Kas yra medicininio tyrimo atvejo kontroles tyrimas?

Turinys

1. Kas yra atvejo kontroles tyrimas?
2. Kodel tai naudinga?
3. Apribojimai

Klinikinio tyrimo tyrimas yra medicininio tyrimo tipo tyrimas, daznai naudojamas nustatyti ligos priezasti, ypac tiriant ligos protruki ar retu ligu atvejus.

Jei visuomenes sveikatos mokslininkai nori greito ir paprasto budu paryskinti uzuominas apie naujo ligos protrukio priezasti, jie gali palyginti dvi zmoniu grupes: atvejus, terminus zmonems, kurie jau turi liga, ir kontrole, arba zmones, kuriems jos neturi itakos. liga.

Kitos savokos, vartojamos atveju kontroles tyrimams apibudinti, apima epidemiologinius, retrospektyvius ir stebimus duomenis.

Kas yra atvejo kontroles tyrimas?

Atvejo kontroles tyrimas gali padeti suprasti jau surinktus duomenis.

Atvejo kontroles tyrimas yra budas atlikti medicinini tyrima, siekiant patvirtinti ar nurodyti, kas galejo sukelti bukle.

Jie paprastai yra atgaline data, o tai reiskia, kad tyrejai ziuri i ankstesnius duomenis, kad istirtu, ar konkretus rezultatas gali buti susietas su itariamu rizikos veiksniu ir uzkirsti kelia tolesniam protrukiui.

Galimi atveju kontrolines grupes tyrimai yra retesni. Tai apima konkretaus zmoniu atrankos ir konkrecios grupes atranka, stebint ju sveikata. Atvejai atsiranda kaip zmones, kurie tiria liga ar bukle, nes tyrimas vyksta. Tos ligos, kuriu neveikia, sudaro kontroline grupe.

Tam tikru priezasciu isbandymui mokslininkai turi sukurti hipoteze apie galimas protrukio ar ligos priezastis. Tai yra zinomi kaip rizikos veiksniai.

Jie palygina, kaip daznai atveju grupeje esantys zmones buvo itariami del priezasciu, susijusiu su tuo, kaip daznai buvo patiriami kontrolines grupes nariai. Jei daugiau atveju grupes dalyviu patiria rizikos veiksni, tai rodo, kad tai yra galimas ligos priezastis.

Tyrejai taip pat gali atskleisti galimus rizikos veiksnius, nenumatytus ju hipotezeje, tiriant kiekvienos grupes zmoniu medicinines ir asmenines istorijas. Gali atsirasti pavyzdys, kuris susieja salyga su tam tikrais veiksniais.

Jei konkretus ligos arba bukles rizikos veiksnys, pvz., Amzius, lytis, rukymas ar raudonos mesos vartojimas, jau yra nustatytas, tyrejai gali naudoti statistinius metodus, kad butu galima koreguoti tyrima, kad butu atsizvelgta i si rizikos veiksni, ir padeti nustatyti kitus galimi rizikos veiksniai.

Bandomojo tyrimo tyrimai yra svarbi priemone, kuria naudoja epidemiologai arba tyrejai, kurie nagrineja veiksnius, turincius itakos gyventoju sveikatai ir ligoms.

Galima istirti tik viena rizikos veiksni konkreciam rezultatui. Geras pavyzdys - palyginti zmoniu, serganciu plauciu veziu, skaiciu, kurie anksciau ruke, o ju ne. Tai parodys rysi tarp plauciu vezio ir rukymo.

Kaip mes zinome, kokius medicininius tyrimus reikia pasitiketi?Jei kazkas yra "pagristas irodymais", tai reiskia, kad mes galime pasikliauti. Bet kokie irodymai ir kaip jis buvo surinktas? Suzinokite daugiau, kaip nuspresti, kokius tyrimus reikia pasitiketi.Skaityti dabar

Kodel tai naudinga?

Tyrimu su kontroline kontrole yra keletas priezasciu.

