Ar augintiniai tikrai naudingi vaiku sveikatai? Didelis tyrimas tiria

Pastaraisiais metais daugybe mazu studiju teige, kad vaikai, kurie valdo ar bendrauja su augintiniu, turi geresne fizine ir psichologine sveikata. Taciau iki siol didziausias tokio pobudzio tyrimas paneigia sia hipoteze.
Intuityviai mes linke manyti, kad augintiniai naudingos musu vaiku sveikatai ir emocinei gerovei. Taciau moksliskai, naujasis tyrimas rodo, kad taip nera.

Nauja tyrima atliko "RAND" korporacijos tyrejai, ne pelno siekianti tyrinetoju grupe ir "RAND Health" dalis, kuri yra nepriklausoma sveikatos politikos tyrimu programa.

Naujajame tyrime pateikiamos pazangios statistines priemones, pvz., Dvigubos patikimos regresijos analizes, skirtos sios temos tyrimui, i kurias mokslininkai atsizvelge i kitus veiksnius, kurie gali tureti itakos vaiko sveikatai, o ne naminiu gyvuneliu savininkams, pvz., Seimos pajamos.

Be autoriu zinios, tai yra didziausias statistinis tyrimas, kuriuo siekiama istirti rysi tarp vaiku sveikatos ir seimos gyvuliu seimos nariu nuosavybes.

Pirmasis tyrimo autorius yra Jeremy N. V. Miles, o LANDA PARAST, statistikos RAND, yra atitinkamas sio tyrimo autorius.

Esami tyrimai gali buti saliski

Daugybe mazu tyrimu, apie kuriuos minejo Milesas ir kolegos, pasiule, kad gyvuno turejimas gali pagerinti vaiku sveikata ir psichologine gerove.

Vis delto daugumoje siu tyrimu, pasak mokslininku, buvo nustatyti du pagrindiniai trukumai: pirma, jie tinkamai neatsizvelge i vadinamaji atrankos saliskuma ar nesutarimu problema, ty i tokius veiksnius kaip seimos pajamos, kurios gali buti saliskos rezultatai.

Statistiskai sios problemos sprendimas yra "normu ivertinimu" taikymas, kuris paprastai naudojamas tam, kad tyrejai galetu apskaiciuoti tikimybe, kad, pavyzdziui, asmuo galetu buti traktuojamas skirtingai, remdamasis saliskumo pozymiais, tokiais kaip amzius ar lytis.

Taciau, pasak mokslininku, tik keletas tyrimu, kuriuose analizuojamas augintiniu poveikis vaiku sveikatai, naudojosi linkejimu balais.

Rysys su augintiniais ir vaiku sveikata?

"Miles" ir jo kolegos isnagrinejo duomenis is 2,236 seimu ar kates priklausanciu namu ukiu ir palygino juos su 2955 namu ukiais, neturinciais gyvuno.

Tyrejai gavo duomenis is 2003 m. "Kalifornijos sveikatos perziuros tyrimo" - dideles populiacijos, atsitiktiniu skaiciu surinktu seimos apklausu.

Gyvunai teikia "unikalia" parama zmonems su psichine ligaDidelis tyrimas tiria, kaip augintinis gali paveikti jo savininku psichine gerove.Skaityti dabar

Tyrime buvo surinkta informacija apie apklaustu seimu sveikatos bukle ir su sveikata susijusi bei psichologini elgesi. Nepaisant to, kad apklausa buvo atlikta pastaraisiais metais, 2003 m. Tyrimas buvo vienintelis, kuriame buvo klausimas apie kates ir sunu nuosavybe.

"Miles" ir kolegos susiaurino tyrima seimoms, kuriose buvo bent vienas vaikas nuo 5 iki 11 metu amziaus.

Tyreju istirti klausimai buvo klausimai apie bendra vaiko sveikata ir gerove, ar vaikas gavo demesio trukumo hiperaktyvumo sutrikima (ADHD) diagnoze, ir klausimus, ar tevas buvo nerimaujamas del nuotaikos, jausmu ir vaiko elgesi.

