Endoskopija: ka zinoti

Turinys

1. Tipai
2. Paruosimas
3. Procedura
4. Rizika ir salutinis poveikis
5. Atkurimas

Endoskopija yra ilgo plono vamzdzio iterpimas tiesiai i kuna, siekiant issamiai stebeti vidini organa ar audini. Jis taip pat gali buti naudojamas kitoms uzduotims atlikti, iskaitant vaizdo ir mazesne operacija.

Endoskopai yra minimaliai invaziniai ir gali buti ikisti i kuno angas, pvz., Burna ar isange.

Arba jie gali buti iterpti i smulkius pjuvius, pavyzdziui, i kelius ar pilva. Chirurgija, atlikta per maza pjuvi ir padedanti naudoti specialius instrumentus, tokius kaip endoskopas, vadinama skydo operacija.

Kadangi siuolaikine endoskopija yra palyginti nedidele rizika, pateikiama issami informacija apie nuotraukas ir greitai atliekama, ji pasirode esanti neitiketinai naudinga daugelyje sriciu. Siandien kasmet atliekami desimtys milijonu endoskopiju.

Siame straipsnyje mes paaiskinsime kai kuriuos endoskopijos tipus, kodel ir kaip jie atliekami, bendra procedura ir bet kokia galima rizika.

Greiti faktai apie endoskopija

Cia yra keletas pagrindiniu dalyku apie endoskopija. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Endoskopijos yra greita ir palyginti saugi procedura.
• Pirmasis endoskopas buvo sukurtas 1806 m.
• Pagrindines endoskopijos priezastys yra tyrimas, patvirtinimas ir gydymas.
• Endoskopija gali buti naudojama pasalinant virskinamojo trakto navikas ar polipus.

Tipai

Endoskopija gali buti naudinga daugybeje medicininiu situaciju.

Endoskopija naudinga daugelio zmogaus kuno sistemoms tirti; sios sritys:

• Virskinimo trakto: stemple, skrandis ir dvylikapirstes zarnos (esophagogastroduodenoscopy), plonosios zarnos (enteroskopija), storosios zarnos / gaubtines zarnos (kolonoskopija, sigmoidoskopija), tulzies latako, tiesiosios zarnos (rektoskopija) ir anuso (anoskopija).
• Kvepavimo takai: Nosies (rhinoscopy), apatiniu kvepavimo taku (bronchoskopija).
• Ausis: Otoskopija
• Slapimo taku: Cistoskopija
• Moteru reprodukcinis takas (gynoskopija): Gimdos kaklelis (kolposkopija), gimdos (histeroskopija), kiausintakiai (falloposcopy).
• Per maza pjuvi: Pilvo ar dubens ertme (laparoskopija), sanario interjeras (artroskopija), krutines lastos (torakoskopija ir mediastinoskopija).

Kas yra kapsules endoskopija?

Kapsuline endoskopija buvo sukurta praejusio amziaus desimtojo desimtmecio viduryje ir apima belaide kamera. Kamera yra pakankamai maza, kad tilptu i kapsule (mazdaug apie vitamino tablete), todel gali buti praryta.

Kadangi kapsule eina per virskinamaji trakta, tai trunka tukstancius nuotrauku, kurios perduodamos i prietaisa, pritvirtinta prie devimojo dirzo.

Kapsuline endoskopija naudojama plonosios zarnos vaizdavimui, sunkiai suformuotam regionui naudojant standartine endoskopija. Tai taip pat labai naudinga tiriant smulkiuju zarnu gleivine ir diagnozuojant Krono liga. Kapsule paprastai praeina per virskinimo sistema per 24-48 valandas.

Tai yra palyginti nauja technologija, o 2001 m. JAV buvo suteikta FDA patvirtinimo. Iki siol buvo atlikta daugiau kaip 500 000 kapsuliu endoskopijos proceduru ir paskelbta beveik 1 000 straipsniu apie jo klinikini naudojima.

Paruosimas

Gydytojas pateiks patarimus, kaip pasirengti endoskopijai, nes skirtingos proceduros tures skirtingus reikalavimus.

Procedura nereikalauja nakvynes ligonineje ir paprastai uztruks tik 1 valanda. Gydytojas pateikia nurodymus, kaip pasirengti procedurai.

Daugelio endoskopijos tipu atveju zmogus turi pasparteti mazdaug 12 valandu, nors tai priklauso nuo tipo.

Proceduroms, tiriancioms zarna, negalima vartoti viduriu uzkietejimo praejus vakare, kad isvalytumete sistema.

Gydytojas atliks egzamina pries endoskopija. Svarbu pamineti visus dabartinius vaistus (iskaitant papildus) ir visas ankstesnes proceduras.

Biopsija: ko jums reikia zinotiBiopsijai atlikti galima naudoti endoskopijaSkaityti dabar

Procedura

Procedura tam tikru mastu priklausys nuo endoskopijos priezasties.