Gana greitai ir lengvai

Bandomojo tyrimo tyrimai dazniausiai grindziami ankstesniais duomenimis, taigi visa reikalinga informacija yra lengvai prieinama, todel jas galima greitai atlikti. Mokslininkai gali isanalizuoti esamus duomenis, kad galetumete pamatyti jau ivykusius sveikatos ivykius ir jau pastebetus rizikos veiksnius.

Retrospektyvaus atvejo kontroles tyrimas nereikalauja, kad mokslininkai lauktu ir pamatytu, kas vyksta bandomuoju laikotarpiu per kelias dienas, savaites ar metus.

Atveju valdymo tyrimai yra greiti ir paprasti, nereikalaujant dideles dalyviu grupes.

Tai, kad duomenys jau yra renkami ir analizuojami, reiskia, kad atvejo kontroles tyrimas yra naudingas, kai norima gauti greitus rezultatus, galbut kai ieskoma informacijos apie tai, kas sukelia staigius ligos protrukius.

Siame scenarijuje taip pat gali buti naudingas busimasis atvejo kontroles tyrimas, nes mokslininkai gali rinkti duomenis apie itariamus rizikos veiksnius, tuo paciu metu stebedami naujus atvejus.

Laiko taupymo pranasumas, gautas pagal atvejo kontroles tyrimus, taip pat reiskia, kad jie yra praktiskesni uz kitus mokslinius tyrimus, jei itariamos priezasties poveikis ivyksta ilga laika iki ligos baigties.

Pavyzdziui, jei noretumete isbandyti hipoteze, kad suaugusiesiems budinga liga yra susijusi su jaunu vaiku veiksniais, perspektyvinis tyrimas atliks desimtmecius. Atvejo kontroles tyrimas yra kur kas labiau imanomas variantas.

Negali daug zmoniu

Kontroliniu tyrimu metu galima ivertinti daugybe rizikos veiksniu, nes nereikalaujama, kad daug dalyviu butu statistiskai reiksmingi. Daugiau istekliu galima skirti maziau zmoniu analizei.

Iveikia etikos issukius

Kadangi kontrolines kontroles tyrimai yra stebimi ir dazniausiai yra susije su zmonemis, kurie jau turi bukle, jie nekelia etiniu problemu, kuriu matyti atliekant kai kuriuos intervencinius tyrimus.

Pvz., Butu neetiska atmesti vaiku grupe potencialiai gyvybiskai svarbia vakcina, kad pamatytu, kas sukure susijusia liga. Taciau, analizuojant vaiku, turinciu ribota prieiga prie sios vakcinos, grupe, galima nustatyti, kam labiausiai kyla pavojus susirgti liga, taip pat padedanti vadovautis busimomis vakcinavimo pastangomis.

Apribojimai

Koreliacijos, patvirtintos atvejo kontroles tyrimais, yra silpnesnes nei kitu rusiu tyrimuose.

Nors atvejo kontroles tyrimas gali padeti isbandyti hipoteze apie rysi tarp rizikos veiksnio ir rezultato, jis nera toks galingas kaip kitu rusiu tyrimai, patvirtinantys priezastini rysi.

Bandomojo tyrimo tyrimai daznai naudojami siekiant anksti itvirtinti informacija ir toliau informuoti apie mokslinius tyrimus naudojant grieztesnius mokslinius metodus.

Pagrindine atvejo kontroles tyrimu problema yra tai, kad jos nera tokios patikimos, kaip planuojami tyrimai, kuriais duomenys irasomi realiuoju laiku, nes jie nagrineja praeities duomenis.

Pagrindiniai atvejo kontroles tyrimu trukumai yra sie:

"Prisiminkite saliskuma"

Kai zmones atsako i klausimus apie savo ankstesne tam tikru rizikos veiksniu poveiki, ju sugebejimas atsaukti gali buti nepatikimas. Palyginti su zmonemis, kuriems nera bukles, asmenys, turintys tam tikra ligos baigti, dazniau gali atsiminti tam tikra rizikos veiksni, net jei jo neegzistuoja, nes pagunda nustatyti savo subjektyvius rysius, kad paaiskintu ju bukle.

