lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Salutinis poveikis ir rizika duoti plazma

Turinys

  1. Salutiniai poveikiai
  2. Rizika
  3. Ko tiketis
  4. Salutiniu reiskiniu mazinimas
Plazmos donoryste yra gana saugi, taciau zmones gali patirti salutini poveiki. Zmonems yra protinga isitikinti, kad jie supranta salutini poveiki ir kaip isvengti pavojaus pries tapdami donoru.

Plazma yra skysta kraujo dalis, turinti gyvybiskai svarbiu baltymu ir kraujo kresejimo bei imuniteto antikunu. Tai yra svarbus sveikatos prieziuros saltinis, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad tai esminis vaistas.

Plazmos perpylimas gali buti gyvybingas, kai kas nors to reikia, o donorai yra labai paklausus. Siame straipsnyje mes paaiskiname, kaip duoti plazma, pazvelgti i rizika ir salutinius poveikius bei patarti, kaip saugiai paaukoti.

Salutiniai poveikiai


Gydant kraujo plazma, gali pasireiksti simptomai, tokie kaip silpnumas ir svelnumas toje vietoje, kurioje buvo suleista adata.

Kai kurie zmones susiduria su greitu salutiniu poveikiu, kai donoruoja plazma. Sie poveikiai turetu buti laikini, tik atsirade per donorystes procesa arba netrukus po to. Jie itraukia:

  • Jautrus silpnumas ar svaigimas: Kai kurie zmones gali jaustis galvos skausmo priezastimi del skysciu ir laikinu streso praradimo sirdies ir kraujagysliu sistemoje, kuri kraujasi aplink kuna.
  • Sumusimai ir svelnumas: Kai adata ikisama i rankos vena, gali atsirasti patinimas, spalvos pasikeitimas ar skausmas.

Reakcija i kraujo donorystes procesa gali sukelti maziau paplitusia salutini poveiki. Jie apima:

Citrato reakcija

Citratas yra medziaga, kuri per krauja patenka i krauja, kad butu isvengta kresejimo. Jei donoras reaguoja i sia medziaga, gali atsirasti dilgciojimo pojutis pirstais ar aplink nosi ir burna arba jausmas.

Sunki citrato reakcija gali sukelti drebuli, greita ar leta impulsa, raumenu pakilima ar dusuli. Jei negydoma, tai gali sukelti priepuolius, soka ar sirdies sustojima.

Lokalizuota alergine reakcija

Rankos dezinfekavimas pries ikisant adata gali sukelti odos paraudima ar sudirginima, jei kas nors turi alergija dezinfekcijai, pvz., Jodui.

Viskas, ka reikia zinoti apie kraujo rusisSpustelekite cia, jei norite suzinoti viska, ko reikia zinoti apie kraujo rusis.Skaityti dabar

Rizika


Nedaznas salutinis poveikis yra alergine reakcija i kraujyje dedamas medziagas.

Gydant donoryste, gali kilti pavojus, kad adata bus paimta is kraujo. Tai yra viena is priezasciu, kodel svarbu naudoti iregistruota donorystes centra, turejusia patyrusiu darbuotoju ir geru higienos standartu.

Rizika, susijusi su plazmos doze, yra:

  • Arterine punkcija: Plazma yra paimta is venu, vienas is mazesniu kraujagysliu kuno. Arterijos turi greitesni kraujo tekejima. Jei arterija prasiskverbia, zmogus gali patirti skausma ir didesni melyne.
  • Nervu pazeidimas ir dirginimas: Kai adata ikisama arba istraukiama, ji gali nukenteti nervu, del ko gali pasireiksti staigus skausmas.
  • Lokalizuota infekcija ar uzdegimas: Tai gali atsitikti, jei bakterijos pateks i kuna nuo adatos durio. Infekcijos pozymiai ir simptomai gali apimti vietini skausma, patinima ar silumos jausma aplink nukentejusi plota.

Buvo atlikti riboti plazmos donorystes ilgalaikio salutinio poveikio tyrimai. Citratas, dedamas i krauja per donoryste, jungiasi su kalciu. Plazminiu baltymu terapijos asociacija paskelbe tyrimus, isnagrinejusiu susirupinima, kad donoru plazma gali paveikti kaulu tanki.

Zaizdu pazeidimo rizika yra maza, jei tinkama adata naudojama higienineje aplinkoje.

Taip pat yra nedidelio salutinio poveikio zmonems, kurie gauna plazmos perpylima, galimybe. Si rizika yra temperaturos pakilimas, niezejimas ar berimas, o ekstremaliais atvejais - anafilaksija.

Retas, bet sunkesnis galimas salutinis poveikis recipientui yra plauciu suzalojimas ar stresas sirdies ir kraujagysliu sistemoje.

Zurnale paskelbtas kraujo plazmos pavojaus pavojus Transfuzija kad dauguma siu salutiniu poveikiu nebuvo mirtini ir tinkamai gydomi sveikatos centruose.

Ko tiketis

Plazmos donoryste trunka ilgiau nei kraujo donoryste, kuri paprastai trunka nuo 10 iki 20 minuciu. Plazmos donoryste gali uztrukti 1-2 valandas, todel zmones turetu leisti ilgiau registruotis ir dokumentuoti dokumentus, jei tai yra ju pirmasis vizitas.


