Oro tarsa zudo daugiau zmoniu, nei automobiliu avarijos, Didziojoje Britanijoje

Kiekvienais metais JK mirsta 13 000 zmoniu ankstyva mirtis del automobiliu, sunkvezimiu, lektuvu ir jegainiu ismetamu tersalu, pagal MIT tyrima, paskelbta sio menesio menesio numeryje Aplinkos mokslas ir technologijos.
MIT Steven Barrett ir Steve Yim, MIT post doc ir tyrimo bendraautorius nusprende isnagrineti salies oro kokybe, atsizvelgdami i neseniai vykusius JK ivykius Londone, kuriuose siuo metu pazeidziami ES nustatyti oro kokybes standartai, del kuriu gali kilti esminis ES Britanijos vyriausybei skirtos baudos, jei jos nesprendzia oro tarsos.
Isnagrineje 2005 m. Duomenis, kuriu paskutiniai metai yra turimi, mokslininkai suzinojo, kad automobiliu ir sunkvezimiu ismetamieji dujos pasirode esas didziausias prisidejes prie ankstyvos mirties del ivairiu tersalu saltiniu Jungtineje Karalysteje, kasmet 3300 mirciu. Kad sis skaicius butu ivertintas, 2005 m. Nelaimingu atsitikimu keliuose metu zuvo maziau kaip 3000 JK britu.
Be to, jie atrado, kad kasmet dar 6000 ankstyvos mirties Jungtineje Karalysteje sukelia tersalai, kile is kazkur kitur Europoje, ir atvirksciai, JK tersalai sukelia 3100 prieslaikiniu mirciu per metus kitose Europos Sajungos salyse. Pvz., Visos oro uzterstumas kai kuriuose Jungtines Karalystes pakrasciuose, pavyzdziui, Siaures Skotijoje, kiles is likusios Europos dalies.
Baretas, Charles Starkas Draperis, MIT aeronautikos ir astronautikos profesorius, pareiske:

"Mes norejome suzinoti, ar atsakomybe palaikyti oro kokybe buvo suderinta su gebejimu veikti ar kazka panasaus. Tyrimo rezultatai rodo, kad ten yra asimetrija."

??
Didziosios Britanijos vyriausybe pateike Barrett ir Steve Yim duomenis, kad isnagrinetu salies ismetamu tersalu normas, padalijus jas i sektorius, tokius kaip keliu transportas, elektros energijos gamyba, komerciniai, gyvenamieji ir zemes ukio saltiniai, taip pat kitos transporto priemones, pavyzdziui, laivyba ir aviacija.

Noredami issiaiskinti, kur ismetami skysciai, jie imituos JK temperatura ir vejo modelius, taikydami oro tyrimu ir prognozavimo modeli, panasu i tuos, kurie buvo naudojami prognozuojant trumpalaikiu oru prognozes, i kurias jie itrauke duomenis apie tersalu ismetima.
Norint suzinoti, kaip ivairiuose sektoriuose ismetami tersalai veike, jie atliko dar viena modeliavima, t. Y. Chemijos transporto modeli. Visi modeliavimo rezultatai galiausiai buvo padengti gyventoju tankio zemelapiais, siekiant nustatyti, kur yra didziausias ilgalaikis susidurimo su deginimu poveikis.
Baretas atrado, kad dauguma tirtu tersalu susideda is daleliu, kuriu skersmuo yra mazesnis nei 2,5 mikronai, o dydis, kuris, pasak epidemiologu, yra susijes su prieslaikine mirtimi.
Komanda atrado, kad po keliu transporto, laivybos ir aviacijos ismetamu tersalu kiekis buvo antras pagal dydi prisidedantis prie ankstyvojo mirtingumo, del kurio kasmet kyla 1800 mirciu. Trecia, buvo ismetamuju tersalu is jegainiu, kurie kasmet sukele apie 1700 ankstyvos mirties atveju, nors ju poveikis sveikatai daugiausia buvo salies siaureje, kuriuose penki dideli augalai buvo linke sutelkti ismetama tersalu kieki. Jie taip pat nustate, kad laivybos ir aviacijos ismetamieji tersalai daro didesni poveiki zmoniu sveikatai Londone, o tai gali buti del to, kad miestas yra netoli pagrindiniu oro uostu.
Pasak Barretto, salies elektriniu ismetamieji tersalai, palyginti su kitais tarsos saltiniais, maziau kenkia gyventojams. Tai galimas del to, kad dauguma jegainiu yra is siaures rytu nuo didziuju miestu ir isleidzia tarsa gerokai virs zemes lygio, skirtingai nei is automobiliu ir sunkvezimiu ismetamu tersalu, kurie yra arciau zmoniu gyvenimo ir darbo zonu ir kelia rimtesni pavoju sveikatai visai gyventoju grupei.

Barrettas sako:

"Zmones turi daug rizikos veiksniu savo gyvenime. Oro tarsa yra dar vienas rizikos veiksnys. Ir tai gali buti reiksminga, ypac zmonems, gyvenantiems miestuose".

Parase Petra Rattue