Gilus smegenu stimuliavimas veiksmingas ankstyvojoje Parkinsono liga

Gilus smegenu stimuliavimas (DBS) pagerina bendra gyvenimo kokybe ir socialini funkcionavima pacientams ankstesnese Parkinsono ligos stadijose, remiantis dvieju metu klinikiniu tyrimu rezultatais.
Tyrimas, kuri vadovauja Vokietijos Kielo Christiano-Albrechso universiteto profesorius Günther Deuschl, ir neurologijos ir eksperimentines medicinos profesorius Yves Agid "Hôpital de la Salpêtrière" Paryziuje, Prancuzijoje, yra internete. New England Journal of Medicine vasario 14 d.
Tyrejai padare isvada, kad DBS buvo veiksmingesnis nei gydymas pacientams, sergantiems Parkinsono liga ir ankstyvosiomis motorinemis komplikacijomis.

Deep Brain Stimulation, DBS

DBS jau yra nustatyta kaip pacientu, serganciu progresavusia Parkinsono liga, gydymas.
Tai nera isgydymas, ir tai nesustabdo ligos progresavimo, taciau tinkamiems pacientams jis gali zymiai pagerinti simptomus, ypac drebulius, ir taip pat gali susvelninti raumenu nelankstuma.
Noredami atlikti DBS, neurochirurgas grazina skyle kaukoleje ir 10 cm i smegenis idetas elektrodas. Elektrodas pateikia lengvus elektros signalus, kurie sutrikdo ir blokuoja smegenu impulsus, sukeliancius Parkinsono ligos simptomus.
Pagal oda viela sujungia elektroda su akumuliatoriumi, implantuotu prie ragenos.
DBS gali buti atliekamas vienoje ar abieju smegenu pusiu. Tikslines sritys paprastai yra talaminas, subtalamicinis branduolys ir globulinis pallidusas. Siame tyrime tikslinis plotas buvo taalamas.

Tyrimas

2 metu trukmes klinikinio tyrimo, kuri pavadino EARLYSTIM, tikslas buvo ivertinti DBS vartojima ankstesnese Parkinsono ligos stadijose, kai "variklio komplikacijos naujai atsirado ir pacientams buvo daromas didelis poveikis ju socialiniam ir profesiniam veikimui".
Tyrime buvo idarbinta 251 paciente su ankstyvosiomis motorinemis komplikacijomis ir atsitiktinai paskyre jiems DBS arba geriausia gydyma.
Pacientai buvo vidutiniskai 52 metai ir turejo vidutiniskai 7,5 metu.
Siekiant ismatuoti gydymo veiksminguma, tyrejai vertino gyvenimo kokybe is klausimyno, vadinamo PDQ-39, ir socialiniu funkcionavimu is trumpo psichosocialinio klausimyno, vadinamo SCOPA-PS.
Jie ivertino pagrindiniu variklio negalios sriciu ir kasdienio gyvenimo sriciu pokycius, taikydami masta UPDRS II. Jie taip pat ivertino bet koki komplikaciju, atsiradusiu vartojant Levodopa, viena is pagrindiniu vaistu, vartojamu Parkinsono ligoms, pagerejima.

Bendras rezultatas parodo DBS geresne medicinine terapija

Rezultatai parode, kad pacientai, kurie gavo DBS, pagerino gyvenimo balu kokybe, palyginti su nepakankamumu gydymo grupeje. Panasus socialinio veikimo rezultatas.

Rezultatai taip pat parode, kad, palyginti su medicinine terapija, DBS buvo zymiai pranasesnis uz gydyma motoriniais sutrikimais, kasdienio gyvenimo veikla, levodopos sukeltas motorikos komplikacijas, laika su geru mobilumu ir nediskinezijas.
Tarp nepageidaujamu salutiniu poveikiu, savizudybe ar bandymai nusizudyti nebuvo labai skirtingi abiejose grupese, o tai reiskia, kad priezastis priklauso nuo pacientu, o ne nuo gydymo tipo, o tai yra svarbu atsizvelgti i pacientu konsultavima.
Deuschl teigia:
"Tyrimas parode stebetinai vienodus rezultatus DBS naudai, palyginti su gydymu."
"Svarbiausias rezultatas yra tai, kad gerokai pagerejo siu pacientu gyvenimo kokybe ir ju socialinis funkcionavimas, taip pat reiksminga, kad operacija turi maziau salutinio poveikio siai jaunesnio amziaus populiacijai nei pazengusios liga", - priduria jis.

Pasekmes

Deuschl teigia, kad tyrimas "gali pakeisti tarptautines Parkinsono ligos gydymo gaires, o DBS bus gydymo galimybe dar anksciau ligos sunkumo stadijoje".
Tolesneje redakcijoje Caroline Tanner, epidemiologe, skaitanti paskaitas Stenfordo universiteto sveikatos tyrimu ir politikos klausimais, si tyrima apibudina kaip "viena is paciu griezciausiu neurostimuliacijos bandymu".
Taciau ji ispeja, kad tyrime dalyvave pacientai nebuvo tipiski Parkinsono ligos pacientams: visi jie buvo jaunesni nei 60 metu, jiems buvo atlikta operacija, jie neturejo demencijos, ir apskritai jie gerai reagavo i vaistus.
Matthew Stern, Parker seimos neurologijos profesorius Pensilvanijos universitete sako:
"Nors per anksti rekomenduoti DBS visiems pacientams, sergantiems motorikos komplikacijomis, ypac anksciau, kai PD, dabar si grupe gali buti laikoma gydymo galimybe."
Jis teigia, kad sie rezultatai "paskatins diskusijas apie DBS poveiki ligos progresavimui ir pabrezia ilgalaikio EARLYSTIM pacientu tolesnio stebejimo poreiki".
2007 m. Paskelbtas tyrimas Neurologija 2012 m. rodo, kad DBS yra veiksmingas Parkinsono ligos gydymas bent trejus metus.
Parase Catharine Paddock, PhD