 500 000 zmoniu 2050 m."

Naujojo modeliavimo studijos tyrejai "Lancet" pasakykite, kad tai yra pats stipriausias irodymas apie zala, kuria klimato kaita gali tureti pasaulinei maisto gamybai ir visuomenes sveikatai. Jie prognozuoja, kad 2050 m. Zudys 500 000 papildomu zmoniu.
Mokslininkai ispeja, kad, nebent sumazinsime pasaulini ismetamuju tersalu kieki, klimato kaitos poveikis zemes ukiui sumazins numatoma maisto prieinamumo didejima ir sumazins vaisiu ir darzoviu vartojima.

Viena svarbiausiu klimato kaitos pasekmiu gali buti jos poveikis zemes ukiui. Tikimasi, kad bus sumazintas surinkto maisto kiekis, del kurio gali padideti maisto kainos ir sumazes vartojimas.

Taciau yra ir kita puse i paveiksleli; klimato kaita gali pakenkti zemes ukio gamybai ir regioniniu maisto produktu prieinamumui, o tai itakoja dieta ir kuno svori kitokiu budu - keiciant tai, ka zmones valgo.

Nesubalansuota dieta, netinkama valgyti darzoviu ir vaisiu, per daug raudonos mesos valgymas, nutuke ir antsvorio atvejai - sie rizikos veiksniai jau buvo susije su dideliu mirciu skaiciumi visame pasaulyje.

Naujasis tyrimas, kuriame nagrinejama si paveikslo puse, rodo, kad iki simtmecio vidurio sumazejusios vaisiu ir darzoviu suvartojimas del klimato kaitos poveikio zemes ukiui bus du kartus didesnis uz mirstamasias kaip nepakankama mityba.

Tyrejai teigia, kad didziausia poveiki tures Kinija ir Indija, kuriems kyla trys ketvirtadaliai visu su klimatu susijusiu mirciu del pakitusios maisto gamybos.

Klimato sukeltu zemes ukio gamybos pokyciu poveikis sveikatai

Tyrimo lyderis dr. Marco Springmann, Oksfordo universiteto Didziojoje Britanijoje, teigia, kad ju modelis remiasi kitokiu poziuriu i klimato kaitos poveikio maistui ir sveikatai analize, ir pazymi:

"Daugelyje tyrimu buvo nagrinejamas maisto saugumas, taciau mazai demesio buvo skiriama platesniam zemes ukio produkcijos poveikiui sveikatai."

Jis aiskina, kad kai maistas pasikeicia, tai taip pat daro tai, ka zmones valgo, o tai savo ruoztu daro itaka dietos ir svoriui budingu ligu, tokiu kaip sirdies liga, insultas ir vezys, rizikos veiksniai.

Tyrimas yra pirmasis toks variantas, skirtas ivertinti klimato kaitos poveiki mitybos sudeciai ir kuno svoriui, ir kaip tai gali paveikti mirciu skaiciu 155 salyse 2050 m.

Dr. Springmann sako, kad ju rezultatai rodo, kad net matas matas maisto produktu kiekis vienam asmeniui gali pakeisti kalorijas ir maista, kuri jie valgo, ir tai turi dideles itakos sveikatai.

Jis ir jo kolegos perspeja, kad, nebent sumazinsime pasaulini ismetamuju tersalu kieki, del klimato kaitos 2050 m. Kitaip prognozuojama, kad maisto kiekis padides mazdaug trecdaliu.

Del to vidutinis suvartojimo sumazejimas vienam asmeniui sumazes 3,2% (99 kcal per para), vartojant vaisius ir darzoves sumazejo 4,0% (14,9 g per para) ir sumazejo 0,7% (0,5 g per diena) suvartojamos raudonos mesos.

Mirciu del sirdies ligu, insulto ir vezio padidejimas

Siu maisto produktu vartojimo pokyciu poveikis, kuris buvo apdorotas pagal modeli, reikstu, kad 2050 m. Gali buti mazdaug 529 000 papildomu mirciu. Tai atitinka 1,9 milijonus gyvybiu, kuriu butu galima sutaupyti, jei del klimato kaitos nebutu sumazintas planuojamas maisto pasiulos didejimas.

Tyrimo metu dr. Springman ir jo kolegos naudojo ekonomini zemes ukio modeli, kurio tikslas - ivertinti prognozuojamu ismetamuju tersalu kiekio, gyventoju skaiciaus pokyciu ir klimato reagavimo poveiki pasaulinei maisto gamybai, prekybai ir vartojimui.