Endoskopijai atlikti yra trys pagrindines priezastys:

• Tyrimas: Jei asmuo susiduria su vemimu, pilvo skausmu, kvepavimo sutrikimais, skrandzio opos, sunkumais rijant arba kraujavimu is virskinimo trakto, pvz., Endoskopas gali buti naudojamas ieskant priezasties.
• Diagnozes patvirtinimas: Endoskopija gali buti naudojama atliekant biopsija, siekiant patvirtinti vezio ar kitu ligu diagnoze.
• Gydymas: endoskopas gali buti naudojamas tiesiogiai ligai gydyti; pvz., endoskopija gali buti naudojama kauliukams (slifuoti naudojant siluma) kraujavimui arba pasalinti polipa.

Kartais endoskopija bus derinama su kita procedura, tokia kaip ultragarso skenavimas. Jis gali buti naudojamas, kad ultragarsinis zondas butu salia organu, kuriu gali buti sunku vaizduoti, pvz., Kasoje.

Siuolaikiniai endoskopai kartais aprupinti jautriais ziburiais, naudojanciais siauruosius juostos vaizdus. Tokio tipo vaizdavimas naudoja specifinius melynos ir zalias bangos ilgius, kurie leidzia gydytojui lengviau nustatyti priessteningasias salygas.

Endoskopija paprastai atliekama, kai pacientas yra samoningas, nors kartais pacientas gauna vietini anestezija (dazniausiai anestetiku purkstuva i gerkles nugara); daznai pacientas slegia.

Jei endoskopijos proceduros apima burna, burnos apsauga bus naudojama dantims ir lupoms apsaugoti, kai vamzdelis yra idetas.

Endoskopo naudojimas chirurgijoje

Endoskopai, naudojami operacijoje, padeda sumazinti kraujavima ir atkurimo laika.

Pastaraisiais metais endoskopija pasistumejo, todel kai kurios operacijos buvo atliekamos naudojant modifikuota endoskopa; tai daro operacija maziau invazine.

Proceduros, tokios kaip tulzies pusles pasalinimas, kiausintakiu vamzdeliu sandarinimas ir susiejimas, mazuju naviku pasalinimas is virskinimo sistemos ar plauciu dabar yra paplites dalykas.

A laparoskopas yra modifikuotas endoskopas, naudojamas sepetelio chirurgija (taip pat vadinama laparoskopine chirurgija).

Laparoskopine operacija reikalauja tik mazo ipjovimo ir gali buti naudojama apendektomijoms (pasalinti prieda), histerektomijos (gimdos pasalinimas) ir prostatektomijos (prostatos audinio pasalinimas).

Naudojant sia technika pacientai praranda maziau kraujo operacijos metu ir po operacijos ir gali atsigauti daug greiciau nei standartines chirurgines proceduros.

Rizika ir salutinis poveikis

Endoskopija yra palyginti saugi procedura, taciau yra tam tikros rizikos. Rizika priklauso nuo tiriamos teritorijos.

Endoskopijos pavojus gali buti:

• per sedacija, nors sedacija ne visada reikalinga
• Jautrumas perpuciamas trumpa laika po proceduros
• minksta meslungis
• keleta valandu, del vietinio anestezijos vartojimo
• tyrimo srities infekcija: tai dazniausiai pasitaiko tuo metu, kai tuo paciu metu atliekamos papildomos proceduros. Paprastai infekcijos yra nedideli ir gali buti gydomi antibiotiku kursu
• patvarus skausmas endoskopijos srityje
• skrandzio arba stemples gleivines perforacija ar plysimas atsiranda 1 is 2 500-11 000 atveju
• vidinis kraujavimas, paprastai nereiksmingas ir kartais gali buti gydomas endoskopiniu budu
• komplikacijos, susijusios su anksciau egzistuojanciomis salygomis

Reikia pranesti gydytojui apie bet kuri is siu simptomu:

• tamsi spalva ismatuota
• dusulys
• sunkus ir nuolatinis pilvo skausmas
• krutines skausmas
• vemimas krauju

Atkurimas

Atkurimas priklausys nuo proceduros rusies. Virsutine endoskopija, kuria gydytojas gali istirti virsutini virskinimo trakta, pacientas bus stebimas tam tikra laika po proceduros, paprastai mazdaug per valanda, o visi raminamieji vaistai netenka.

Likusiam asmeniui paprastai neturetu dirbti ar vaziuoti likusia dienos dalimi del raminamojo vaisto, skirto skausmui isvengti, raminamojo poveikio.

Gali buti siek tiek skausmingumo. Naudojant tokio tipo endoskopija gali pasireiksti pilvo putimas ir gerkles skausmas, taciau dazniausiai jie greitai isnyksta.