Kas yra asmenybes sutrikimas (BPD)?

Turinys

1. Kas yra BPD?
2. Priezastys
3. Simptomai
4. Diagnoze
5. Gydymas

Borderline asmenybes sutrikimas yra psichines sveikatos bukle, kuri sukuria nuotaika, elgesi ir santykiu nestabiluma.

Sios ligos simptomai medicinos literaturoje aprasyti jau daugiau kaip 3000 metu, taciau liga tik pradejo 30 metu.

Terminas "pasienio" pradzioje pradejo vartoti, kai gydytojai galvoja, kad pacientai yra tarp neuroziniu ir psichoziniu sienu, parodantys ne tik neirozinius, bet ir psichinius simptomus.

Nacionalinis psichines sveikatos institutas (NIMH) teigia, kad apytiksliai 1,6 proc. Suaugusiuju JAV turi bet kurio konkretaus metu asmenybes sutrikima (BPD).

Greiti faktai apie pasireiskiancia asmenybes sutrikima:

• Zmones su BPD turi problemu, reguliuojanciu mintis, emocijas ir saves ivaizdi. Jie gali buti impulsyvus ir neapgalvoti, daznai turi nestabilius santykius su kitais zmonemis.
• Dauguma BPD atveju prasideda ankstyvose pilnametystes stadijose, jaunesnio amziaus paauglysteje, atrodo, blogeja, taciau simptomai gali gereti su amziumi.
• Ekspertai nezino, kas sukelia BPD. Manoma, kad vaidmuo yra genetika, aplinkos veiksniai ir smegenu anomalijos.
• BPD dazniausiai gydomas psichoterapija, tam tikrais atvejais padeda vartoti vaistus.
• BPD isgydyti nera, taciau po to simptomai gali pagereti.

Kas yra pasienio asmenybes sutrikimas?

Borderline asmenybes sutrikimas yra labai specifine bukle, kuria sunku diagnozuoti.

Dauguma BPD atveju pradedami ankstyvame pilnametysteje. Tai, kaip zmogus, turintis BPD, saveikauja su kitais, yra glaudziai susijes su ju paciu ivaizdziu ir ankstyvaja socialine saveika. BPD sukelia tokius elgesio sutrikimus:

• iskraipyti suvokimai
• sutrike santykiai
• pernelyg emocingi atsakymai
• zalingi, impulsyvus veiksmai

Zmones, turintys BPD, daznai turi iskraipyta savimone ir gali jausti, kad jie yra trukus ir beverciai.

Priezastys

Ekspertai mano, kad yra tikimybe, kad zmones gali buti genetiskai linke vystyti BPD, nes aplinkos veiksniai didina rizika. Buvo nustatyta, kad trys veiksniai gali tureti itakos BPD pletrai:

• Genetika: Tyrimai dvynukams su BPD rodo, kad polinkis i bukle yra paveldimas.
• Aplinkos (socialiniai) veiksniai: Nestabilus seimos santykiai, smurtas pries vaikus ir neprieziura susije su padidejusia BPD rizika.
• Smegenu anomalijos: BPD buvo susijusi su tyrimais, kai pasikeite tam tikros smegenu dalys, susijusios su emociju reguliavimu.

Daugelis zmoniu, serganciu BPD, turi tiesiogini giminaicio, kuris turi psichine liga, tokia kaip ADHD, bipolinis sutrikimas, depresija ir sizofrenija.

zenklai ir simptomai

Vaikams ar paaugliams BPD paprastai nera diagnozuota, nes asmenybe siais metais vis dar vystosi. Simptomai, kurie gali atrodyti kaip pasienio asmenybes sutrikimai, gali isspresti, kai vaikai tampa vyresni.

Amerikos psichiatrijos asociacijos paskelbta Psichikos sutrikimu diagnostine ir statistine psichikos sutrikimu penktoji redakcija (DSM-5) yra naudojama diagnozuoti psichikos sveikatos bukle, pvz., BPD, ir draudimo bendroves kompensuoja ligos gydyma.

Skirtingai nuo DSM-4 (ankstesne versija), DSM-5 nereikalauja bent penkiu is devyniu specifiniu simptomu, reikalingu nustatyti diagnoze. Vietoj to, DSM-5 reikalauja, kad butu laikomasi siu kriteriju:

Sutrikimai savaiminiam veikimui

• Tapatybe: Blogai isvystytas ar nestabilus saves vaizdas, daznai labai kritiskas; tustumos jausmai; dissciative states under stress.
• Saves kryptimi: Tikslu, vertybiu, siekiu ar karjeros planu keitimas.

Sutrikimai tarpasmeniniame veikime

• Empatija: Negalima atpazinti kitu jausmu ir poreikiu.
• Intymumas: Intensyvus ir nestabilus artimi santykiai, kuriuos rodo nepasitikejimas, konfliktas, poreikis ir rupestis del to, kad jis buvo paliktas. Glaudus santykiai kinta tarp pernelyg didelio dalyvavimo ir pasalinimo.

