Kas yra depresija ir ka as galiu padaryti?

Turinys

1. Diagnoze
2. zenklai ir simptomai
3. Priezastys
4. Gydymas
5. Tipai

Liudesys, jausmas, prarasti susidomejima ar malonuma kasdieneje veikloje, - tai simptomai, kurie mums visiems budingi. Taciau, jei jie islieka ir labai paveikia musu gyvenima, tai gali buti depresija.

Pasak Ligu kontroles ir profilaktikos centru (CDC), 7,6 proc. Zmoniu, vyresniu nei 12 metu, bet kuriuo 2 savaiciu laikotarpiu turi depresija. Tai esminis ir rodo problemos masta.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), depresija yra labiausiai paplitusi liga visame pasaulyje ir pagrindine neigalumo priezastis. Jie apskaiciavo, kad pasaulio mastu depresija veikia 350 milijonu zmoniu.

Greiti faktai apie depresija:

• Depresija dazniau pasitaiko moterims nei vyrams.
• Simptomai yra nepakankamas dziaugsmas ir sumazejes susidomejimas daiktais, kuriais zmona atnese laime.
• Gyvenimo ivykiai, tokie kaip praradimas, sukelia nuotaikos pokycius, kuriuos paprastai galima atskirti nuo depresijos ypatybiu.
• Depresijos priezastys nera visiskai suprantamos, bet gali buti sudetingas genetiniu, biologiniu, aplinkos ir psichosocialiniu veiksniu derinys.

Testai

Depresija yra nuotaikos sutrikimas, budingas nuolat maza nuotaika, liudesio jausmas ir susidomejimo praradimas. Tai nuolatine problema, o ne praeinanti problema, vidutiniskai 6 - 8 menesiai.

Diagnoze prasideda psichines sveikatos eksperto konsultacija.

Depresijos diagnoze prasideda pasikonsultavus su gydytoju arba psichines sveikatos specialistu. Svarbu ieskoti sveikatos prieziuros specialisto pagalbos, kad butu isvengta ivairiu depresijos priezasciu, uztikrinta tiksli diferencine diagnoze ir uztikrinamas saugus ir veiksmingas gydymas.

Kalbant apie dauguma gydytojo apsilankymu, gali buti atliktas fizinis tyrimas, siekiant patikrinti fizines priezastis ir esamas salygas. Taip pat bus uzduodami klausimai - "istorijos paemimas" - nustatyti simptomus, ju laika ir kt.

Kai kurie klausimynai padeda gydytojams ivertinti depresijos sunkuma. Pavyzdziui, Hamiltono depresijos reitingu skaleje yra 21 klausimas, kurio rezultatai yra bukles sunkumo apibudinimai. Hamiltono skale yra viena is placiausiai naudojamu kliniku ivertinimo depresijos vertinimo priemoniu pasaulyje.

Ka nelaiko depresija?

Depresija skiriasi nuo nuotaikos svyravimu, kuriuos zmones patiria normalaus gyvenimo dalimi. Laikinas emocinis atsakas i kasdienio gyvenimo issukius nera depresija.

Panasiai netgi sielvarto jausmas, kylantis del artimo zmogaus mirties, pats savaime nera depresija, jei ji neisnyksta. Taciau depresija gali buti susijusi su netekimu - kai depresija atsiranda del nuostoliu, psichologai vadina tai "sudetinga netektis".

zenklai ir simptomai

Simptomai yra sumazejes susidomejimas maloniomis veiklomis ir zema nuotaika.

Depresijos simptomai gali buti:

• prislegta nuotaika
• sumazino susidomejima ar malonuma anksciau naudojamoje veikloje, praradusi seksualini troskima
• netycinis svorio sumazejimas (be dietos) arba mazas apetitas
• nemiga (miego sutrikimas) arba hipersomnija (pernelyg miega)
• psichomotorinis sujaudinimas, pavyzdziui, nerimas, vaiksciojimas aukstyn ir zemyn
• paveluoti psichomotoriniai igudziai, pavyzdziui, suletino judesi ir kalba
• nuovargis ar energijos praradimas
• beviltiskumo ar kaltes jausmai
• sutrikus gebejimui mastyti, sutelkti demesi ar priimti sprendimus
• pasikartojancios mintys apie mirti ar savizudybe ar bandymas nusizudyti

Gyvybes hacks: Gydymas po gimdymo depresijaJei neseniai buvo kudikio ir jus jausite mazai, tai gali buti po gimdymo depresija. Suzinoti daugiauSkaityti dabar

Priezastys

Depresijos priezastys nera visiskai suprantamos ir negali buti nustatytos vienam saltiniui. Depresija gali buti susijusi su sudetingu veiksniu deriniu, kuris apima:

Depresija turi daug priezasciu ir galimu gydymo budu.