Kalbant apie statistine analize, mokslininkai naudojo "apklausos budu ivertinta linijine ir logistines regresijos analize", kurioje pagrindinis kintamasis buvo naminiu gyvuneliu nuosavybe. Apklausos koeficientas daznai naudojamas, kai statistikai turi ivertinti regresijos modelius, pagristus apklausos duomenimis.

Autoriai paaiskina, kad priesingai nei daugumoje statistiniu tyrimu, kuriuose naudojami dauguma turimu valdymo kintamuju, kad butu galima pritaikyti galimas klaidinancias veiksnius, dabartiniame tyrime buvo naudojamas labiau pazenges statistinis irankis, vadinamas dvigubu stipria regresija.

Sis metodas naudojo polinkio rodiklius ir paskaiciavo regresijos modelius taip, kad "tie, kurie buvo su gyvunu, buvo panasus i tuos, kuriu be gyvuno nebuvo visu turimu konfidencialiu duomenu veiksniu".

Paprastas paaiskino Medicinos naujienos siandien Kokia "dvigubai tvirta regresija" reiskia: "Sis metodas yra tvirtas ta prasme, kad kartais, kai vienas" prisitaiko "prie tokiu veiksniu, tai daroma paprasciausiai itraukiant siuos veiksnius i konkretu regresijos modeli."

"Taciau, norint, kad tai butu tinkama, jusu modelis turi buti teisingas. Pavyzdziui, modelis gali buti kazkas panasus i linijini santyki tarp pajamu ir tikimybes, kad bus naminio gyvuno savininkas. Musu poziuris daro maziau modeliavimo prielaidu ir yra tvirtesnis i neteisinga modelio specifikacija. "

Apskritai mokslininkai sudare daugiau kaip 100 painiavu, galinciu tureti itakos rezultatams, iskaitant pajamas, kalbos igudzius ir busto tipa, kuriame jie gyveno.

Tyrime nera jokios reiksmingos nuorodos

Tyrime nustatyta, kad, kaip ir tiketasi, seimos gyvunai, turintys naminius gyvunelius, vaikai buvo geresni sveikatai ir labiau fiziskai veike nei seimos gyvunai be naminiu.

Be to, vaikai, priklausantys naminiu gyvuneliu seimoms, labiau linke tureti ADHD, taciau ju tevai buvo maziau linke susirupinti del ju nuotaikos, jausmu, elgesio ir sugebejimo mokytis.

Taciau po to, kai tyrejai patikslino isvadas taikydami dviguba tvirta metoda ir itraukdami linke rodiklius, rysys tarp naminiu gyvuneliu nuosavybes ir vaiku sveikatos daugiau nebebuvo statistiskai reiksmingas.

Pasak mokslininku, sie rezultatai yra patikimesni negu ankstesniuose tyrimuose, nes ju tyrimas iki siol yra didziausias.

"Mes negalejome rasti irodymu, kad vaikai is seimu su sunimis ar katemis yra geresni nei ju psichines geroves, nei ju fizines sveikatos poziuriu [...] Kiekvienas tyreju komandos narys buvo nustebes - mes visi turejome arba auginome su sunimis ir kates. Is esmes is musu paciu patirties maneme, kad yra rysys ".

Layla Parast

Parast taip pat kalbejo MNT apie savo ir jos komandos tyrimo apribojimus, sakydamas: "Musu pagrindiniai apribojimai yra sie: 1) mes neturime informacijos apie tai, kiek laiko seimos gyvunui priklause ar kiek vaiko saveika su gyvunu, ir (2) mes neturi informacijos apie ilgalaikius sveikatos padarinius ".

Todel ji pridure, kad "mes noretume pamatyti busima darba, nagrinejancia sia asociacija, kurioje butu galima nustatyti issamesne informacija apie naminiu gyvuneliu nuosavybe [...] ir ilgalaikius sveikatos ir socialinius padarinius".

Pasak autoriu, tiksliausias testas, ar naminiu gyvuneliu nuosavybe pagerins vaiku sveikata, bus bandymas, kuriame seimos atsitiktinai priskiriamos naminiams gyvuneliams, o kontrolines grupes nera. Autoriai teigia, kad toks atsitiktiniu imciu tyrimas turetu paskatinti seimos sveikata nuo 10 iki 15 metu, taciau tai nera finansiskai imanoma.