Technikas, valdantis donoryste, gales atsakyti i visus klausimus ir po donorystes pasiulyti gerimus ir lengvus uzkandzius.

Donorai paprastai bus paklausti apie ju sveikatos ir ligos istorija, taip pat turi pagrindini fizini tyrima kraujo spaudimui, temperaturai ir ju sveikatai patikrinti.

Pries pradedant iterpti nauja sterilia adata, donoro ranka turi buti valoma. Donorai gali tiketis sedeti ant poilsio kedes ar sofos, kol bus renkama plazma.

Standartine procedura, pagal kuria plazma renkama ir atskirta nuo kitu kraujo komponentu, vadinama plazmafereze. Proceso metu pilnas kraujas paimamas is venu, kraujas plazmoje, o likes kraujas grazinamas donorui.

Sia procedura ir naudojama iranga sankcionuoja Jungtiniu Valstiju maisto ir vaistu administracija (FDA).

Kai donoryste bus baigta, gali buti naudojamas tvarstis. Donorui turetu buti siuloma uzkandis, gerimas ir kazkur atsigauti nuo 10 iki 15 minuciu.

Sveiki, suaugusieji greitai pakeicia plazma po jo pasalinimo, todel kuno plazmos lygis turi grizti i normalu kelias dienas po donorystes.

Salutiniu reiskiniu mazinimas

Svarbu paruosti kuna pries donora plazmui ir po to rupintis.Vykdydami siuos paprastus veiksmus, galite sumazinti pavoju arba galima salutini poveiki:

  • Hidratas: Kadangi plazma yra mazdaug 92 proc. Vandens, donorai per procesa praranda skysciu. Ruosiantis, zmones plazmos dozavimo diena turetu gerti daug nealkoholiniu skysciu.
  • Suvalgyk ka nors: Zmones neturetu paaukoti tuscio skrandzio. Maistas ar nedidelis maistas arba uzkandis is anksto reiskia, kad jie maziau linke jausti svaigima ar galvos svaigima.
  • Citrato reakcija: Jeigu kasdien patiria pojuciu ar kitu reakciju praradima, jie turetu leisti sveikatos prieziuros paslaugu teikejui, kuris juos priziuri, zinoti. Jie turetu sugebeti pristabdyti procesa, kad organizmas galetu prisitaikyti prie citrato koncentracijos savo kune.
  • Rehidratuokite: Donorystes centrai turetu pasiulyti kazkur sedeti ir kazka valgyti ir gerti, kad butu galima susigrazinti is karto po plazmos dozavimo. Svarbu pakeisti skysti, prarasta po donorystes.
  • Paimk lengviau: Davejai bus dehidruoti po to, kai pateks plazma, o ju kunai dirbs, kad pakeistu skysciu, kuriuos jie dave. Jie turetu vengti sunkios rankos darbo ar reikalaujancios treniruotes viena ar dvi dienas.
  • Nenaudokite per daug daznai: Zmones turetu leisti savo kunams pakankamai laiko susigrazinti aukas. Kadangi galimas ilgalaikis plazmos donorystes salutinis poveikis yra nezinomas, geriausia, jei kas nors lauktu ne maziau kaip 28 dienos tarp auku.

Svarbu paaukoti plazma pripazintame centre, siekiant uztikrinti gerus profesines prieziuros ir higienos standartus.

Zmones gali rasti savo artimiausia akredituota centra su internetiniu vietovardziu, kuri teikia akreditacijos agentura AABB, anksciau zinoma kaip Amerikos kraujo banku asociacija. Jie taip pat gali skambinti 1-800-RED-CROSS, kad surastu artimiausia Amerikos Raudonojo kryziaus aukos centra.

Plazmos perpylimas gali buti gyvybiskai saugus. Plazma daznai yra labai svarbi gydant pacientus, sergancius medicininiais klausimais, pvz., Suzalojimais traumos ar veziu, todel donoryste plazma gali pakeisti gyvenima.

Diabetiniai paaugliai labiau linke iseiti is vidurines mokyklos ir susiduria su blogesne darbo perspektyva

Diabetiniai paaugliai labiau linke iseiti is vidurines mokyklos ir susiduria su blogesne darbo perspektyva

Sveikatos reikalu sausio menesio numeryje atliktas tyrimas parode, kad aukstosios mokyklos, turincios diabeto, studentams gresia aukstesnysis issilavinimas ir mazesnis darbo uzmokestis. Jau buvo zinoma, kad gyvenimas diabetu gali sukelti didziuli apribojimu svori del savo gyvenimo del nesuskaiciuojamo poveikio sveikatai, taciau ar si liga daro didele itaka sekmei aukstojoje mokykloje ar darbo vietoje, anksciau nebuvo ivertinta .

(Health)

Maliarija: 57% Afrikos gyventoju gyvena dideles rizikos infekcijos vietovese

Maliarija: 57% Afrikos gyventoju gyvena dideles rizikos infekcijos vietovese

2010 m. 90 proc. Visu mirciu nuo maliarijos ivyko populiacijose, gyvenanciose Pasaulio sveikatos organizacijos Afrikos regione. Nors per pastaruosius desimt metu Afrikoje buvo daug investuojama i maliarijos kontrole, nauji tyrimai rodo, kad beveik 60% gyventoju gyvena vidutinio sunkumo ir dideles rizikos infekcijos vietovese.

(Health)