Depresija ir liudesys: kaip pasakyti skirtuma

Turinys

1. Kas yra liudesys?
2. Kas yra depresija?
3. Gydymas depresijai

Milijonai zmoniu visame pasaulyje patiria depresija viename ar kitame gyvenime.

Amerikos amerikieciu nerimo ir depresijos asociacija (ADAA) pazymi, kad depresija yra viena is labiausiai paplitusiu psichines sveikatos problemu Jungtinese Amerikos Valstijose.

Skundas yra neatskiriama depresijos dalis, taciau tai nera tas pats dalykas. Svarbu zinoti ir suvokti skirtumus, nes ju suklaidinimas gali sukelti netinkama elgesi.

Kas yra liudesys?

Skundas gali buti susietas su konkreciu ivykiu.

Skundas yra normalus zmogaus jausmas, kuri bet kuriuo metu patiria.

Kai kurie ivykiai gali palikti zmones jaustis liudni ar nepatenkinti, pvz., Artimojo ar netekto, santuokos nutraukimo, darbo praradimo ar pajamu, finansiniu problemu, problemu namuose ar socialinio nerimo.

Nesekmingas egzaminas, ne gauti darba ar kiti nuviliantys ivykiai taip pat gali sukelti liudesi.

Taciau liudniskas asmuo dazniausiai gali atgauti kai kuriuos atleidimus nuo verksmo, vedinimo ar piktnaudziavimo. Taip yra todel, kad liudesys dazniau buna susijes su konkrecia priezastimi.

Skundas paprastai praeina su laiku. Jei jis nepasileidzia arba jei asmuo tampa neiprastas, tai gali buti depresijos zenklas. Jei simptomai pablogeja arba trunka ilgiau nei 2 savaites, asmuo turi pasikalbeti su savo gydytoju.

Kas yra depresija?

Depresija yra psichinis sutrikimas, kuris turi itakos kiekvienai zmogaus jausmu ir suvokimo daliai. Tai veikia elgesi ir poziuri ir gali paveikti bet kokios lyties ar amziaus zmones.

2015 m. JAV mazdaug 16,1 milijono zmoniu, kuriu amzius 18 metu ir vyresni, per praejusius metus patyre bent viena didziaja depresijos epizoda. Tai sudare 6,7 proc. Visu amerikieciu suaugusiuju.

Simptomai apima jausmus nuo nusivylimo, liudesio, beviltiskumo, motyvacijos trukumo ir prarastos susidomejimo veikla, kuri paprastai yra malonus. Sunkiais atvejais asmuo gali galvoti ar bandyti nusizudyti.

Asmuo gali nebepriklausyti laiko praleisti laika su seima ar draugais. Jie gali nustoti siekti savo pomegiu ir jauciasi negalintys eiti i darba ar mokykla.

Dienos iprociai gali netiketai ir be priezasties pasikeisti. Depresijos zmogui gali buti sunku toliau daryti tai, ka jie paprastai megaujasi.

Jei sie abejoniu jausmai trunka ilgiau kaip 2 savaites, sveikatos prieziuros specialistas gali diagnozuoti asmeni, kuriam yra sunkus depresinis sutrikimas (MDD).

MDD pozymiai ir simptomai yra sie:

• Dienos prislegta nuotaika su pastebimais po beviltiskumo, liudesio ir susidomejimo praradimo pozymiais
• Dienos praranda susidomejima iprasta veikla ilga laika
• Svarbus svorio netekimas arba gausejimas be bandymu - gali buti 5 proc. Kuno svorio pokytis
• Nemiga, nemiga arba padidejes miego kiekis, turintis itakos iprastam tvarkarasciui
• Nuovargis ir maza energija
• Kasdienybes, nereikalingumo ar kaltes jausmai
• Nesugebejimas sutelkti demesi ar priimti sprendimus
• Periodines mintys apie mirti, minciu apie savizudybe ar savizudybiu bandymus ar planus

Manoma, kad asmuo, kuris ilgiau kaip 2 savaites patiria penkis is siu simptomu, turi rimtesnes problemas nei liudesys.

MDD diagnozei gydytojas turetu susieti simptomus tik su depresija, o ne su kita medicinine diagnoze, pvz., Piktnaudziavimu ar negalia.

Skirtingai nuo liudesio, depresija gali palikti asmeni, kuris bando isreiksti savo jausmus. Jei zmogus bando islaisvinti stresa, pernelyg stiprus jausmai ir neigiamos mintys gali neleisti jiems vel susikurti.

Kas yra depresija ir ka as galiu padaryti?Suzinokite daugiau apie depresija ir kaip gauti pagalba siai buklei.Skaityti dabar

Gydymas depresijai

Depresija gali buti gydoma vaistu ar psichoterapija.

Jei asmuo turi depresijos simptomu ilgiau nei 2 savaites, jie turetu kreiptis profesionalios pagalbos.

Gydytojas gali padeti nustatyti individo reikalinga pagalba.

Po diagnozes galimi gydymo budai yra vaistai, konsultacijos ir kognityvine elgesio terapija.

Vaistiniai preparatai

Medikamentai yra antidepresantu tipas, zinomas kaip selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Sie veiksmai didinant serotonino koncentracija smegenyse. Serotoninas yra cheminis pranesejas, kuris padeda itakoti nuotaika ir socialini elgesi. SSRI pavyzdziai yra citalopramas, escitalopramas, fluoksetinas ir sertralinas.

Pasak Mayo kliniku, sie vaistai gali palengvinti depresijos simptomus, nors jie gali sukelti nepageidaujama salutini poveiki.

Pavyzdziui, kai zmones pirma karta naudoja antidepresantus, yra rizika, kad ju simptomai pabloges, pries pradedant geriau. Seimos nariai turetu atidziai stebeti pacienta ir kreiptis i gydytoja, jei jie yra susije.

JAV maisto ir vaistu administracija (FDA) isreiske susirupinima, kad kai kurie SSRI gali sukelti rimta salutini poveiki jaunesniems zmonems ir gimdymo defektus, jei jie vartojami nestumo metu. Del to narkotikai turi juodojo langelio ispejima, kuris yra svarbus informacinis lapelis, kuriame pateikiami galimi pavojai narkotikams.

Nurodydami tokius vaistus, gydytojai turi atsargiai islyginti vartojimo privalumus ir trukumus.

Psichoterapija ir konsultavimas

Psichoterapija reiskia kalbeti su apmokytu profesionalu. Tai gali padeti issiaiskinti bukles priezastis.

Jis gali buti vartojamas atskirai ar kartu su antidepresantais. Terapeutas gali padeti nustatyti problemines sritis, ismokyti iveikti mechanizmus ir sviesti pacienta apie ju bukle.

Sergant sunkia depresija asmuo gali buti priimamas i ligonine, jei jis yra artimiausioje ateityje arba jei jis negali patys pasirupinti savimi.

Ambulatorines istaigos gali padeti ilgalaikeje prieziuroje.