Kurybiniai mastytojai gali buti maziau saziningi, studijuoti

Nauji JAV tyrimai rodo, kad kurybingi ar originalus mastytojai gali buti maziau saziningi ir labiau linke apgauti, nei maziau kurybingi zmones, galbut todel, kad jie sugeba geriau israsti pasiaiskimus, kad "paaiskintu" savo veiksmus. Svinas mokslininkas Harvardo universiteto dr. Francesca Gino ir jo daktaras Danas Arielis is Duke universiteto raso apie savo isvadas lapkricio 28 d. Asmenybes ir socialines psichologijos leidinys, Amerikos psichologines asociacijos publikacija.
Gino pasake ziniasklaidai, kad:
"Didesne kurybingumas padeda asmenims isspresti sudetingas uzduotis daugelyje sriciu, taciau kurybiskos kibirksties gali leisti zmonems ieskoti problemu ir uzduociu sprendimu neetisku budu."
Gino ir Ariely raso, kad nepaisant to, kad populiarioje spaudoje placiai aptariamas nesaziningumas ir naujoves, ju rysys nebuvo moksliskai ismatuotas.
Tyrimo metu jie pirmiausia ivertino dalyviu kurybiskuma ir zvalgyba naudodama pripazintus psichologinius testus ir priemones. Tuomet dalyviai buvo pakviesti dalyvauti penkiuose eksperimentu rinkiniuose, uz kuriuos jiems buvo skirta nedidele pinigu suma. Visi eksperimentai siulydami jiems daugiau pinigu, jei jie apgaudineja uzduotis ar bandymus, su kuriais jie susiduria.
Viename eksperimente dalyviams buvo pateikti lakstai su bendrais ziniu klausimais ir paprasyta apibendrinti atsakymus, tada perkelti ju rezultatus i kita pasirinkta laksta. Taciau tyrima priziurintis asmuo teige, kad ivyko klaida, o antrasis lapas silpnus zenklus teisingais atsakymais (taigi dalyviai turejo galimybe apgauti ir apsimesti, kad ju atsakymai buvo tokie patys, kaip ir tie, kurie jau buvo pazymeti silpnu ratu). Dalyviams buvo pasakyta, kad jiems bus mokama daugiau uz teisingus atsakymus.
Kitu eksperimentu dalyviams buvo pateikti piesiniai, kuriu istrizaines linija buvo taskai, isdestyti is abieju pusiu. Jie turejo pasakyti, ar vienoje puseje buvo daugiau tasku nei kitoje. Is viso ivyko 200 tyrimu, is kuriu puse, kur buvo beveik neimanoma pasakyti, kokioje puseje buvo daugiau tasku. Taciau dalyviams buvo pasakyta, kad jie bus sumoketi desimt kartu daugiau uz kiekviena karta, kai sake, kad desineje yra daugiau tasku (sumos buvo 5 centai, palyginti su 0,5 centais).
Is ju eksperimentu tyrejai, atrade kurybingu asmenybiu dalyviu, dazniau apgaudineja negu ju maziau kurybingi partneriai, o kurybiskumas yra geresnis netikrumo, nei intelekto, prognozavimas.
Be to, jie suzino, kad:
"... dalyviai, kurie buvo primesti kurybiskai mastyti, labiau tiketina, kad elgesi nesaziningai nei tie, kurie yra kontroliuojami ... ir kad didesnis gebejimas pagristi ... nesaziningas elgesys paaiskino sasaja tarp kurybiskumo ir padidejusio nesaziningumo", ir jie taip pat parode, "kad dispozicine kurybiskumas mazeja laikinos kurybiskumo itaka nesaziningam elgesiui. "
Gino ir Arielis padare isvada:
"Rezultatai rodo, kad kurybiskumas ir nesaziningumas yra tarpusavyje susije, taigi pabreziama tamsi kurybiskumo puse".
Jie teigia, kad "zmones, kurie kurybingi ar dirba aplinkoje, skatinantys kurybini mastyma, gali buti labiausiai rizikuojami, kai susiduria su etiskais diletimais".
Vis delto autoriai pazymi kai kuriuos svarbius ju moksliniu tyrimu apribojimus, pavyzdziui, tai, kad paskatos apgauti buvo visos pinigines.
Jie teigia, kad busimose studijose reiketu isnagrineti, kiek kurybiskumas daro itaka trumpalaikems noroms, palyginti su ilgalaikemis siekimis, kai zmoniu savikontrole yra gincijama. Pavyzdziui, tyrimas, susijes su pirmuoju, turetu paklausti, ar kurybingi zmones labiau linke "apgauti" ir valgyti pyrago gabaleli kartu su svorio mazinimo programa (galbut padedama geriau sugalvoti daugiau "tiketinu" pasiteisinimu del to )?
Parase Catharine Paddock, PhD

Ar svajone gali pagerinti psichine veikla?

Ar jus kada nors gaudate svajojima, vykdydamas sudetinga psichine uzduoti ir nuliudes sau, kad leistu savo protui klajoti? Galbut tai nera toks blogas dalykas, rodo, kad tyrimas, kurio metu buvo naudojamos smegenu sritys, susietos su neveikianciais psichinemis busenomis, iskaitant svajinguma ar prisiminima, padidina nasuma tam tikromis sudetingomis psichinemis uzduotys.

(Health)

Galimas naujas atsirandantis cistines fibrozes gydymas

Cistine fibroze yra paveldima liga, paveikianti desimtys tukstanciu zmoniu JAV ir visame pasaulyje. Siuo metu nera ligos gydymo, taciau nauji tyrimai siulo nauja gydymo metoda, kuris greitai gali sustabdyti ligos progresavima. Tyrejai galejo rasti nauja gydyma, kuris sumazina plauciu uzdegima cistine fibroze.

(Health)