Patologiniai asmenybes bruozai

Jie apima:

• labai kintancios emocijos
• nerimas
• atskyrimo nesaugumas
• daznai nuslopinta nuotaika

Sunaikinimas, budingas:

• veikti impulsyviai
• rizikuoti

Antagonizmas, budingas:

• priesiskumas

Be to, asmenybes ir asmenybes savybiu sutrikimai yra:

• gana pastovus skirtingais laikais ir skirtingose ??situacijose
• nesuderinamas su asmens vystymosi etapu ar vieta visuomeneje
• ne vien del narkotiku ar kitu medziagu vartojimo ar del sveikatos bukles

BPD simptomus gali sukelti situacijos, kai sveikiems zmonems butu iprasta. Zmonems, turintiems BPD, sunku priimti pilkas vietas gyvenime, daznai ziurint i juoda ar balta. Pavyzdziui, jie gali jaustis susirupinusi del nepilnamecio atskyrimo nuo zmoniu, kuriuos jie jauciasi arti del verslo kelioniu ar staigiu planu pakeitimu.

Tyrimai taip pat nustate, kad zmones su BPD gali pykti emociskai neutraliuose veideliuose arba reaguoti i zodzius su neigiamomis konotacijomis zymiai stipresne nei zmones, neturintys bukles.

Viskas apie narciziska asmenybes sutrikimaKai kurie BPD simptomai atsispindi narciziniuose asmenybes sutrikimuose. Suzinokite daugiau apie narciziska asmenybes sutrikima cia.Skaityti dabar

Pasak NIMH, 80 proc. Zmoniu, serganciu BPD, vystosi savizudybes elgesys, o 4-9 proc. - savizudybe. Saves zalojimas yra dar vienas iprastas simptomas, kuri kartais naudoja zmones, turintys BPD, kaip ju emociju reguliavimo, bausmes ar vidinio skausmo israiska.

Zmonems, sergantiems BPD, taip pat yra didesne rizika susirgti maitinimosi sutrikimais, piktnaudziavimu narkotinemis medziagomis ir smurtiniu nusikaltimu, tokiu kaip iszaginimas, aukomis.

Diagnoze

Diagnoze pasiekiama nuodugniai isnagrinejus psichines sveikatos specialista.

BPD sunku diagnozuoti, nes bukles simptomai sutampa su kitomis psichinemis ligomis, o atskiri atvejai gali labai skirtis.

Psichikos sveikatos specialistai gali diagnozuoti BPD po kruopstaus interviu, kurio metu jie atliks psichologini ivertinima, kuriame jie klausia apie paciento klinikine istorija ir ju simptomus.

Kadangi BPD pasizymi simptomais ir keliomis kitomis salygomis, psichines sveikatos specialistai tures nuspresti, ar jie gali buti diagnozuoti BPD.

Del BPD diagnozavimo sunkumu jis daznai diagnozuojamas ar netinkamai diagnozuojamas.

Gydymas

Gydymo galimybes:

Psichoterapija

Yra ivairiu formu:

• Kognityvine elgesio terapija (KT): Dirbdami su terapeutu, pacientai supranta neigiamas ar neveiksmingas mastymo formas, leidziancias jiems aiskiau apziureti sudetingas situacijas.
• Dialektinio elgesio terapija (DBT): Pacientai naudoja igudziu metoda kartu su fizinemis ir meditacinemis pratybomis, kad suzinotu, kaip geriausiai reguliuoti emocijas ir toleruoti baime.
• Schemos terapija (SFT): Atsizvelgiant i ideja, kad BPD sukelia disfunkcini savaimini vaizda, SFT daugiausia demesio skiria tam, kaip pacientai patys vertina save.
• Mentalizacijos terapija (MBT): Pokalbio terapijos forma, padedanti pacientams nustatyti savo mintis ir atskirti juos nuo zmoniu, gyvenanciu aplink juos.
• Persiuntimas orientuota psichoterapija (TFP): Tai naudoja besivystancius santykius tarp paciento ir terapeuto, padedancio asmeniui suprasti savo emocijas ir tarpasmeninius sunkumus.
• Sistemu mokymas emociniam nuspejamumui ir problemoms spresti (STEPPS): Grupes terapijos forma, kuria vadovauja socialinis darbuotojas ir kuri skirta papildyti kitas gydymo formas.

Vaistas

Gydytojai gali skirti vaistu, skirtu gydyti klinikines problemas, kurios atsiranda kartu su BPD, nors siuo metu nera vaistu, kurie galetu isgydyti pacia bukle. Medikamentai yra:

• Selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Si praktika nepatvirtina klinikiniu tyrimu irodymu, taciau si vaistu grupe gali buti vartojama, jei pacientui taip pat budingas nerimas ar depresija.
• Antrosios kartos antipsichoziniai preparatai ir nuotaikos stabilizatoriai: Yra keletas irodymu, kad jie padeda valdyti kai kuriuos BPD simptomus.
• Omega-3: Yra keletas irodymu, kad omega-3 riebiosios rugstys, dazniausiai randamos zuvu taukuose, padeda stabilizuoti nuotaika, mazinti BPD agresijos simptomus ir depresija, taciau reikia atlikti tolesnius tyrimus.

Preliminarus tyrimai taip pat rodo, kad BPD gydymui gali buti svarbus vaistas, kuris keicia glutamatine, opioidine ir oksitocinergine neurotransmiteriu sistemas.

Hospitalizacija

Kai kuriais atvejais (pvz., Bandant savizudybe) zmonems, kuriems yra BPD, reikia intensyvaus gydymo specialioje aplinkoje, pavyzdziui, ligoninese ir psichiatrijos klinikose. Daznai stacionarus gydymas bus vaistu ir psichoterapijos seansu derinys. Labai retai zmones ilga laika serga BPD; dauguma zmoniu reikalauja tik dalinio hospitalizavimo ar dienos gydymo programos.