Sis saliskumas gali buti sumazintas, jei duomenys apie rizikos veiksnius, pavyzdziui, tam tikru narkotiku poveiki, tuo metu buvo irasyti i patikimus irasus. Pavyzdziui, tai gali buti neimanoma del gyvenimo budo veiksniu, nes juos paprastai tiria klausimynas.

Atkreipimo i saliskumo pavyzdys yra skirtumas tarp prasymo tyrimo dalyviu atsiminti ora tam tikro simptomo atsiradimo metu, palyginti su moksliskai ismatuotu oru modeliu analizavimu, vykstanciais formalaus diagnozavimo metu.

Kito rizikos faktoriaus poveikio matavimas organizme yra dar vienas budas, kad kontrolines kontroles tyrimai butu patikimesni ir maziau subjektyvieji. Tai zinoma kaip biologiniai zymekliai. Pavyzdziui, mokslininkai gali ieskoti kraujo ar slapimo tyrimo rezultatu tam tikro vaisto irodymui, o ne klausti dalyvio apie narkotiku vartojima.

Priezastis ir pasekme

Susidariusi ligos ir galimo pavojaus asociacija nebutinai reiskia viena veiksni, kuris tiesiogiai sukelia kita.

Tiesa sakant, retrospektyvinis tyrimas niekada negali galutinai irodyti, kad nuoroda yra tam tikra priezastis, nes tai nera eksperimentas. Taciau yra klausimu, kurie gali buti naudojami tikimybei del priezastinio rysio, pavyzdziui, asociacijos masto ar "didelio poveikio rizikos veiksniui".

Vienas is budu paaiskinti priezasties ir pasekmiu apribojimus yra ieskoti asociaciju, kurios randamos tarp kulturinio veiksnio ir tam tikro poveikio sveikatai. Pati kulturinis veiksnys, pvz., Tam tikra pratybu forma, negali sukelti rezultatu, jei ta pati kulturine bylu grupe turi kitoki tiketina bendra veiksni, pvz., Tam tikra maista.

Kai kurie rizikos veiksniai yra susije su kitais. Tyrejai turi atsizvelgti i rizikos veiksniu, pvz., Sedimojo gyvenimo budo, depresijos ir skurdo problemos, dubliavima.

Jei tyrejai, atlike retrospektyvia atvejo analizes tyrima, nustato rysi tarp depresijos ir svorio padidejimo per tam tikra laika, jie negali tiksliai pasakyti, kad depresija yra svorio prieaugio rizikos veiksnys, neivedant kontrolines grupes, kurioje laikomi sedimieji asmenys gyvenimo budas.

"Atrankos saliskumas"

Tyrimui pasirinkti atvejai ir kontrole gali is tikruju neatitikti tiriamos ligos.

Tokio atvejo pavyzdys atsiranda, kai ligonineje pastebimi atvejai, kurie yra labai specializuoti, palyginti su daugeliu atveju, kai liga gali pasireiksti. Valdikliai taip pat gali buti tipiski gyventojams. Zmones, savanoriski savo tyrimo duomenims, gali tureti ypac auksta motyvacija.

Kiti apribojimai

Yra ir kitu atveju kontroles tyrimu apribojimu. Nors jie yra naudingi tiriant retas salygas, nes jiems nereikia dideliu dalyviu grupiu, jie yra maziau naudingi tiriant retus rizikos veiksnius, kurie aiskiai parodyti kohortinio tyrimo metu.

Galiausiai bylos kontroles tyrimai negali patvirtinti skirtingo tiriamos ligos lygio ar tipu. Jie gali ieskoti tik vieno rezultato, nes atvejis apibreziamas tuo, ar jie padare ar neturejo tokios bukles.