• genetika
• biologiniai - pokyciai neurotransmiteriu lygiuose
• aplinkosauga
• psichologinis ir socialinis (psichosocialinis)

Kai kuriems zmonems yra didesne depresijos rizika nei kitiems; rizikos veiksniai yra sie:

• Gyvybes ivykiai: tai nelaimingas atsitikimas, santuokos nutraukimas, darbo klausimai, santykiai su draugais ir seima, finansines problemos, medicininiai klausimai ar aktualus stresas.
• Asmenybe. Tie, kuriems yra maziau sekmingu elgesio strategiju ar ankstesnes gyvenimo traumos, yra labiau jautrus.
• Genetiniai veiksniai: pirmojo laipsnio giminaiciai su depresija padidina rizika.
• Vaikystes trauma.
• Kai kurie receptiniai vaistiniai preparatai: tai kortikosteroidai, kai kurie beta blokatoriai, interferonas ir kiti receptiniai vaistai.
• Piktnaudziavimas pramoginiais narkotikais: piktnaudziavimas alkoholiu, amfetaminais ir kitais vaistais yra glaudziai susijes su depresija.
• Praeina galvos trauma.
• Turejes viena pagrindines depresijos epizoda: tai padidina velesnes rizikos tikimybe.
• Letinio skausmo sindromai. Sios ir kitos letines ligos, pavyzdziui, diabetas, letine obstrukcine plauciu liga ir sirdies ir kraujagysliu ligos, sukelia depresija.

Gydymas

Depresija yra gydoma psichine liga. Yra trys depresijos valdymo komponentai:

• Parama, pradedant nuo diskusiju apie praktinius sprendimus ir prisidedanciu stresu, ugdant seimos narius.
• Psichoterapija, taip pat zinomas kaip kalbejimo terapija, tokia kaip kognityvine elgesio terapija (CBT).
• Narkotiku gydymas, ypac antidepresantai.

Psichoterapija

Psichologines ar kalbejancios terapijos priemones depresijai apima kognityvine-elgesio terapija, tarpasmenine psichoterapija ir problemu sprendimo budus.Lengva depresijos atvejais psichoterapija yra pirmoji gydymo galimybe; vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais jie gali buti naudojami kartu su kitais gydymo budais.

KT ir tarpasmeninis gydymas yra du pagrindiniai depresijos psichoterapijos tipai. CBT gali buti pristatytas individualiose sesijose su terapeutu, akis i aki, grupemis ar telefonu. Kai kurie naujausi tyrimai rodo, kad CBT gali buti veiksmingai pristatytas kompiuteriu

Tarpasmenine terapija padeda pacientams nustatyti emocines problemas, turincias itakos santykiams ir bendravimui, ir kaip jie, savo ruoztu, veikia nuotaika ir gali buti keiciami.

Antidepresantai

Antidepresantai yra vaistai pagal recepta is gydytojo. Narkotikai vartojami nuo vidutinio sunkumo iki sunkios depresijos, taciau vaikams nerekomenduojama ir paaugliams skirti tik atsargiai.

Depresijos gydymui yra keletas klasiu vaistu:

• selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
• monoaminooksidazes inhibitoriai (MAOI)
• tricikliniai antidepresantai
• netipiniai antidepresantai
• selektyvus serotoninas ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI)

Kiekviena antidepresantu klase veikia kitoki neurotransmiteri. Vaistas turi buti tesiamas, kaip nurode gydytojas, net po simptomu pagerejimo, kad butu isvengta recidyvo.

Maisto ir vaistu administracijos (FDA) ispejime teigiama, kad "kai kurie vaikai, paaugliai ir jauni suauge per pirmuosius keleta gydymo menesiu antidepresiniai vaistai gali padidinti savizudybes mintis ar veiksmus."

Visus rupescius visada turite pakelti gydytojui, iskaitant bet koki ketinima nutraukti antidepresantu vartojima.

Pratimai ir kitos terapijos

Aerobinis pratimas gali padeti nuo lengvos depresijos, nes jis padidina endorfino lygi ir stimuliuoja norepinefrino, kuris yra susijes su nuotaika.

Smegenu stimuliavimo terapijos, iskaitant elektrokonvulsini gydyma, taip pat naudojamos depresijai. Kartotine transkranialine magnetine stimuliacija nukreipia magnetinius impulsus i smegenis ir gali buti veiksminga esant didziam depresijos sutrikimui.

Elektrokonvulsinis gydymas

Sunkus depresijos atvejai, neatsizvelgiant i vaistu vartojima, gali buti naudingi elektrokonvulsinis gydymas (angl. ECT); tai ypac veiksminga psichozinei depresijai.

Tipai

Vienpole ir bipoline depresija

Jei dominuojanti funkcija yra nuslopinta nuotaika, ji vadinama vienpoliska depresija. Taciau jei jis budingas manijos ir depresijos epizodams, atskirtiems iprastos nuotaikos periodais, jis vadinamas bipoliniu sutrikimu (anksciau vadinama manijos depresija).

Vienpole depresija gali sukelti nerima ir kitus simptomus, taciau nera manijos epizodu. Taciau tyrimai rodo, kad mazdaug 40 procentu laiko asmenims, kuriems yra bipolinis sutrikimas, yra depresija, todel sunku atskirti dvi salygas.

Didelis depresinis sutrikimas, turintis psichozes

Si bukle budinga depresija kartu su psichoze. Psichoze gali apimti meluzijas - melagingus isitikinimus ir atsiskyrima nuo realybes, arba haliucinacijas - suvokti dalykus, kuriu nera.

Po gimdymo depresija

Moterys daznai patiria "kudikio bliuzo" su naujagimiu, taciau po gimdymo depresija, dar zinoma kaip postnataline depresija, yra sunkesne.

Didelis depresinis sutrikimas su sezoniskumu

Anksciau vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), si salyga yra susijusi su sumazejusiu ziemos dienos ziemos laiku - depresija vyksta sio sezono metu, taciau keliauja likusiais metais ir reaguojama i sviesos terapija.

Salys, turincios ilga ar stipria ziema, atrodo labiau paveiktos sia salyga.