Buti kairine rankena nera "genu", rodo tyrimas

Daugiau nei 10% JAV gyventoju yra kairiosios - daugelyje pasaulio saliu sis procentas yra mazdaug toks pat. Nors niekas tiksliai nezino, kas daro kazka kairiuoju ar desiniuoju, tai pagunda sakyti, kad tai yra genetine. Bet nauji moksliniai tyrimai is Jungtines Karalystes issuki si isitikinima.

Notingemo universiteto prof. John Armor ir dr. Angusas Davisonas bei Londono universiteto koledzas prof. Chrisas McManusas atmete "stipria genetini determinancija", itakojancia ranka.

Tyrimas, paskelbtas zurnale Paveldimumas palygino kaire ir desine rankose beveik 2000 dvyniu komplektu is London Twin tyrimu skyriaus.

Tyrejai istyre visa 4 000 objektu genoma, bet negalejo rasti stipraus genetinio veiksnio nustatant ranka.

Jei genetika vaidintu dominuojanti vaidmeni nustatant kaire ar desine, mokslininkai tikisi pamatyti, koks yra genomo dalies skirtumas, kuris itakoja tai. Taciau moksliniai tyrimai to nepadare.

Si isvada apsunkina MRC Funkcines genomikos padalinio Oksfordo universiteto ankstesnio tyrimo rezultatus, kurie teige, kad buvo rasta gana stiprus rysys su kairiuoju ar desiniuoju gniuzu PCSK6 genuose.

"Niekur paslepti"

Prof. Armor, Notingemo universiteto zmogaus genetikos profesorius, sake:

"Turetu buti apciuopiamas poslinkis tarp desiniuju ir kairiuju zmoniu, nes siuolaikiniai genetiniu pokyciu metodai apima beveik visa genoma. Tyrimas, kurio metu buvo lyginami genomo genotipai desiniarankiams ir kairiesiems, turetu palikti toki genas niekur paslepti ".

Taciau profesoriu nesutinka su irodymais del stipraus genetinio veiksnio trukumo, darant isvada, kad sie veiksniai turi buti santykinai subtili arba silpni, o ne pasirinkti ar mokytis.

Williamas Brandleris is Oksfordo universiteto MRC funkcinio genomikos skyriaus ir pirmasis autorius ankstesniame tyrime, kuris nustate genetine asociacija, anksciau anksciau ispejo, kad ju rezultatai visiskai nepaaiskino kairiuju ir desiniuju zmogaus bukles pokyciu:

"Kaip ir su visais zmogaus elgesio aspektais, gamta ir auginimas vyksta rankomis. Garbes vystymasis kyla is genu, aplinkos ir kulturos spaudimo, kad atitiktu teisinguma".

Kaip pabreze Prof. Armor, sio naujausio tyrimo rezultatai suteikia galimybes tolesniems tyrimams.

"Tiketina, kad yra daug palyginti silpnu genetiniu veiksniu, o ne bet kokiu stipriu veiksniu, ir reikes daug didesniu studiju negu musu paciu, norint vienareiksmiskai atpazinti tokius genus. Del to net jei sie genai bus nustatyti ateityje , labai mazai tiketina, kad zmogaus nusistovejusia DNR gali buti naudingai nuspejama ".