Is to jie istyre, kaip sie pokyciai gali tureti itakos mirciu del koronarines sirdies ligos, insulto, vezio ir kitu priezasciu, susijusiu su mityba ir kuno svorio sveikata, skaiciu.

Jie paprase modelio skaiciuoti skaiciuojamus duomenis pagal keliu eismo pletros scenariju ir keturis skirtingus klimato kaitos scenarijus (dideli ismetamuju tersalu kieki, du vidutines emisijas ir viena maza emisija) ir palyginti juos su klimatu besikeicianciu pasauliu.

Modelis rodo, kad vaisiu ir darzoviu suvartojimo sumazejimas gali sukelti 534 000 mirciu, susijusiu su klimatu. Sis skaicius yra daug didesnis nei 29 000 gyvybiu, kuriuos galima butu sutaupyti pjaustant mesos suvartojima.

Tyrejai taip pat pazymi, kad del klimato pokyciu gali sumazeti nutukimas, taigi jie gali tureti teigiama poveiki, mazinant mirti, taciau modelis rodo, kad bet koki pelna cia kompensuotu padidejes mirties del nepakankamo svorio zmoniu skaicius.

"Didesnis poveikis nei kiti ivertinimai"

Dr. Springmann ir jo kolegos daro isvada, kad klimato pokyciu poveikis sveikatai - del dietos pokyciu ir kuno svorio - gali buti reiksmingas ir buti didesnis uz kitus su klimatu susijusio poveikio sveikatai vertinimus.

Jie teigia, kad ismetamuju tersalu mazinimas galetu tureti dideles naudos, o mirciu skaicius sumazejo iki 71 proc. Be to, pazymi Dr. Springmann:

"Visuomenes sveikatos programos, kuriomis siekiama uzkirsti kelia ir gydyti mityba ir su svoriu susijusius rizikos veiksnius, pvz., Vaisiu ir darzoviu suvartojimo didinima, pirmiausia turi buti sustiprintos siekiant susvelninti su klimatu susijusius padarinius sveikatai".

Pridedamame straipsnyje dr. Alistairas Woodwardas is Naujosios Zelandijos Oklando universiteto ir Danijos Kopenhagos universiteto prof. John Porter padare isvada:

"Springmanas ir jo kolegos pertvarke klimato ir maisto diskusijas i butina krypti, pabrezdami tiek maisto, tiek mitybos sauguma, taciau islieka kalnu politikos klausimai, kuriuos reikia atidziai isnagrineti".

2015 m. Gruodzio men. Medicinos naujienos siandien suzinojo apie idomu posuki i diskusijas apie rysi tarp klimato kaitos ir dietos, kuriame mokslininkai siulo, kad galbut vegetariska dieta gali prisideti prie klimato kaitos.Komanda - is Carnegie Mellon universiteto Pensilvanijoje - siulo vartoti daugiau vaisiu, darzoviu, pieno ir juros gerybiu gali buti kenksmingos aplinkai.

Vyresnio amziaus vyrisku spermatozoidu padidejimas kelia genetiniu problemu rizika palikuonyse

JAV tyrimas rodo, kad kudikiai, gime vyresnio amziaus vyru, kelia didesne genetikos problemu rizika. Prancuzu tyrimas parode, kad vyru nevaisingumas prasiskverbia po 40 metu. Ne tik zemesne vyresnio amziaus vyresnio amziaus spermatozoidu mazesnio vaisingumo kokybe, bet ir didesne tikimybe, kad gimsta kudikiai su genetiniais anomalijomis.

(Health)

Ar akiu spalva gali numatyti priklausomybes nuo alkoholio rizika?

Vermonto universiteto Burlingtono mokslininkai pasiule siek tiek stebina buda nustatyti asmens priklausomybes nuo alkoholio rizika: akiu spalva. Tyrejai teigia, kad zmones su sviesiai akimis, ypac su melynomis akimis, gali buti didesne alkoholio priklausomybes rizika. Ju tyrimas, paskelbtas Amerikos zurnale "Medical Genetics: Neuropsichiatrine genetika" (B dalis), rodo, kad zmones su sviesiomis akimis labiau linke priklausyti nuo alkoholio nei rudos akys, o didziausia pavoju kelia melynakiai asmenys.

(Health)