Koks skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir depresijos?

Turinys

1. Bipolinis sutrikimas: priezastys ir simptomai
2. Depresija: priezastys ir simptomai
3. Diagnoze
4. Gydymas
5. Valdymas

Bipoliniai sutrikimai ir depresija yra psichines sveikatos salygos, turincios panasiu savybiu, bet yra atskiros sveikatos salygos.

Bipolinio sutrikimo ar sunkios depresijos diagnoze yra sudetinga ir gali uztrukti. Taciau efektyvus abieju salygu valdymas yra imanomas.

Bipolinis sutrikimas: priezastys ir simptomai

Bipolinis sutrikimas yra rimta bukle, susijusi su sunkiais nuotaikos pokyciais.

Depresija yra bipolinio sutrikimo dalis.

Mokslininkai neturi aiskios idejos, kas sukelia bipolini sutrikima. Galimi keli veiksniai.

Yra stipri genetinio paveldejimo modelis, o tai reiskia, kad jis gali buti naudojamas seimose. Irodymai taip pat rodo, kad dviem chemikalais smegenyse, serotoninu ir norepinefrinu zmones su bipoliais yra sutrike.

Zmones paprastai vystosi bipolinio sutrikimo tarp paauglystes ir ju 30s. Paprastai bukle trunka visa gyvenima.

Bipolinio sutrikimo turintiems zmonems depresijos ir manijos epizodai dazniausiai buna ciklo metu.

Su sia liga sergantis zmogus gali patirti sunkiu jausmu epizodus, po to atsiranda epizodu, kai jausmas tampa labai aukstas. Ligos epizodai paprastai yra atskirti laikotarpiais, kai simptomai isnyksta.

Dauguma bipolinio sutrikimo ligoniu paprastai patiria depresijos ar manijos simptomu. Taciau kai kuriems zmonems gali pasireiksti "misri" epizodai, kai depresijos ir manijos simptomai atsiranda tuo paciu metu.

Manijos epizodas paprastai trunka maziausiai 7 dienas. Tai gali buti trumpesnis, jei zmogaus simptomai yra tokie sunkus, kad jie turi eiti i ligonine.

Sie simptomai apima:

• Auksta nuotaika
• Didelis energijos kiekis, labiau i tiksla orientuota veikla
• Auksta savigarba
• Sumazintas miegas
• Kalbama daug daugiau nei iprasta
• Greitas kalbos srautas ir lenktyniu mintis
• Lengvai issiblaskes
• Tetchy, irzlumas
• Pomegis maloniai prisiimti rizika, nesvarbu apie pasekmes

Kai kurie zmones taip pat gali patirti psichoze manijos ar depresijos epizodo metu. Psichoze reiskia keistasias, klaidinancias idejas arba kartais haliucinacijas.

Manijos epizodo metu gali atsirasti svelnesne siu manijos simptomu forma. Tai vadinama hipomanija.

Depresiniu bipolinio sutrikimo epizodu metu zmogus gali patirti sunkia depresijos forma, panasia i didziaja depresija.

Kaip pastebeti bipolinio sutrikimo pozymius ir simptomusKas yra bipolinis sutrikimas ir kaip ji atpazinti? Spauskite cia, jei norite suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Depresija: priezastys ir simptomai

Ilgalaike depresija neturi zinomos priezasties. Panasiai kaip bipolinis sutrikimas, depresija yra paveldimas veiksnys. Pavyzdziui, dvyniai, greiciausiai, turi salyga kartu.

Du pagrindiniai depresijos simptomai yra sie:

• Labai zemas ar mazas daugumos dienos metu
• Del daugumos dienos prarasti palukanu ar malonuma

Kiti depresijos simptomai gali buti:

• Jaustis beviltiska
• Netinkami kaltes jausmai, beviltiskumas ar bejegiskumas
• Energijos praradimas
• Sunkumas susikaupiant ar sprendziant dalykus
• Sunku miegoti, uzmigti ar atsibusti anksti ryte
• Apetito praradimas, svorio kritimas
• Savizudybes mintis ar bandymai
• Nerimas ir dirglumas
• Sumazejo judesiai ir kalbejimas

Gyvybes ivykiai gali sukelti sunkia depresija. Skirtingai nuo bipolinio sutrikimo depresija paprastai issilygina laikui begant.

Diagnoze

Gydytojai suskirsto dvi bipolinio sutrikimo formas:

• Bipolinis I sutrikimas: zmogus turi bent viena sunkiai sutrikusia manijos epizoda, kuris trunka ne maziau kaip 7 dienas ar mazesnis, jei jis toks sunkus, kad zmogus turi eiti i ligonine.
• Bipolinis II sutrikimas: zmogus patiria sunkius depresijos epizodus, o manija yra maziau sutrikusi. Asmuo turi bent viena hipomanijos epizoda, bet ne visa bipolinio I manija.

Kitos formos apima "nenustatyta" sutrikima, kai funkcijos nera aiskiai bipolines I arba II.

Ciklotimu sutrikimas rodo hipomanija ir depresija, kuri yra maziau sunki ir trunka maziau laiko. Kai kurie zmones su ciklotimu sutrikimu tuo paciu metu rodo manija ir depresijos simptomus. Simptomai gali buti pakankamai lengvi, kad butu isvengta gydytojo demesio. Del to diagnoze gali buti visiskai praleista.

