Diabetikai, kurie lanko gydytojus, dazniau turi geresniu rizikos veiksniu

2006 m. Rugsejo 26 d. Ataskaita Vidaus ligu archyvai, vienas is JAMA / Archyvai zurnalai rodo, kad diabetuotojai, kurie lanko pirmines sveikatos prieziuros specialista du kartus per menesi, turi didesne gliukozes koncentracija kraujyje, kraujospudi ir cholesterolio kieki.
Straipsnyje pateikiama pagrindine informacija apie diabeta vis dazniau pasireiskia JAV ir visame pasaulyje.
Didesnio diabeto komplikaciju rizika yra susijusi su padidejusiu hemoglobino A1c kiekiu, kuris yra gliukozes kiekio kraujyje rodiklis ir dvieju ar triju menesiu kontrole, kraujospudis (BP) ir mazo tankio lipoproteinu cholesterolis (MTL-C). Nors, sumazinant siu vaistu kieki, si rizika mazeja, dauguma cukriniu diabetu serganciu pacientu siu vaistu nekontroliuoja.
Siuo metu gydymo gairese nera rekomendaciju del daznio, kuriuo gydytojai turetu matyti cukriniu diabetu sergancius pacientus, net jei rekomenduojami gydymo metu atliekami tyrimai ir koregavimai gali buti nuo 2 iki 3 dienu insulino vartojimui kas 3 menesius hemoglobino A1c atveju. Taciau, pasak autoriu, "dazniau pasitaikanciu teikeju nauda gali buti ne tik gydymo intensyvinimas ir testavimas".
Fritha Morrison, M.P.H., is Brighamo ir Moteru ligonines Bostone bei jos komanda atliko retrospektyvini kohortinio tyrima, siekdama nustatyti, ar daznesni gydytoju apsilankymai padetu pacientams pagerinti diabeto kontrole.
Nuo 2000 m. Sausio men. Iki 2009 m. Sausio men. Jie ivertino duomenis is 26 496 cukrinio diabeto suaugusiu pacientu ir padidejusio hemoglobino A1c, BP ir (arba) MTL-C lygio, kurie bent dvejus metus lanke pirmines sveikatos prieziuros gydytojus, priklausancius dviem Bostono ligoninems. Tyrimo pradzioje jie nustate, kad hemoglobino A1c gydymo tikslai yra mazesni nei 7%, kai BP yra mazesnis nei 130/85 mm Hg (gyvsidabrio mm) ir MTL-C yra mazesnis nei 100 mg / dL (miligramai uz decilitera) . Tada jie ivertino rysi tarp gydytoju apsilankymu daznumo, kurie buvo apibrezti kaip pastabos pacientu medicininiuose irasuose, ir laiko, per kuri buvo imtasi hemoglobino A1c, BP ir MTL-C lygio kontrole.
Rezultatai parode, kad pacientams, kurie gydytojus kas 1 - 2 savaites mate, vidutinis (vidurinis) laikas gydymo tikslams pasiekti buvo 4,4 menesiai be insulino, 10,1 menesio - insulino, hemoglobino A1c ir 1,3 menesio - BP, o 5,1 menesio - LDL-C. Tie, kurie lankesi savo gydytojui kas 3-6 menesius, norejo pasiekti tiksla vidutiniskai 24,9 menesius (be insulino) ir 52,8 menesius (su insulinu), 13,9 menesius ir 32,8 menesius.
Kai po analizes padvigubejo gydytojo apsilankymu laikas, vidutinis hemoglobino A1c tikslo pasiekimo laikas padidejo iki 35% be insulino ir 17% - su insulinu; BP ir MTL-C vidutiniskai pasiekti tiksla padidejo atitinkamai 87% ir 27%.
Tyrejai pastebejo, kad didejantis apsilankymas gydytojams dazniausiai iki 1 karta per 2 savaites daugumai tikslu truko diabeto kontrolei palaipsniui mazeti, atsizvelgiant i farmakodinamika (vaisto vartojimo laika ir poveiki) atitinkamoms vaistu kategorijoms.
Autoriai teigia, kad:

"Dabartines isvados rodo, kad daugeliui pacientu, kuriems buvo padidejes hemoglobino A1c, BP ar MTL-C, daznesni paciento ir gydytojo susitikimai buvo susije su trumpesniu gydymo tikslu, o kontrole buvo greiciausia dvieju savaiciu laikotarpiu."

Remiantis autoriu nuomone, sis intervalas gali buti tinkamas labiausiai nekontroliuojamiems pacientams. Taciau jie pripazista, kad norint pasiekti si dazni gali reiketi novatorisku metodu, nes dideja sveikatos prieziuros istekliu paklausa. Jie daro isvada, kad "sio tyrimo retrospektyvinis pobudis neleidzia mums nustatyti priezastinio rysio tarp patirties daznumo ir paciento rezultatu" ir rekomenduoti tolesnius tyrimus.

Kvieciamas komentaras: kai pradine prieziura, gali buti daugiau

Allan H. Goroll, M.D., M.A.C.P., is Harvardo medicinos mokyklos ir Masaciusetso ligonines Bostone, pakviete komentara pateikti Morisono ir jo komandos isvadas dabartines sveikatos prieziuros aplinkos kontekste. Jis raso: "Kadangi ateinanciais metais sveikatos prieziuros reformos bus igyvendinamos, pirmines sveikatos prieziuros specialistai ir ju komandos vis dazniau prades taikyti geriausios praktikos pavyzdzius, kad gautu maksimalia verte. Jos tures zinoti, kokie irodymais pagristi veiksmai duoda geriausius rezultatus."
Vis delto Goroll ispeja, kad reikia apsvarstyti, ar tyrimo apribojimai turi buti apsvarstyti pries pasibaigiant, kad gydytojas lanko kas dvi savaites, turetu buti pacientu, serganciu cukriniu diabetu, ir nekontroliuojamo hemoglobino A1c, BP ir MTL-C lygio gydymo standartas. Jis atkreipia demesi i tai, kad Morisono tyrimas ir kt. Buvo retrospektyvaus pobudzio ir neivertino vizitu i gydytojus pobudzio, ir pridure, kad apsilankymai buvo tik tie, kurie yra pirmines sveikatos prieziuros specialistai.
Goroll sutinka, kad moksliniai tyrimai vis dar teikia papildomos informacijos apie tai, kaip subalansuoti apimtis, verte ir prieziuros rezultatus. Jis toliau raso, kad tokiomis salygomis, kaip antai diabetas, hipertenzija ir hiperlipidemija, kai irodymais pagristas gydymas gali tureti itakos ligoms ir mirtingumui, mokejimo uz darba gali atsirasti kaip svarbus mokejimo elementas. Jis baigia rasyti: "Suprasti, kaip geriausiai pristatyti tokia prieziura ir keisti paciento elgesi, ypac pirmines sveikatos prieziuros istaigose, bus taip pat svarbu, kaip zinoti, kokia prieziura skirti".
Parase Petra Rattue