Nera bukles medicininiu tyrimu. Siekiant diagnozuoti bipolini sutrikima, gydytojas remiasi zmogaus ir jo apylinkiu apibudintu simptomu stebejimu ir vertinimu.

Tas pats pasakytina ir apie depresija. Gydytojai "paims istorija" nuo zmogaus simptomu, kad nusprestu, ar jie turi bipolini sutrikima, ar sunkia ar "didziaja" depresija. Si bukle taip pat zinoma kaip klinikine depresija ir vienpole depresija.

Jei gydytojas diagnozuoja "didziaja" depresija, zmogus turi patirti reikiamus simptomus beveik kasdien maziausiai 2 savaites. Simptomai turi apimti maza nuotaika ir prarasta susidomejima, taip pat bent penkias kitas isvardytas funkcijas. Zmones, kuriems yra vienpole depresija, neturi manijos.

Koks skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir depresijos?

Pagrindiniai skirtumai, kurie atskiria bipolini sutrikima nuo didziosios depresijos:

Su bipoliniu sutrikimu, zemos nuotaikos pakaitomis su "aukstumas".

• Zmones su bipoliniu sutrikimu turi tureti bent viena manijos ar hipomanijos epizoda
• Zmones su didziaja depresija nesulaukia jokiu aukstu jausmu

Bipolini sutrikima ne visada lengva diagnozuoti. Zmones gali kreiptis i savo gydytoja pirma karta, kai jie turi depresijos epizoda, o ne kai jie yra "auksti".

Gydytojui gali prireikti tam tikro laiko diagnozuoti.Toki asmeni gydytojas gali matyti keleta menesiu ar netgi pries diagnozuojant bipolini sutrikima.

Kai kuriais atvejais sunkios manijos zmones gali buti priimami i ligonine del pavojingo elgesio. Siuo metu gydytojas gali diagnozuoti bipolini sutrikima.

Depresija ir bipolinis sutrikimas gali buti lengvai supainioti. Pries diagnoze gydytojas turi atmesti kitas psichines ir medicinines salygas, tokias kaip nerimas, piktnaudziavimas narkotinemis medziagomis ir skydliaukes liga.

Kitas skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir depresijos yra gydytoju elgesys su ligomis.

Gydymas

Bipolinio sutrikimo ir depresijos gydymas apima vaistu vartojima ir kalbejimo terapija.

Kalbejimas, psichologine terapija ar psichoterapija apima pokalbi su patarejais ar kitais sveikatos prieziuros specialistais pagal individualu arba grupine situacija. Asmuo, kuris praso pagalbos, gali pasirinkti viena is daugelio variantu, iskaitant kognityvine-elgesio terapija (CBT), kuri padeda mastyti.

Licio yra vaistas, vartojamas bipolinio sutrikimo gydymui, bet jis paprastai nera skirtas dideles depresijos gydymui. Tas pats pasakytina apie kitus nuotaikos stabilizatorius, kurie naudojami bipoliniam sutrikimui. Sie vaistai yra karbamazepinas, lamotriginas ir valproatas.

Zmonems, kuriems yra didele depresija, gali buti paskirti vaistai, vadinami selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Zmones dazniausiai vartoja siuos kartu su savo kalbos terapija.

Paprastai zmonems, kuriems yra bipolinis sutrikimas, reikia pagalbos ir paramos gyvenimui. Tiems, kuriems yra didele depresija, parama gali buti ilgalaike.

Valdymas

Ankstyvi bipolinio sutrikimo ar depresijos diagnoze yra geriausia tikimybe pagerinti kasdieni gyvenima.

Pagalba gali buti tiek depresija, tiek bipoliniu sutrikimu.

Geros medicinines bukles gydymas padeda sumazinti blogiausius padarinius ir suteikia galimybe gauti didesne parama. Gydytojai ir kiti sveikatos prieziuros specialistai turetu padeti gydyti "psichosocialinius" padarinius, o ne tik simptomus.

Tai reiskia, kad jie gali padeti zmonems, turintiems sia salyga, naudotis grupes terapija arba padeti jiems gauti pagalba darbo vietoje ir pan.

Kai kurie zmones mano, kad dalyvavimas paramos grupeje su kitomis, turinciomis tokia pat bukle, yra labai naudingas ir palaikomas. Kiti mano, kad sios grupes padeda sumazinti kai kuriuos sunkius psichines sveikatos sutrikimus atsirandancius padarinius.

Psichines sveikatos issukiai taip pat gali tureti itakos tiems zmonems, kurie yra artimas ligoniui. Gyvenimo su labai varginanciu asmeniu issukiai ar manijos elgesio pasekmiu valdymas gali buti labai sunku. Kartais seimos nariai pirmiausia siekia sveikatos prieziuros.

Psichines sveikatos bukles turincio asmens kasdienio gyvenimo poveikis yra labai individualus. Ne visi susiduria su gyvenimo ir santykiu pokyciais vienodai.

Kai kurie zmones gali patirti teigiama ju bukles poveiki, o sunkios psichines ligos nebutinai reiskia nesekme ar nesugebejima pasiekti.

Pavyzdziui, hipomanijos metu didele energija, kurybiskumas ir pasitikejimas yra simptomai, kuriuos kai kurie zmones galetu rasti labai naudingos.